Tinklalapio logotipas
Kas galėtų atsakyti į kilusius klausimus apie nuotolinį mokymą?

Klausimus užduokite šiuo elektroniniu paštu: nuotolinis.pagalba@nsa.smm.lt. Dažniausiai užduodami klausimai yra apibendrinti ir pateikti žemiau.

Kaip elgtis atsiradus vaikų, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu iš namų?

Mokykla gali laikinai suteikti mokyklos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti interneto ryšiu. Ieškoma būdų sudaryti sąlygas vaikams, neturintiems galimybių mokytis iš namų, nuotoliniu būdu tai daryti iš mokyklos ar kitų viešųjų patalpų (pvz., bibliotekų.)

Kur rasti mokomosios vaizdo medžiagos pamokoms?

Skaitmeninių išteklių ir vaizdo medžiagos galima rasti švietimo portalo skiltyje „Skaitmeninės mokymo priemonės“.

Ar tikrinamas skelbiamų skaitmeninių priemonių, nuorodų turinys? Kur kreiptis, jei skelbiamas turinys yra netinkamas?

Visos portale siūlomos priemonės ir nuorodos yra vertinamos specialistų. Tik peržiūrėtos priemonės perkeliamos į „Skaitmeninės mokymo priemonių“ skyrelį. Jei pateikiamas netinkamas turinys, specialistai informuoja projektą „Saugesnis internetas“, kur galima užpildyti anoniminę anketą ir pranešti apie pastebėtą žalingą turinį internete. Apie pastebėtą tokio pobūdžio turinį internete pranešti privalo kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis. Tai galima padaryti projekto tinklapyje www.draugiskasinternetas.lt arba tiesiogiai svetainėje https://svarusinternetas.lt/ .

Kaip gali būti nuotoliniu būdu teikiama socialinė pedagoginė pagalba?

Organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu labai svarbu kreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamose šeimose augančių vaikų ugdymosi poreikius, problemas, su kuriomis jie gali susidurti. Socialiniai pedagogai galėtų aktyviai tarpininkauti tarp vaikų, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklos bendruomenės, socialinių partnerių siekiant išspręsti ugdymosi poreikius ir problemas (pvz., mokymosi priemonių prieinamumą). Siūlome prireikus teikti konsultacijas tėvams (globėjams, rūpintojams) dėl ugdymuisi palankios aplinkos kūrimo, jei įmanoma – užtikrinti prevencinių veiklų vykdymą.

Derėtų teikti socialinę pedagoginę pagalbą (vykdyti konsultacijas) vaikams ir mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams), pedagogams elektroninio ryšio priemonėmis (vaizdo konferencijomis, telefonu, el. paštu ir kt.).

Kaip organizuoti nuotolinį mokymą mokiniams, kurie dėl kompleksinių negalių turi labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių?

Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu nr. V-372 „Dėl rekomendacijų dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu patvirtinimo“, 6.6.3 punktu, mokykla turi susitarti „dėl mokinių, turinčių specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdymo specifikos ir švietimo pagalbos teikimo“.

Rekomenduojame sekti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje teikiamą informaciją dėl darbo organizavimo, mokinių mokymo nuotoliniu būdu ir Nacionalinės švietimo agentūros teikiamą informaciją jos interneto svetainėje, skirtoje nuotoliniam ugdymui.

Siūlome pasidomėti 2020 m. kovo 18d. - 27d. organizuotų internetinių seminarų ciklu „Nuotolinis mokymas VMA MOODLE – misija įmanoma“, kuriuose dalyvauti kvietė KTU E. mokymosi technologijų centras, LieDM konsorciumas ir LITNET ar kitais Nacionalinės švietimo agentūros internetiniame puslapyje pateiktais nuotoliniais mokymais, seminarais ir konsultacijomis (informacija nuolat atnaujinama skiltyje „Kalendorius“).

Vykdant nuotolinį ugdymą, rekomenduojame glaudžiai bendradarbiauti su tėvais ir skatinti juos padėti organizuoti mokymą kartu su mokytoju ar/ir pagalbos mokiniui specialistu.

Organizuojant nuotolinį ugdymą, remtis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-372 „Dėl rekomendacijų dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu nr. V-1006 „Dėl mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“:

rekomenduojama bendrojo ugdymo mokykloms pasirengti mokinius mokyti nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybių vykdomosioms institucijoms (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), dalyvių susirinkimams (savininkui) (valstybinės, savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos ir nevalstybinės mokyklos) įvertinti mokyklos pasirengimo mokyti mokinius nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu atitiktį apraše nurodytiems kriterijams bei teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti mokyklų nuostatuose / įstatuose iki 2021 m. rugsėjo 1 d.;

Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdai ir mokymosi formos nustatytos Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Ar visa mokykla turi dirbti su ta pačia aplinka?

