Tinklalapio logotipas
Švietimo portale svarbūs pokyčiai - vyksta sistemos atnaujinimas. Po turinio valdymo sistemos atnaujinimo galėsime lanksčiau ir greičiau įdiegti naujoves Švietimo portale, kuris mūsų skaitytojams taps dar patrauklesnis ir patogesnis.
Grįžti

J. Petrauskienė: Lietuva ruoš naujos kartos pedagogikos profesionalus
event 2017-06-28 domain Švietimo ir mokslo ministerija

J. Petrauskienė: Lietuva ruoš naujos kartos pedagogikos profesionalus

Lietuvos vaikų ugdymas turi atitikti globalizacijos bei pasaulinio technologijų šuolio keliamus iššūkius. Pedagogų rengimo sistemą pertvarkyti siūlanti švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigia, kad žinių ir informacijos kaupimui vienareikšmiškai pralaimint prieš kūrybiškumą ir kitų bendrųjų kompetencijų svarbą, šalyje būtina rengti platesnio profilio ir nuolat kompetencijas gilinančius ugdymo specialistus.

Siekiama valstybės lygiu planuoti pedagogų poreikį, užtikrinti, kad juos ruoštų patyrę tarptautinio lygio specialistai, o į pedagogikos studijas nepriimti tik diplomo siekiančių jaunuolių, ateinančių studijuoti „iš bėdos“. Taip pat tikimasi kelią į darbą mokykloje atverti itin motyvuotiems žmonėms, pedagogo pašaukimą atradusiems vėliau.

„Ruošdami pasiūlymus, ieškojome kompleksinių, sisteminių sprendimų, kurie atneštų laukiamų rezultatų: mokytojo profesijai grąžintų deramą prestižą, į mokyklas atvestų motyvuotus žmones, kurie galėtų ugdyti ir gyvenimui parengti mūsų vaikus, o valstybė pagaliau žinotų ir gebėtų prognozuoti, kiek ir kokių specialistų mums reikės, ir jų rengimui sutelktume išsibarsčiusį edukologijos mokslo potencialą“,  – spaudos konferencijoje teigė švietimo ir mokslo ministrė.

J. Petrauskienė teigė neabejojanti, kad naujos kartos žmones turėtų ugdyti naujos kartos specialistai: motyvuoti, atviri, lankstūs, kūrybiški, gebantys naudotis technologijomis. Todėl planuojant pedagogų rengimo pertvarką aktyviai tartasi ir diskutuota su įvairiomis interesų grupėmis, aukštųjų mokyklų atstovais, kurių pastangų pagrindu buvo parengta didžioji dalis pasiūlymų.

„Pasaulis keičiasi tokiu dideliu greičiu, kad ugdymo poreikių bei polinkių skirtumai tarp kartų kaip niekada ryškūs. Tai, kas tiko mums, tiesiog nebetinka mūsų vaikams ar anūkams. Galime tai neigti, tačiau situacija tokia, kad technologijų pokyčiai, kūrybiškumo, bendradarbiavimo bei kitų bendrųjų kompetencijų svarba laimi prieš žinių ir informacijos kaupimą. Ir mums būtinai reikia tokios specialistų rengimo sistemos, kuri būtų pajėgi atliepti laikmečio iššūkius“, – pristatydama esamą situaciją sakė J. Petrauskienė.

Esminis naujos pedagogų rengimo sistemos pokytis – sustiprinta kandidatų į pedagoginės krypties studijų programas atranka. Šiuo metu Lietuvoje pedagogus rengia net 20 aukštųjų mokyklų, yra registruotos 129 skirtingos studijų programos. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015-2016 m. 50 proc. mokytojų buvo vyresni nei 50 metų.

„Matome situaciją, suprantame, kad pedagoginės krypties specialybės pernelyg dažnai pasirenkamos ne kaip pirmasis prioritetas. Tačiau siekiame, kad taip nebebūtų, kad pedagogikos studijas rinktųsi labiausiai motyvuoti ir tokiam darbui tinkami žmonės. Todėl ir keičiame sistemą, siūlome šalia kandidatų mokymosi pasiekimų bei motyvacijos vertinimo taikyti kompleksiškesnį asmeninių savybių vertinimą, o į stojančiųjų atranką įtraukti ir mokyklų direktorius“, – sakė J. Petrauskienė.

Pagal naująjį  modelį, pedagogai būtų rengiami trijose stipriausiose edukologijos krypties aukštosiose mokyklose Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose, pasitelkiant tarptautinių specialistų patirtį, o būsimų pedagogų poreikis būtų aiškiau prognozuojamas ir proaktyviai vertinamas nacionaliniu lygiu. 

„Reikia pripažinti, kad šiandien mes nežinome, koks yra realus pedagogų rengimo ir ateities poreikio balansas, o tokia analizė būtina. Taip pat ketiname analizuoti, kaip pedagoginės studijos ir dirbančių pedagogų kompetencijos atitinka bendrojo ugdymo turinį. Skirsime lėšų pritraukti tarptautinio lygio edukologijos mokslininkus Lietuvoje ilgalaikiam darbui, o edukologijos mokslininkų potencialą sutelksime trijose aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė ministrė.

Ministrės pristatytuose pasiūlymuose pirmą kartą įtvirtinamas naujas pedagogų rengimo etapas – vienerių metų trukmės pedagoginė stažuotė. Jos metu studijas baigęs, darbą pradedantis mokytojas pasitikrins savo apsisprendimą dirbti mokykloje. Padedant patyrusiam kolegai, jis galės sklandžiau pritaikyti studijų metu įgytas žinias praktikoje, integruotis į mokyklos bendruomenę. Stažuotę metodiškai koordinuos aukštoji mokykla.

Siekiant kelią į darbą mokykloje atverti motyvuotiems, tačiau pedagoginio išsilavinimo neturintiems žmonėms, įtvirtinama pedagogų rengimo būdų įvairovė. Nuo šiol pedagogo kvalifikaciją bus lengviau įgyti ir alternatyviais būdais, pavyzdžiui, programa „Renkuosi mokyti!“ bus užskaitoma kaip pedagoginių profesinių studijų dalis.

„Jei norime turėti tai, ko dabar neturime, tai ir turime daryti tai, ko nedarome. Kitaip pokyčių nesulauksime. Tik sutelkę edukologijos mokslo profesionalus, prisitraukę tarptautinio lygio specialistus, atsirinkę geriausius studentus ir užsitikrinę, kad jiems tapus mokytojais, bus sudarytos galimybės tobulėti ir augti kaip specialistams, užsitikrinsime, kad pati pamatinė švietimo sistemos grandis veiks nepriekaištingai“, – reziumavo ministrė J. Petrauskienė.

Naujojo pedagogų rengimo modelio pristatymas

Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1173
Mob. 8 683 10938