Tinklalapio logotipas
Grįžti

„Education Talks“. Mokinių mobilumas – būdas judėti pirmyn
event 2021-01-13 domain School Education Gateway label_outline Aktualijos

„Education Talks“. Mokinių mobilumas – būdas judėti pirmyn

Savo nuomone apie mokinių mobilumą dalijasi Europos mokinių sąjungų organizacinio biuro (OBESSU) valdybos narys Adrianas Barbaroșas. Kalbame apie tai, kokias naujas formas mobilumas galėtų įgyti ir kaip jį būtų galima dar geriau pritaikyti mokinių poreikiams.

 

Aš Adrianas Barbaroșas, esu Europos mokinių sąjungų organizacinio biuro, kuris yra visos Europos mokinių sąjungų bendradarbiavimo platforma, valdybos narys.

Kokie sunkumai ir galimybės susiję su mišriuoju mobilumu?

Mišriojo mobilumo mastas išaugo, ypač šiais pandemijos ir skaitmenizacijos laikais. Vienas iš hibridinio mobilumo arba internetinio mobilumo privalumų yra tai, kad ši mobilumo rūšis beveik visiškai nemokama – jums nereikia patirti kelionės išlaidų ar mokėti už apgyvendinimą. Pakanka įsijungti kompiuterį, ir galite jungtis prie pamokų ar užsiėmimų, apsilankyti muziejuje ar pamatyti įvairias pasaulio vietas.

Akivaizdu, kad tai negali pakeisti fizinio mobilumo. Trūksta žmogiškojo bendravimo, tad internetinėje aplinkoje jūs negalite įgyti tam tikrų kompetencijų, kurias siūlo fizinis mobilumas. Pavyzdžiui, lankydamiesi kitoje mokykloje ar praleidę savaitę kitoje mokykloje, nesvarbu, savo šalyje ar užsienyje, susipažįstate su daugiau žmonių, galite kalbėtis skirtingomis temomis. Susiliečiate su ta kultūra, matote, kaip žmonės bendrauja. Kitaip pažvelgiate į švietimą. Kalbant apie hibridinį ar internetinį mobilumą, viso to, žinoma, trūksta.

Kaip mokyklos gali padėti organizuoti mokinių praktiką?

Kalbant apie mokyklų bei mokytojų vaidmenį organizuojant mokinių praktiką, visų pirma reikia konsultuotis su mokiniais. Taip galima suprasti, kokie yra jų poreikiai, kokią praktiką ir kur jie norėtų atlikti. Be to, manau, kad tai yra ir nacionalinių švietimo sistemų bei Europos Sąjungos atsakomybė. Šalies lygiu svarbu turėti tam tikrus teisės aktus, kurie reglamentuotų šį ugdymo aspektą, ypač kai kalbama apie savo šalyje arba užsienyje atliktos praktikos pripažinimą. Taip pat manau, kad Europos Sąjungos „Erasmus +“ programa galėtų būti viena iš priemonių, padedanti mokyklų mokiniams keliauti.

Kaip būtų galima pagerinti mokyklines ekskursijas?

Visų pirma manau, kad su mokyklinėmis ekskursijomis turėtų būti susieta mokymo programa, t. y. tai, ko mokoma mokykloje, galėtų tapti ir užklasinės veiklos pagrindu. Pavyzdžiui, mokinių apsilankymas muziejuje ar gamykloje turėtų būti susijęs su tuo, ką vaikai nagrinėjo per pamokas, ir papildyti mokinių mokykloje įgytas žinias. Pavyzdžiui, jei per biologiją aptariame skirtingas gyvūnų rūšis, vertėtų pasinaudoti galimybe apsilankyti zoologijos sode ir pažiūrėti, kaip tie gyvūnai atrodo iš tikrųjų. Tai skatina mokinių tobulėjimą, ir jie pradeda sieti žinias su tikru gyvenimu. Be to, svarbu nuolat kalbėtis ir tartis su mokiniais, kad iš tikrųjų suprastume, ką jie norėtų veikti per mokyklines išvykas. Tai reiškia, kad mokyklinės išvykos turėtų būti susijusios ne tik su mokymo programa, bet ir su mokinių poreikiais. Pavyzdžiui, jeigu jie norėtų sužinoti daugiau apie konkretų istorinį laikotarpį arba apie rašytoją, mokyklos ir mokytojai galėtų sudaryti galimybę apsilankyti tam tikrose vietse ir taip labiau įsigilinti į tą konkrečią temą.