Reikia tartis mokykloje ir stengtis racionaliai naudoti skaitmenines technologijas. Rekomenduotina aptarti savivaldoje, įvertinus įstaigos materialinius ir žmogiškuosius išteklius. Rekomenduojama naudotis viena aplinka.

Jei mokykla vis dar naudoja popierinius dienynus, atsiradus nuotoliniam mokymui susiduria su dienynų pildymo problema. Gal galėtumėte pasiūlyti šios problemos sprendimo būdą? Gal yra būdų, kaip galėtume greitai persikelti į virtualią erdvę?

Pereiti prie elektroninių dienynų yra keletas būdų. Paprastai mokyklos pildydamos popierinius dienynus kartu išbandydavo pasirinktą elektroninį dienyną, dalyvaudavo mokymuose ar kt. Šiuo metu Jums reikalingas skubesnis sprendimas, todėl siūlytume susipažinti su rinkoje esančių elektroninių dienynų pateikta informacija (ją galima rasti ŠMSM tinklalapyje) ir atsižvelgus į savo mokyklos tikslus, specifiką, galbūt pasikonsultavus ir su kitomis Jūsų tipo mokyklomis pasirinkti vieną iš rinkoje siūlomų. Vertėtų susipažinti ir vadovautis Dienynų sudarymo elektroninio dienyno duomenų pagrindu tvarkos aprašu ir jo priede pateiktomis rekomendacijomis mokyklai, nutarusiai diegti elektroninį dienyną. Šį tvarkos aprašą taip pat rasite ŠMSM tinklalapyje.

Ar socialiai remtinas vaikas gali gauti mokymosi priemonę (kompiuterį), nes turimas yra sugedęs, o kito šeima įsigyti neturi galimybės?

Jei mokinys neturi reikiamos įrangos, reikėtų informuoti mokyklą. Siekdama pasirengti ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu būdu, mokykla privalo įvertinti, ar visi mokiniai gali turėti prieigą prie pasirinktos programinės ar skaitmeninės įrangos mokymuisi nuotoliniu būdu, todėl mokykloje reikia susitarti dėl galimų šios problemos sprendimo būdų. Siūloma, kad mokykla mokiniui, kurio šeima yra socialiai pažeidžiama ir neturi galimybės vaiko aprūpinti nuotoliniam mokymuisi reikalingomis priemonėmis, sudarytų galimybę jam namuose naudotis mokyklos kompiuteriu, planšete ar mobiliuoju telefonu arba nupirktų jų papildomai, kartu aprūpinant ir internetiniu ryšiu, pvz., mobiliojo ryšio kortelę su mobiliais duomenims. Taip pat organizuojama pagalba mokykloms, perkama kompiuterinė įranga.

Ar mokant nuotoliniu būdu reikia tvarkaraščio?

Reikalingi susitarimai, taisyklės ar tvarka, kur nurodoma, kur, kada, kaip ir kas vykdoma. Mokymas turėtų būti organizuojamas pagal mokyklos susitarimus, kurie aiškūs ir žinomi tiek mokiniams, tiek jų tėvams, tiek mokytojams. Atsižvelgus į dalyko specifiką, savaitinių pamokų skaičių, mokytojas suplanuos darbą, pateiks užduotis, medžiagą ir konsultuos mokinius, gaus grįžtamąją informaciją per mokykloje susitartą ir naudojamą virtualią aplinką, informacinę sistemą ar pan.

Ar būtina vesti tiek pamokų, kiek buvo anksčiau?

Šiuo metu mokykla gali priimti ir kitokius sprendimus dėl pamokų skaičiaus per savaitę. Svarbiausia, kad per metus būtų organizuota tiek pamokų, kiek numatyta minimaliai dalykui mokyti, ir mokiniai įgytų numatytas dalykines ir bendrąsias kompetencijas. Bendrųjų ugdymo planų 77 ir 93 punktuose numatytas pamokų skaičius, skirtas dalykui mokyti per dvejus metus. Mokykla priima sprendimus, kaip šį skaičių paskirsto ugdymo procese pirmaisiais ir antraisiais metais. Savaitinis pamokų skaičius – tik rekomendacinio pobūdžio. Jeigu mokykloje nėra priimta kitokių sprendimų dėl ugdymo organizavimo, pvz., jeigu mokykla neintensyvina ugdymo proceso ir pan., gali laikytis Bendruosiuose ugdymo planuose siūlomo varianto – pamokų skaičiaus per savaitę.

Atkreikiame dėmesį, kad sinchroninės nuotolinės pamokos reikalauja daugiau pastangų, todėl nuotolinių pamokų skaičius priklauso nuo mokinių amžiaus. Taip pat svarbu tinkamai subalansuoti sinchroninių ir asinchroninių nuotolinių pamokų skaičių ir trukmę.

Kiek turi trukti pamoka?

