Bendra situacija. 460 sergantys ir 7-ios mirtys. Situacija tikrai sunki. Ligos židiniais tampa gydymo įstaigos. Tai reiškia, kad didžiausią tikimybę apsikrėsti turi medikai. Patys suprantame, šie žmonės yra kariai kovoje su pandemija. Jų rankose viskas. Taip, aprūpinimas svarbu, bet kas dėvės akinius ir respiratorių kai reikės rūpintis sergančiais? Klaipėdos ligoninėse stipriai plinta virusas, gali net pritrūkti palatų sergantiesiems.
Karantinas atsiliepia ir mūsų ekonomikai. Daugėja žmonių prašančių paramos. Nemažai sričių tikrai gali kuo puikiausiai taikyti darbą iš namų, tačiau mums labai svarbi gamyba, o joje viskas atliekama tiesioginiu darbu. Maisto gamybos ir tiekimo sritys, žodžiu… Jau dabar ekonomistai kalba, kad Lietuvai reikės nemažai laiko atsigauti.
Startuojam su nuotoliniu. Rytoj prasideda nuotolinis mokymas. Portalai pilni straipsnių šia tema. Elektroniniai dienynai jau nulūžę, tėvai stveriasi už galvų ir dėl technikos neturėjimo, ir dėl reikalavimų kokias programas reikia turėti norint, kad vaikas tiesiogiai bendrautų su mokytojais. Nuotolinio mokymo klausimais dabar pasisako visi kas netingi. Mokytojams webinarų pasiūla milžiniška, tik klausyk ir mokykis, bet rezultate nei mokytojai, nei mokiniai, nei jų tėvai nežino kas tas nuotolinis mokymas ir su kuo jis valgomas. Aplinkybės yra tokios kokios yra. Vaikai turi mokytis ir nuotolinis mokymas tokiomis aplinkybėmis lieka vienintelis būdas tą daryti.
Sekmadienis. Ramus ir neįpareigojantis sekmadienis su stipriu vėju ir sniegu už lango. Buvome namuose, tvarkinėjomės, žaidėme. Pagaliau radau laiko užbaigti gaminti suoliuką sporto salei. Susiplanavau savaitei mokinių veiklas. Stengiausi per daug neįnikti į kompiuterį ir darbus. Vakare su Neringa prisėdome pažiūrėti filmo ir tuo pačiu ramiai galėjau parašyti dienoraščio įrašą.
