Lyderystė ugdymuisi ir mokymuisi: mokinys ir mokytojas

Šiandienos sistemoje švietimas nuolatinių pokyčių procesas, reikalaujantis nuolatinio švietime dalyvaujančių ir organizuojančių asmenų tobulėjimą. Jis neatsiejamas nuo lyderystės, sudarančios galimybes kiekvienam ryžtingai ir atsakingai veikti, priimant sprendimus įgyvendinti pokyčius kasdieninėje veikloje. Kompetencijų, reikalingų mokytojo lyderystei, tobulinimas apima pokyčių valdymo gebėjimų stiprinimo, tvarios bendruomenės plėtrą ir dialogo kultūros kūrimą, profesinės tapatybės ir asmeninę pažangą. Vienas iš esminių pokyčių ugdyme – įtraukiojo ugdymo kultūros kūrimas. Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje ugdomi įvairių poreikių ir gebėjimų vaikai. Pastaruosius metus progimnazijos bendruomenė daug dėmesio skiria pedagogo kompetencijų, susijusių ugdymo proceso organizavimo, įgalinant kiekvieno mokinio aktyvų veikimą, siekiant individualios pažangos. Įtraukusis ugdymas – kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukųjį ugdymą tikslinga sieti su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, atitinkančiu kiekvieno vaiko ugdymosi galias ir poreikius. Įsitvirtinant įtraukiojo ugdymo idėjai, vis labiau siekiama atliepti individualius ugdymosi poreikius, plėtoti gebėjimus, padidinti mokinių įsitraukimą ir jų patiriamą mokymosi sėkmę. Todėl būtina ir toliau padėti mokytojams tobulinti turimą jų kvalifikaciją ir pasirengimą organizuoti darbą. Mokytojo lyderystę atspinti jo gilinamos kompetencijos įtraukiajame ugdyme, sanglaudos plėtojame, socioemocinio kompetencijų stipriniame ir gebėjime priimti mokinių įvairovę ir padėti jiems sugyventi tarpusavyje. Programos dalyviai tobulins šias kompetencijas: profesinės ugdymo veiklos kompetenciją, susijusią su pagrindine pedagogo ugdomąja veikla, mokinsis atrinkti mokymo(si) metodus, tinkamus mokymo(si) tikslams pasiekti; mokinio pažinimo ir jo pripažinimo, kadangi klausysis pranešimų apie kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius ir gerovę atliepiantį procesą, mokių socioemocinių kompetencijų stiprinimą, gebės suvokti, atpažinti ir atliepti mokinių poreikius siekiant vaiko individualios pažangos; komunikacinę ir informacijos valdymo, kadangi dirbs grupėse, dalintis savo patirtimi su kolegomis; reflektavimo ir mokymosi mokytis. Programoje bus taikomos darbo formos: metodinės dienos, mokymai, diskusija, darbas grupėse, refleksija.