Tinklalapio logotipas
Grįžti

Apie kelius, kaip tapti pedagogu: būtent šioje srityje prasideda visi pokyčiai
event 2020-07-31 domain Švietimo, mokslo ir sporto ministerija label_outline Aktualijos

Apie kelius, kaip tapti pedagogu: būtent šioje srityje prasideda visi pokyčiai

Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuojant supranti, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, įgijus specialybę supranti, kad nori toliau mokytis. Bene daugiausia tokių alternatyvų turi pedagogikos specialybę įgyti svajojantys žmonėms – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, sugalvoję vėliau – griebtis metų trukmės profesinių studijų. Įvairiausias galimybes siūlo ne tik didžiausi šalies universitetai, bet ir iniciatyva „Renkuosi mokyti“. 

Visi šie keliai aptarti naujojoje „Mokysiu“ tinklalaidėje. Joje klausimą, kaip galima tapti mokytoju, gvildeno chemijos mokytojas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentas, prodekanas Ramūnas Skaudžius, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Mindaugas Norkevičius bei „Renkuosi mokyti“ programos vadovė Agnė Motiejūnė.

Kelias, kuriame slypi prasmė

Pradėjusi savo kelią kaip sociologė, Agnė rinkosi savo tolimesnę kelionę – siekdama mokslinės karjeros, ieškojo, kas galėtų atsirasti švietimo įstaigose ir kaip įkvėpti vaikus.

„Matėme daug problemų, kurios gali būti sprendžiamos per švietimą. Atrodė, kad mokykla galėtų būti tas kelias, turintis prasmę. Tai buvo lūžis – supratome, kad reikia prasmės. Aš pati pradėjau ieškoti, koks tas kelias galėtų būti, kaip aš būdama sociologė galėčiau ateiti į mokyklą. Juo tapo „Renkuosi mokyti“. Perėjau pusmečio trukmės atranką pradėjau dirbti mokykloje“, – apie savo kelionės pradžią kalbėjo pašnekovė.

Kaip prisiminė Ramūnas, jis iš pradžių nemanė, kad taps mokytoju – tai nebuvo jo vaikystės svajonė, tačiau viskas, kaip sakė pats, įvyko labai paprastai.

„Baigėsi bakalauro studijos – buvau ir esu chemikas – ir norėjosi „nulipti“ nuo tėvų sprando, ieškoti darbo. Prasidėjo kampanijos „Renkuosi mokyti“ pirmosios laidos kvietimas. Pamatęs reklamą per televizorių, pagalvojau: geras – čia man. Taip ir atėjau į mokyklą“, – dalijosi pašnekovas.

Trečiasis laidos pašnekovas Mindaugas mokytojo darbą atrado netikėtai – pirmiausia jis baigė bakalauro, magistrantūros bei doktorantūros studijas politikos mokslų srityje. Apie pedagogiką net negalvojo, kol jo nesusirado pati mokykla.

„Kauno Juozo Urbšio pagrindinė mokykla norėjo specializuoto daugiakalbystės ugdymo, kokybiško šios srities plėtojimo. Jie kreipėsi į mane, nes viena iš mano sričių yra daugiakalbystės ugdymas, daugiakalbystė Europos Sąjungoje. Taip su šia mokykla pradėjome bendradarbiavimą, kuris jau trunka ketverius metus. Pirmiausia, prasidėjo koncepcijos  kūrimas, kaip mokykloje padaryti kokybišką daugiakalbystės ugdymą, ko Lietuvoje beveik nebuvo. Čia man buvo iššūkis, kurį aš priėmiau ir jis, galima sakyti, tapo galimybe. Po to tai išsirutuliojo į pedagogikos studijas, į antrą magistrantūrą ugdymo mokslo srityje, taip pat net dviejų disciplinų dėstymą mokykloje, t. y. geografijos ir istorijos“, – savo unikalia patirtimi dalijosi Mindaugas.

Vienerių metų programoje – pusmetis praktikos

Šiandien jaunuoliai, svajojantys tapti mokytojais, turi net kelias galimybes. Pirmiausia, jie gali stoti į bakalauro studijas – jei nori, galima jas rinktis kaip gretutines. Galimybę studijuoti pedagogiką turi ir tie, kurie jau yra įgiję kitą bakalauro laipsnį – pasirinkti metų trukmės profesinių pedagoginių studijų programą.

„Į profesines pedagogikos studijas, kurios trunka metus, ateina įvairių kitų sričių specialistai, pavyzdžiui, kaip aš – baigęs politikos mokslus, tačiau dar norintis įgyti mokytojo kvalifikaciją. Jos trunka metus, o pusę studijų programos sudaro praktika. Ją studentas turi atlikti savo mokykloje: nuo stebėjimo iki veiklos atlikimo. Kita studijų dalis jau yra konkretūs dalykai – žinios plečiamos įvairiose srityse: nuo bendrosios didaktikos iki mokyklinės psichologijos. Auditorija buvo labai įvairi: skirtingų sričių specialistai, tačiau turintys vieną motyvacinę žinutę, t. y., norą dirbti mokykloje, prisidėti prie šviesesnės ateities kūrimo švietimo srityje. Studijų aplinka buvo labai motyvuojanti – vien tie žmonės, norintys daug sužinoti, taip pat ir dėstytojai, kreipiantys dėmesį, kad žmogus nori įgyti papildomą kvalifikaciją bei dirbti mokykloje“, – apie vienerių metų trukmės studijas pasakojo Mindaugas.

