Tinklalapio logotipas
Grįžti

Grįžome mokytis į mokyklą: kaip pasikeitė mokiniai ir jų ugdymas
event 2020-05-27 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Grįžome mokytis į mokyklą: kaip pasikeitė mokiniai ir jų ugdymas

Paskelbus, kad nuo gegužės 25 d. pradinių klasių mokiniai gali grįžti į mokyklas, šia rekomendacija pasinaudojo tik 10 % visos Lietuvos mokyklų. Kauno mieste mokslo metus klasėse užbaigia vos kelios mokyklos. Viena iš jų – Kaune esanti nevalstybinė švietimo organizacija. Mokyklos vadovai pasidalino, kodėl priėmė tokį sprendimą, kaip pasikeitė vaikai per karantiną bei ką jie gaus sugrįžę.

Mokyklos bendruomenė sako, kad sprendžiant kaip užbaigti mokslo metus pirmiausiai galvojo apie du dalykus: mokinius ir mokyklos vertybes. „Kad ir kiek dėsime pastangų, nuotolinis mokymas neišpildys vieno ir svarbiausio lūkesčio pradiniame ugdyme - jis niekada neatstos asmeninio mokytojo ir mokinio kontakto, vaikų tarpusavio bendravimo. Norėdami būti sektinu pavyzdžiu vaikams, patys turime prisitaikyti, nuolatos mokytis ir keistis“, - pasakoja Herojaus mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

Vaikai apsidžiaugė išgirdę, kad vėl galės susitikti mokykloje

„Iki karantino jau penkerius metus ugdėme naudodamiesi dienos planu. Jį taip pat pritaikėme ir nuotolinėse pamokose. Pandemijos metu iš mokinių nuolat girdėdavome kaip jiems patinka aktyvūs komandiniai ir individualūs skambučiai su mokytojais, įtraukiančios užduotys, mokytojų kurtos LRT pamokėlės, nuotaikingi video, filmukai, stop-motion animacijos. Tačiau pirmieji jau grįžusių vaikų atsiliepimai buvo: „tikiuosi niekada nebereikės mokytis tuo nuotoliniu būdu!“ Ir tai normalu, vaikams reikia socializacijos, mokytojo dėmesio ir draugų. Net ir asmeniniai skambučiai, smagios užduotys ar virtuali kakava su mokytoju neatstos nuoširdaus kelių minučių pokalbio sėdint šalia, kalbant apie tai, kas vaikui įdomu ir svarbu šiandien“, - atvirauja ugdymo programų vadovė Eglė Baltrušaitienė. 

Vaikai grįžo kitokie 

„Per tuos kelis karantino mėnesius vaikai daug ko išmoko, jie sugrįžo savarankiškesni, pakeitę dalį savo įpročių. Pavyzdžiui, daugiau skaito, nes namuose turėjo tam laiko. Mokiniai išmoko geriau planuoti ir išnaudoti savo laiką, užduotis atlikti laiku, patys susirasti reikalingą informaciją, susikaupti, išklausyti. Dabar jie rimčiau žiūri į tai, ko prašo mokytojas, geriau supranta, ką išmoko, lengviau įsivertina savo pasiekimus. Mokiniai atsakingiau žiūri ir į susitarimus, klasėse daugiau tylos ir ramybės, pasigirdo mokinių kalbos, kad dabar spauskime „mute“ mygtuką, nes kalbėti reikia po vieną“, - įspūdžiais dalinasi mokytoja Vaiva Jasiulienė.

„Dalis vaikų netgi sustiprėjo akademiškai – ypač tie, kuriems prieš karantiną sunkiau sekdavosi mokytis, arba tie, kuriems sunku būdavo susikaupti klasėje. Dirbdami individualiai jie įgavo pasitikėjimo savo jėgomis. Žinoma, kyla ir iššūkių, vaikams nelengva laikytis karantino reikalavimų, atstumo, negalėti apsikabinti draugo ar mokytojo. Mokiniai pasakoja, kad prieš grįždami į mokyklą jaudinosi, galvojo, kaip viskas bus, svarstė ar prisimins susitarimus, ar draugai ir toliau bus tokie patys, ar juos įleis į mokyklą. Nerimavo, kad gali būti pakilusi temperatūra“, – pasakoja mokytoja Modesta Bubliauskaitė.

„Nuotolinis ugdymas vaikus išmokė ne tik atsakomybės, jie tapo brandesni, labiau vertinantys patį buvimą mokykloje, labiau gilinasi į tai, ką mokosi. Mokiniai ir toliau tobulina mokėjimo mokytis, savarankiškumo įgūdžius - mokytojas prieina ir konsultuoja individualiai“, - pasakoja 5-6 klasių ugdymo vadovė Dovilė Pelegrimė. Mokytoja sako, kad nuotolinis ugdymas vaikus taip pat išmokė panaudoti savo žinias ir gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, užuot darę užduotis apie temperatūrą, jie galėjo realiai eiti ieškoti termometrų savo namuose ir užrašyti jų rodmenis. Žinias apie plotą mokiniai panaudojo skaičiuodami savo kambario, stalo plotą, surinko statistiką iš draugų, palygino skirtingus duomenis.

Kita medalio pusė – per karantiną mokytojai įgalino savo stiprybes

„Nuotolinio ugdymo metu Herojaus mokyklos mokytojai kas dieną darydavo 5-7 gyvas pamokas ir asmeninius pokalbius su mokiniais. Po 8 valandų darbo dienos dar kelias valandas skirdavo užduočių kūrimui, darbų taisymui, klasės susirinkimams ir asmeniniams pokalbiams su tėvais. Realybė tokia, kad šiuos du mėnesius mokytojai dirbo po 10 - 12 darbo valandų per dieną. Kažin ar tokiu tempu įmanoma išdirbti visus metus, tačiau kelis mėnesius tikrai, o juk tai laikina. Jei gali medikai, gali ir mokytojai. Aišku, negali kelti aukštų lūkesčių be palaikymo sistemos. Rytais vykdavo 8 minučių mokytojų motyvaciniai pokalbiai, o į namus kartais gaudavo ne tik gėlių, bet ir pietus. Taigi, po šio laikotarpio mokytojai sugrįžo taip pat įgalinę savo stiprybes, išmokę geriau planuoti laiką, efektyviau mokyti, dar atidesni mokiniams ir jų asmeninių gebėjimų, charakterio ugdymui“, - atvirauja mokyklos vadovas Andrius Pelegrimas.

Mokyklos erdvės yra sukurtos taip, kad vaikai galėtų kuo daugiau mokytis savarankiškai, jie įpratę dirbti mažesnėmis grupėmis, naudotis dienos planu. Kaip ir anksčiau, tėvai ir mokytojai bendrauja per „Hop Hop“ vaikų pasiėmimo sistemą. Tėvai negali peržengti mokyklos ribų. Sistemoje pažymima, kur tėvai lauks vaiko, taip galima užtikrinti saugaus atstumo reikalavimus. Vaikai labai džiaugiasi, kad yra išnaudojamos lauko ir miesto erdvės, mokytis galima pievoje, miške ar miesto aikštėje. Beje, ir patys mokytojai atvirauja, kad grįžimas į mokyklas jiems yra didelis džiaugsmas. Jų gyvenimas be artimo ryšio ir gyvo bendravimo su vaikais yra toks pats nykus, kaip ir vaikams gyvenimas be mokyklos. 

Herojaus mokyklos informacija ir nuotraukos