Gabių (didelį mokymosi potencialą turinčių) mokinių ugdymas/ Teorija ir praktika

Didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų ir paauglių atpažinimas ir ugdymas – viena aktualiausių psichologinių ir pedagoginių problemų, šiuo metu kelianti didelį susidomėjimą visame pasaulyje. Tiek mokykloje, tiek už jos ribų, yra daug vaikų, kurie turi didelį mokymosi potencialą, tačiau dėl įvairių priežasčių šis potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Svarbu skirti dėmesio šių mokinių atpažinimui ir įvertintų gabumų raiškai bei sėkmingam ugdymuisi. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme „Specialiųjų ugdymosi poreikių“ apibrėžtyje nurodyta, kad mokiniai dėl išskirtinių gabumų priklauso specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (26. Specialieji ugdymosi poreikiai – pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių), todėl šių vaikų ugdymui reikalingas aukštus akademinius poreikius atitinkantis ugdymo turinys. Gabių ir talentingų vaikų paieškos, atpažinimo sistemos sukūrimo ir mokyklų šiems vaikams prieinamumo didinimo 2014–2016 metų veiksmų plane teigiama, kad, siekiant laiduoti prieinamumą, socialinį teisingumą ir tęstinumą, mokyklos turi tapti pasirengusios ugdyti įvairių gebėjimų ir poreikių vaikus, kuriant ir plėtojant paramos, didelį mokymosi potencialą turintiems (gabiems) vaikams, sistemą. Rengiant programą buvo remtasi Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1541, kuriose pabrėžiama mokinių aukštesnių pasiekimų ugdymo svarba. Atnaujinamame bendrajame ugdymo turinyje nurodyta, kad 70 proc. ugdymo turinio yra privaloma, o apie 30 proc. pasirenka mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, tačiau programų keliamas uždavinys – ugdyti mokinius pagal jų gebėjimus, mokykloms vis dar tebėra nemenkas iššūkis. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 2017-2019 m. išorinio vertinimo duomenimis, gabių ir talentingų vaikų ugdymas aukščiausiu lygiu (4) sudaro nedidelę dalį – 14,4 proc. nuo visų tais metais vertintų mokyklų, o kokybinė pamokų analizė atskleidė, kad pavieniai mokytojai turi žinių apie mokinių gebėjimų ugdymo strategijas ir taktikas. Ilgametis Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės stebėjimas leidžia daryti prielaidą, kad mokyklose trūksta gabumų indentifikavimo metodikų prieigų, per žemi lūkesčiai mokinių mokymosi rezultatams, fragmentiškai taikomos gabumų vystymo strategijos, pagalbos priemonių trūkumas, stebėsenos nenuoseklumas. Tarptautinių tyrimų rekomendacijose siūloma ugdymo procese daugiau dėmesio skirti mokinių, ypač galinčių pasiekti aukštą ir aukščiausią tarptautinius lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti. Skatinama ugdymo procesą labiau personalizuoti, individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, pateikti įvairesnių, įdomesnių, skirtingo sunkumo ir sudėtingumo užduočių, įgyvendinti veiksmingas mokymosi pagalbos priemones, mokiniams kelti aukštus lūkesčius. Ši kvalifikacijos tobulinimo programa sukurta vadovaujantis Gabių vaikų ugdymo bendraisiais principais, kuriuos 2021 m. paskelbė Pasaulinė gabių ir talentingų vaikų taryba (World Council for Gifted and Talented Children), leidiniu „Baltoji knyga“, išleistu įgyvendinant Europos socialinio fondo projektą Nr. 09.2.2-ESFA-V-707-04-0001 „Mokinių gebėjimų atskleidimo ir jų ugdymo sistemos plėtra“. Programa skirta, kad mokytojai įgytų kompetencijų ir gebėtų atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius, parinktų tinkamus mokymo metodus bei ugdymo turinį mokomųjų dalykų pamokose, susipažintų su minėtų mokinių pažintiniais, socialiniais-emociniais ypatumais, mokymosi potencialo nerealizavimo priežastimis. Kvalifikacijos tobulinimo programos apimtis 40 val., iš jų 19 teoriniam, 6 praktiniam, 15 savarankiškam darbui.