Jis pridūrė, kad VDU padeda surasti praktikos vietas – daugelis į motyvacinius pokalbius ateina jau žinodami, kokioje mokykloje norėtų atlikti praktiką, mat jie atsineša rekomendaciją iš ugdymo įstaigos.

„Tačiau nekyla problemų, net ir neturint planų, kur studentas norėtų atlikti praktiką – universitetas bendradarbiauja ne tik su Kauno, bet ir kitų miestų mokyklomis. Todėl surasti praktikos vietą tikrai nėra sudėtinga. Regionų mokyklos bendradarbiauja dar glaudžiau – švietimo įstaigos nori, kad pas juos atvažiuotų specialistai ir suteikia galimybę jiems pasilikti“, – pridėjo ir mokytoju, ir VDU dėstytoju dirbantis pašnekovas.

Pokyčiai prasideda mokykloje

„Renkuosi mokyti“ programos vadovės teigimu, šią programą gali rinktis įvairių sričių aukštųjų mokyklų absolventai, norintys tapti mokytojais.

„Mūsų viena pagrindinių vizijų yra ta, kad kiekvienas vaikas vieną dieną mokykloje galės atskleisti savo potencialą ir jausis gerbiamas bei vertinamas, nepriklausomai nuo aplinkybių:  socialinės, kultūrinės aplinkos. Savo programoje matome, jog, norint pasiekti šią viziją, mums reikia pažiūrėti į švietimo lauką šiek tiek plačiau, kurti pokyčius įvairiose srityse. Pedagogika – kelias, kuriame prasideda įvairiausi pokyčiai, kur viską gali suprasti iš vidaus. Tu supranti, kaip prieiti prie kiekvieno vaiko. Mūsų programa padeda žmogui surasti galimybių, užsiauginti kompetencijų, kurių reikia einant pas vadovus, keičiant švietimo politiką ir panašiai“, – sakė ji.

Agnė pridūrė, jog praeitais metais į programą kandidatavo pusė tūkstančio dalyvių ir buvo atrinkti 25. Šiais metais norinčių patekti į programą buvo kiek mažiau – 400, o galimybę sudalyvauti gavo 30.

Galimybės gali atsiverti jau pirmaisiais darbo metais

Tuo tarpu, kito pašnekovo – Ramūno – teigimu, kiekvienas iš išvardytų kelių, turi savo ypatybių. Tad labai svarbu įsivertinti savo norus, galimybes ir situaciją.

„Visų pirma, specialios studijų programos siūlomos ir VU, ir kituose universitetuose. Čia stodamas tu jau žinai, kad baigęs būsi mokytoju. Kitas kelias yra tada, kai įstoji į savo dalyką ir supranti, kad, galbūt, aš norėčiau dalintis savo žiniomis, ką aš jau mokausi – kalbu apie gretutines studijas. Būna, kad supratimas ateina vėliau – jau 4 kurse, baigus bakalauro studijas ar dar vėliau. Tada galima rinktis metų programą, o ją baigus atkeliauti į mokyklą. Labai svarbu praktika – reikia suprasti, ką reiškia ateiti, atsistoti prieš klasę. Viena yra stebėti pamoką, visai kas kita – ją pačiam pradėti vesti“, – kalbėjo VU docentas, prodekanas Ramūnas Skaudžius.

Jis skuba užkirsti kelią ir tiems, kurie vis dar dvejoja – mokytojo karjeros galimybės gali atsiskleisti jau pirmaisiais metais.

„Aš atėjau į mokyklą ir jau antraisiais metais tapau pavaduotojų ugdymui. Aišku, tai yra aplinkybių, tavo norų ir gebėjimų klausimas, tačiau galimybių – apstu. Jeigu esi ambicingas, tikrai gali ieškoti kelių, kaip pakilti karjeros laiptais. Paties mokytojo karjeroje yra kur tobulėti – galima tapti vyr. mokytoju, metodininku, ekspertu. Taip pat gali dirbti su gabiais, socialiai pažeidžiamais vaikais, gali prisidėti prie politikos formavimo ir, tarkime, eiti vertinti egzaminų – gal net jų kurti. Galiausiai, yra ir naujų mokymo metodų kūrimas, galima išvažiuoti į tarptautinę konferenciją, grįžti su daug naudingų žinių“, – atskleidė Ramūnas.

Daugiau apie mokytojo profesiją ir pedagogikos studijas – kitose tinklalaidėse. Jų galite klausyti „Spotify“ – paskyroje „Mokysiu“, tinklalapyje www.mokysiu.lt arba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos paskyroje „YouTube“.

Izabelė Kačinskaitė