Mokyklų vadovų ir pedagoginių darbuotojų kompetencijų stiprinimas kultūrinio ugdymo srityje

Kultūrinės kompetencijos apima žinias, nuostatas, elgesį, ugdomus per patį - visą asmens gyvenimą. Kuo anksčiau yra diegiami tam tikri įgudžiai, tuo stipriau jie tampa savaime suprantama žmogaus savastimi. Plačiaja prasme, kultūra- vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės išsivystymo lygį, o imant žmogaus individualią perspektyvą - būtent kultūra užtikrina visavertį socialinį gyvenimą šiuolaikinėje visuomenėje. Jei nuo kultūros kokybės priklauso visuomenės ir atskirtų jos vienetų- nuo pačių didžiausių iki mažiausių- (valstybės, organizacijų, švietimo įstaigų, klasių, šeimos) augimas, tai individo gyvenimo perspektyva - nuo dalyvavimo (įsitraukimo) kultūriniame gyvenime. Atliktų tyrimų rezultatai patvirtina prielaidas, kad kultūrą vartojantys žmonės yra akivaizdžiai visuomeniškesni, laimingesni, jaučiasi sveikesni, labiau pasitiki kitais. Kitaip tariant, atliepia pagrindinius šiuolaikinės visuomenės iššūkius. Kultūrinių kompetencijų ugdymas turi patikrintą naudą mokinių akademiniams pasiekimams ir gebėjimams sutelkti dėmesį, gebėjimui save išreikšti skirtingomis raiškos formomis, savijautai ir elgsenai skirtingose socialinėse aplinkose, tokiose kaip klasė ar būrelis, įvairių įgudžių vystymui. Teatras - viena palankiausių erdvių ugdyti žmogaus kūrybiškumą, kritinį mąstymą, estetinį suvokimą, kuriuos galima išskirti kaip bene pagrindines ateities žmogaus kompetencijas, kurios bus reikalingos nepriklausomai nuo amžiaus, pasirinktos profesijos, šeimynio ar kito socialinio statuso.