Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) generaline direktore dr. Fabiola Gianotti.

2018 m. birželio 28–29 d. Florencijoje (Italija) vyks aštuntoji tarptautinė švietimo konferencija „The Future of Education“ („Švietimo ateitis“). Konferencijos siekis – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir dalintis švietimo inovacijų srities vertingos patirties pavyzdžiais.

2018 m. vasario 28 d. – kovo 1 d. Vilniuje vyks ketvirtasis nacionalinis švietimo lyderystės forumas. Nacionalinis švietimo lyderystės forumas telkia Lietuvos švietimo bendruomenę ir kitus neabejinguosius aktualiausiems švietimo klausimams svarstyti ir spręsti.

„Turint tokią profesiją darbą susirasti ypatingai lengva“, – sako KTU Ultragarso mokslo instituto direktorius, prof. Liudas Mažeika. Šioje srityje užsiauginti ir paruošti talentingus tyrėjus reikia apie 5-8 metų sunkaus darbo, bet tai atsiperka – darbas ir įdomus, ir prasmingas.

Lietuva dalyvauja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautiniame mokymo ir mokymosi tyrime TALIS 2018.

Europos Komisija paskelbė naujus dokumentus: „Atvirojo švietimo politikos metodai – 28 Europos Sąjungos narių atvejų analizė“ (angl. Policy Approaches to Open Education - Case Studies from 28 EU Member States) ir „Atvirojo švietimo politikos rekomendacijos Europos šalims“ (angl. Going Open: Policy Recommendations on Open Education in Europe).

„Dar viena efektyvi švietimo sistema yra pagrįsta mokinio meistriškumu“,- sako psichologas, Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Kaip realiai funkcionuoja ši sistema?

Sausio 25-oji vilniečiams ypatinga diena – miestui sukanka 695 metai. Po penkerių metų laukia gražus 700 metų jubiliejus, kai Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vakarų Europos miestams.

„Mokykla, kaip ugdymosi įstaiga, privalo veikti supermarketo principu, kuriame klientas gauna visą paketą kompleksinių paslaugų“, - sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius, psichologas Tomas Lagūnavičius.

Jie vis daugiau darbų atlieka už žmones ir, neabejojama, ateityje visiškai įsilies į kasdienį gyvenimą. Jau dabar jų konstravimu noriai domisi ne tik profesionalūs inžinieriai, bet ir studentai.

Šiandien galima išgirsti įvairių, kartais net prieštaringų nuomonių apie Sausio 13-osios įvykius. Kaip juos supranta, vertina skirtingų tautų – lietuvių, rusų, lenkų – jaunimas, gimęs jau Nepriklausomoje Lietuvoje? Apie tai jaunuoliai kartu su režisieriais Vytautu V. Landsbergiu ir Ramune Rakauskaite sukūrė dokumentinį filmą „Antroji karta nuo Sausio“.

Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU). Jausmas po šių žingsnių – nevienareikšmis.

Šiuo išskirtiniu renginiu bus pažymėtas svarbus iniciatyvos etapas – pirmąkart viešai bus paskelbtos trys svarbiausiomis ekspertų ir visuomenės pripažintas idėjos, kurias įgyvendinus būtų paskatintas proveržis mūsų valstybėje.

Spartinant ir skatinant mokslo idėjų virsmą patraukliais produktais, universitetuose bei mokslo institutuose stiprinama mokslo vadyba – finansuojama inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veikla.

Baigėsi septintą kartą vykusi Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuota akcija „Knygų Kalėdos“, per kurią šalies bibliotekoms padovanota daugiau nei 55 tūkst. naujų knygų.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė patvirtino naujos sudėties Aukštojo mokslo tarybą. Į rotacijos principu veikiančią Tarybą atrinkta 11 naujų narių.

2016 m. Centrinio Kontektikuto valstijos universiteto paskelbtame raštingiausių pasaulio tautų (World’s Most Literate Nations (WMLN)) studijos reitingo viršūnėje, kaip ir buvo galima tikėtis, karaliauja skandinavai – Suomija, Norvegija, Islandija, Danija ir Švedija patenka į raštingiausių pasaulio šalių penketuką

Statistikos departamento duomenimis, pernai, nuo sausio iki gruodžio, iš Lietuvos jau emigravo daugiau nei 54 tūkst. gyventojų. Anot Lietuvių etninės kultūros draugijos, Lietuvos gyventojų emigraciją lemia ne tik finansinės priežastys, bet ir silpnėjanti tautinė savimonė.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama į šalį pritraukti aukšto lygio mokslininkus iš užsienio, taip pat ir iš Lietuvos išvykusius perspektyvius tyrėjus, skirs per 20 mln. eurų ES investicijų. Taip siekiama stiprinti Lietuvos mokslo konkurencingumą.

Galimybė pažvelgti į problemą kitu kampu, sunkus ir nuolatinis darbas, mąstymas tvarios plėtros principais – taip pokyčių verslą skatinančių startuolių kūrimą apibūdina jų kūrėjai.