Asmens veiksmingumą ir pozityvų elgesį skatinančios strategijos įtraukiajame ugdyme

Žmogaus teisėmis grįstas požiūris į negalią reikalauja užtikrinti, kad neįgalieji nebūtų palikti be jiems būtinų specialiųjų ugdymo metodikų ir tikslinių priemonių bendrojo ugdymo aplinkose (United Nations, 2020). Mokytojams būtina suteikti moksliškai grįstų ugdymo, elgesio valdymo strategijų, metodų ir intervencijų taikymo kompetencijų, siekiant užtikrinti specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams socialinį dalyvavimą, taikyti veiksmingas mokinių socialinių, emocinių įgūdžių ugdymo ir elgesio valdymo metodikas. Konstruojant pozityvų elgesį, taikant elgesio valdymo metodikas ir intervencijas, itin aktuali mokinio, mokytojų ir mokinio tėvų, sąveika ir bendradarbiavimas. Tiek pagrindiniam, tiek tęstiniam mokytojų rengimui reikia reikšmingų inovacijų, leidžiančių plėtoti į mokinius orientuotas ugdymo praktikas, įgalinančias personalizuotą mokinių mokymą ir elgesio valdymą (ED/2020/IN2.2). Netinkamai besielgiančių vaikų problematika ypatingai aktualizuojama nūdienos kontekste: pedagogų, tėvų, švietimo politikų pasisakymuose, žiniasklaidoje anonsuojamuose atvejuose: nuo nepaklusnumo iki smurto (tiek vaikų, tiek ugdytojų). Sociologai, edukologai bei ugdytojai aktualizuoja kelias problemines sritis – agresyvios kultūros, patyčių dominavimą tarp vaikų, drausme grįstų elgesio valdymo sistemų dominavimą švietimo institucijose, pedagogų kompetencijų stoką „čia ir dabar“ suvaldyti netinkamos elgsenos situacijas bei konstruoti pozityvias sąveikas instituciniu, klasės/grupės ir individualiu lygmeniu. Programa skirta ugdymo proceso dalyvių (mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų) bendrųjų ugdymo ir funkcinių kompetencijų plėtojimui pozityvios elgsenos kontekste. Programoje analizuojama emocijų ir elgesio sunkumų ar sutrikimų specifiniai požymiai, aptariami ugdymo proceso dalyvių diskursai apie (ne)pageidaujamą elgseną bei pristatoma pozityvaus elgesio skatinimo sistema instituciniu, klasės/grupės ir individualiu lygmeniu. Pristatomos empiriškai pagrįstos pageidaujamos elgsenos konstravimo strategijos, nukreiptos į probleminio elgesio prevenciją, bei praktinės veiklos, priemonės, naudojamos netinkamo elgesio situacijose. Svarbu suprasti esmines vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, sampratas; ugdymo ir socializacijos perspektyvas, įvertinti socialinės sąveikos, kalbinio ir nekalbinio bendravimo; elgesio bei sensorinio suvokimo ypatumus; gebėti numatyti ugdymo(si) strategijas. Dalyviai įgyja žinių apie vaikų, turinčių įvairiapusių raidos sutrikimų, ugdymo/si strategijas; gebėjimų identifikuoti šių vaikų individualius gebėjimus (stiprybes) ir problemines ugdymosi sritis; modeliuoti individualų į vaiko stiprybes orientuotą ugdymo/si planą, suprasti ugdymo organizavimo principus, taikyti vizualinės pagalbos priemones.