Šiandien Vyriausybės posėdyje pritarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymui leisti į Lietuvą atvykti užsienio valstybių piliečiams, priimtiems studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.

Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) Karolis Sankauskas baigė Aplinkos inžinerijos fakultetą. Mokykloje vyrui sekėsi tikslieji mokslai, tad dėl šios priežasties jis nusprendė pasirinkti anuomet retesnę aplinkos apsaugos inžinerijos studijų kryptį.

Galvojant apie ateities karjerą ir darbo vietas kyla daug neaiškumų: ką verta rinktis? kurioje srityje daugiausia galimybių? kaip išsikelti profesinius gyvenimo tikslus, jei dar net nežinome pavadinimų darbų, kurie vyraus po dešimtmečio? ar tada dar egzistuos mums įprastos pozicijos?

Švarus vanduo ir tvari aplinka – du svarbiausi dėmenys, be kurių sparčiai augančios žmonių populiacijos bei viso pasaulio ateitis neįmanoma. Nei žemės, nei vandens ateityje nepadaugės, todėl tik nuo mūsų žinių ir elgesio priklausys, ar sugebėsime išgyventi su tiek, kiek turime. Todėl neatsitiktinai visame pasaulyje didėja poreikis inžinerijos specialistų, gebančių spręsti plataus masto žemės...

Visiems yra tekę bent kartą girdėti, kokios ilgos, sunkios ir atsakingos yra sveikatos mokslų studijos. Šią tiesą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studentai patvirtino itin šmaikščiai. Vaizdo klipas, kuriame jie nusifilmavo, jau pirmosiomis savaitėmis peržiūrėtas dešimtis tūkstančių kartų, socialiniuose tinkluose klipu dalijamasi jau ir Europos šalyse.

Numatytos švietimo struktūrinės reformos ir mokyklų aprūpinimas vyksta ir toliau, nors karantinas kiek pakoregavo suplanuotus darbus.

Lazdynų biblioteka turi naują adresą – jau šį penktadienį, rugpjūčio 7 d., skaitytojai laukiami Architektų g. 17 esančiose patalpose, kur kartu su senaisiais fondais iš Erfurto gatvės atsikraustė vaikų biblioteka „Papartis“.

Užimtumo tarnybos duomenimis, karantino metu darbo neteko daugiau moterų. Negana to, pastarąjį mėnesį moterų nedarbo rodiklis pralenkė vyrų. Viena iš pagrindinių to priežasčių – dauguma moterų vis dar dirba ekonominiams nuosmukiams jautresniame paslaugų sektoriuje. Eurostato duomenimis, šioje srityje dirba 27 proc. visų darbingo amžiaus moterų Lietuvoje. Tuo tarpu technologijų sektorius krizėms...

Šiemet Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos studijų programą pasirinksiantiems studentams AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skiria virš 23 tūkst. eurų. Kiekvienais studijų metais penkiems geriausiems studentams, kurie įsipareigos atlikti praktiką didžiausioje Lietuvoje centrinės šilumos tiekimo įmonėje, kas mėnesį bus skiriamos papildomos 100-500 eurų stipendijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija primena, kad reikalavimai dėl apsaugos priemonių darželiuose, stovyklose, edukaciniuose užsiėmimuose išlieka tokie patys, kaip buvo nustatyti sveikatos apsaugos ministro birželio 16 d. Veido kaukes ar kitas nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones uždarose patalpose rekomenduojama dėvėti darbuotojams, dirbantiems vaikų vasaros stovyklose, vedantiems...

Rugpjūčio 3 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje ministras Algirdas Monkevičius ir Lenkijos aukštojo mokslo ir mokslo ministras Wojciechas Murdzekas pasirašė Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos Vyriausybės susitarimą, kuriuo abi šalys pripažįsta viena kitos valstybėse vykusias dalines studijas, įgytas vidurinio bei aukštojo mokslo kvalifikacijas, mokslo ir meno laipsnius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu dešimčiai sporto šakų federacijų paskirstytos lėšos šių metų tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Iš viso skirta daugiau nei 200 tūkst. eurų.

Psichologai nuolat tvirtina, kad ryšiai su kitais žmonėmis mūsų psichologinei ir fizinei sveikatai yra be galo svarbūs, o vienišiems vyresnio amžiaus asmenims – jie dar reikalingesni. Deja, padėtį apsunkina tai, kad užmegzti naujas draugystes vyresniame amžiuje tampa kiek sudėtingiau. Tačiau 66-erių kaunietė Valerija Klinavičienė rado būdą įveikti vienišumą, pradėjusi lankyti skaitmeninio...

Šiuolaikinė elektronikos inžinerija yra neatsiejama nuo naujų išmanių technologijų, todėl ir pati labai sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) šiemet Elektronikos inžineriją baigęs, o nuo rugsėjo studijas magistrantūroje tęsiantis Andžėjus Kuldoš sako, kad vos tik įstojęs į universitetą dar bandė aplinkiniams aiškinti, kas yra elektronikos inžinerija, bet jau seniai...

Liepos 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Geologijos muziejus atveria duris lankytojams ir kviečia aplankyti laikiną parodą „Vilniaus mamuto pėdsakais“. Pasak organizatorių, pirmomis parodos savaitėmis dar bus galima išvysti ir įspūdingo dydžio mamuto Gošos iš Anžu skeletą.

Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose prasidės rugsėjo 1 dieną, aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams mokslo metų pradžią rekomenduojama vėlinti, nes dėl vėliau vykusios brandos egzaminų sesijos šiemet priėmimas į universitetus ir kolegijas baigsis tik rugpjūčio pabaigoje, o paskutinės sutartys bus pasirašomos rugsėjo pradžioje.

Pasibaigus podoktorantūros stažuočių 2020–2022 m. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose paraiškų konkursui, iš 159 ekspertų atrinktų paraiškų daugiausia – net 57 ES fondų investicijų lėšomis finansuojamos stažuotės vyks Vilniaus universitete (VU).

„Prieš ketverius metus įstojus į universitetą bijojau, kad manęs nesumaišytų su dėstytoju“, – juokiasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto „Naujųjų medijų meno“ studijų programos ketvirtakursis Albinas Liutkus. Tarp A. Liutkaus ir jo kursiokų – dvylikos metų skirtumas.

Juvelyras–archeologas arba kitaip – archeometalurgas – Evaldas Babenskas visiems linki tokio profesinio gyvenimo, kokį pavyko sukurti jam pačiam. Pokalbis su šiuo autentišku žmogumi, galimybė trumpam patirti jo realybės spalvas, leidžia prisiliesti prie gaivališkos energijos, kuri gimsta šio profesionalo viduje ir skatina veikti, kurti, tobulėti. Tai verčia susimąstyti, kad profesinis...

Klimato kaita – didžiausia šių laikų problema. Besikeičiančios oro sąlygos kelia grėsmę sveikatai bei efektyviam gamtos išteklių paskirstymui. Visi svarbiausi veikėjai, kaip: Jungtinės Tautos ar Europos Sąjunga, bando atrasti efektyvias strategijas sumažinti klimato kaitos žalą ir kovoti su globalia problema kol ši netapo katastrofa.