Šiuo metu nuotolinis ugdymas organizuojamas vadovaujantis Ministro 2020 kovo 16 d. patvirtintomis „Rekomendacijomis dėl ugdymo proceso organizavimo nuotoliniu būdu“, turint omenyje, kad sąlygos mokyklose yra skirtingos, pamokos trukmė neapibrėžiama, jos laikas orientacinis. Svarbu, kad būtų pasiekti mokytojo numatyti ugdymo tikslai. Mokykla susitaria dėl

pamokos trukmės ir jų išdėstymo laike. Trukmė priklauso nuo pamokos scenarijaus, skiriamų užduočių, siekiamų tikslų. Ji gali būti su trumpomis pertraukėlėmis: pvz., mokytojo interaktyvus paaiškinimas, po to mokiniai atlieka pateiktas užduotis ir po jų atlikimo vėl vyksta mokytojo aiškinimas. Rekomenduojama tinkamai subalansuoti sinchroninių ir asinchroninių nuotolinių pamokų skaičių ir trukmę.

Ar privalu žymėti mokinių pamokų lankomumą, kai mokymas vyksta nuotoliniu būdu?

TAIP, mokymą organizuojant nuotoliniu būdu turi būti vedama mokinių pamokų lankomumo apskaita.

Kokia situacija laukia visos dienos grupės pedagogų, neturinčių kontaktinių valandų ugdymo procese?

Visos dienos grupės pedagogai turi būti įtraukti į nuotolinio mokymo organizavimą, glaudžiai bendradarbiauti su mokytojais, pagalbos mokiniui specialistais. Jie gali dirbti kaip antrieji mokytojai vaizdo konferencijos metu ar teikti papildomą mokymosi pagalbą mokiniams, konsultuoti mokinius, atliekant užduotis, šalinant mokymosi spragas ir kt. Jų darbo laikas ir konsultacinės pagalbos laikas (individualios ar grupinės) bei formos („Skype“, „Zoom“, el.dienynas, telefonu) turi būti įtrauktos į tvarkaraščius.

Kaip savo darbą turi organizuoti mokytojo padėjėjas, kuris dirba su SUP vaikais nuo 1 iki 8 kl.?

Mokytojo padėjėjas savo darbą turėtų aptarti su mokytoju: kiekvieno mokinio, kuriam reikalinga padėjėjo pagalba, mokymosi/ugdymosi galimybes nuotoliniu būdu, planuoti jam skiriamas užduotis, pagalbos galimybes jas atliekant. Pagalba gali būti teikiama ne tik ugdant, bet ir teikiant rekomendacijas tėvams. Mokytojo padėjėjo darbui turėtų būti taikomi tie patys savivaldybės administracijos priimti sprendimai, kaip ir dėl kitų, nepedagoginių pareigybių.

Ar vaizdo pamokų rengimas „vaizdo kambaryje“ (pvz. naudojant programas„Zoom“, „Discord“) nepažeidžia vaikų ir pedagogų asmens duomenų apsaugos teisių? Bendraujant yra matomas vaiko atvaizdas, jo privati aplinka (namai). Negalime būti tikri, kad tokia pamoka nėra stebima kitų asmenų ar yra įrašoma, o vėliau panaudojama prieš mokinius ar pedagogus.

Tinkamai pasirengus vaizdo konferencijos administratoriui (mokytojui, pagalbos specialistui ir pan.) galima maksimaliai apsaugoti dalyvius nuo netinkamo elgesio. Reikia pasirinkti aplinką pagal mokinių amžių, mokytojas turi tinkamai nustatyti privatumo ir saugumo nustatymus, teisingai suteikti vaizdo konferencijos dalyviams teises, tėvai ir mokytojai turi aptarti su mokiniais vaizdo konferencijos taisykles (ugdomas mokinių sąmoningumas). Atkreipiame dėmesį, kad Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) nėra taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla. Mokytojas, atlikdamas mokytojo pareigas (kaip mokyklos darbuotojas), nėra duomenų valdytojas, bendraudamas pokalbių (vaizdo pokalbių) svetainėse, socialiniuose tinkluose, mokymuose, konferencijose, seminaruose nuotoliniu būdu. Pažymėtina, kad juridinis asmuo, teikiantis socialinio tinklo (pvz. „Facebook“, „Messenger“), pokalbių svetainės paslaugas (pvz. „Zoom“, „Discord“, „Viber“ ir pan.), atsako už interneto svetainės turinį ir jos privatumo politiką. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvai veikia vaiko vardu, priima sprendimus dėl vaiko teisės į privatumą tinkamo įgyvendinimo, gina susijusias vaiko, kaip duomenų subjekto, teises bei duoda (arba atsisako duoti) sutikimą dėl vaiko asmens duomenų tvarkymo tais atvejais, kai toks tvarkymas atliekamas. Daugiau informacijos galima rasti čia.