Tinklalapio logotipas
Grįžti

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
event 2021-03-08 domain Nacionalinė švietimo agentūra

Kolektyvinis intelektas: ar kartu esame protingesni?
Prof. dr. Aelita Skaržauskienė

Šeima, kariuomenė, valstybė, organizacija – jas sieja ne tik tam tikros bendruomenės sukūrimas, bet ir kiek paradoksaliai skambanti kolektyvinio intelekto (KI) sąvoka. Kas tai yra? Kaip KI gali pasitarnauti mūsų kasdieniame gyvenime? Ar jis gali padėti išspręsti pandemijos rebusą? Kodėl moterys turi didesnės įtakos KI augimui? Apie visa tai kalbamės su šios srities eksperte, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybinių industrijų fakulteto profesore dr. Aelita Skaržauskiene.

Kalbant apie internetines bendruomenes, dažnai galima išgirsti sąvoką „kolektyvinis intelektas“. Gal galėtumėte ją kiek plačiau paaiškinti?

KI tyrimų sritis apima kompiuterių ir tinklų mokslo, vadybos, ekonomikos, socialinės psichologijos, sociologijos, politikos mokslų ir kitas disciplinas. Esminis kolektyvinio intelekto skirtumas nuo individualaus yra galimybė formuotis socialinėje sąveikoje tarp atskirų individų. Nors gali atrodyti, kad KI naujovė, jis egzistuoja nuo žmonijos atsiradimo. Elementarūs kolektyvinio intelekto pavyzdžiai yra šeima, kariuomenė, valstybės bei organizacijos, kurios veikia bendrai ir kolektyviniu būdu priima sprendimus.

Vienas pagrindinių šiuolaikinių kolektyvinio intelekto tyrinėtojų tikslų – pasitelkus technologijas pasiekti tokį žmonių sinergijos pagrindu atsirandantį intelekto lygį, kuris būtų neįmanomas atskiram individui ar dirbtiniam intelektui.

Tyrimais nustatyta, kad tam tikromis sąlygomis dirbančių žmonių grupė yra protingesnė kartu nei kiekvienas atskiras žmogus. KI atsiradimui grupėje būtinos Jameso Surowieckio nustatytos sąlygos: kritinė žmonių masė, dalyvių įvairovė ir decentralizuotas sprendimų priėmimas, kuriam sąlygas sudaro anonimiškumas. Kitų žmonių, ypač įtakingų asmenybių, nuomonė gali pakeisti mūsų požiūrį į tam tikrą reiškinį ir tokiu būdu iškreipti kolektyvinio intelekto rezultatus.

Interneto technologijos ir socialinių tinklų platformos atvėrė neribotas galimybes kurti kolektyvinį intelektą ir ieškoti bendrų sprendimų globalioms problemoms spręsti. Vieni žinomiausių kolektyvinio intelekto pasiekimų yra „Google“, „Wikipedia“ ir „InnoCentive“.

Ar tai reiškia, kad kolektyvinio intelekto rezultatui svarbi grupės sudėtis?

Pagrindinė sąlyga kolektyviniam intelektui atsirasti yra grupės narių įvairovė. Masačusetso technologijos institute, viename garsiausių akademinių JAV institucijų, veikia MIT Kolektyvinio intelekto centras, kuriame užsiimama kolektyvinio intelekto moksliniais tyrimais ir siekiama išnaudoti jo teikiamus pranašumus.

MIT tyrimai vykdomi žmonių grupėms duodant intelektualias užduotis ir ieškant priežasčių, kodėl ir kokioms aplinkybėms veikiant grupė kolektyviai tampa protingesnė. Šis centras yra pateikęs įdomių atradimų, pavyzdžiui, kad moterų skaičius grupėje turi didelę įtaką kolektyvinio intelekto atsiradimui. Jei daugiau nei 50 procentų grupės sudaro moterys, grupės intelekto koeficientas gerokai išauga. To priežastis paprasta – moterys tiesiog yra jautresnės tam tikrai informacijai ir padidina grupės narių socialinį įsitraukimą į problemos sprendimą.

O kaip su socialiniais tinklais? Ar jie yra kolektyvinio intelekto pavyzdys?

Nors socialiniame tinkle daugybė žmonių reiškia savo nuomonę, tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Instagram“ nėra idealus KI pavyzdys. Taip yra dėl to, kad socialiniuose tinkluose nėra mechanizmų, kurie leistų šioje platformoje esantiems žmonėms suderinti nuomones ir priimti kolektyvinius sprendimus. „Facebook“ šimtai žmonių gali išsakyti skirtingas nuomones, tačiau taip ir neprieiti prie jokios išvados, neišspręsti klausimo ar problemos.

Mes ir ieškome būdų, kaip suteikti žmonėms galimybę panašiuose forumuose ne tik apsikeisti nuomonėmis, bet ir priimti realius sprendimus. Socialiniai tinklai leidžia suburti kritinę masę žmonių, užtikrinti didžiulę jų įvairovę ir anonimiškumą, tačiau neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes žmonės nebendradarbiauja tarpusavyje. Socialinės technologijos padeda vis didesniam skaičiui vartotojų tapti globalaus pokalbio dalyviais, tačiau vartotojų sukurto turinio kokybė gali drastiškai skirtis.

Įvairios platformos, kuriose organizacijos ragina tiesiog išreikšti savo nuomonę, bet nesukuria atitinkamų motyvacinių mechanizmų ir nepasiūlo dalyviams įrankių kolektyviniams sprendimams priimti, nėra efektyvios ir nesukuria pridėtinės vertės tai bendruomenei. KI – tai priėjimas prie bendrų kolektyvine nuomone pagrįstų sprendimų ar atsakymų.

Kaip kolektyvinis intelektas gali pasitarnauti gerinant mūsų kasdienybę, ją keičiant? Gal turėtumėt kokių pavyzdžių?

Kolektyvinio intelekto panaudojimas yra platus tiek versle, tiek sprendžiant globalias socialines problemas. Organizacijose svarbi visų narių nuomonė ir įsitraukimas į įmonės strateginių planų kūrimą gali būti labai produktyvus, jei bus taikomos atitinkamos technologijos ir sukurtos tinkamos prielaidos kolektyviniam intelektui atsirasti.

Kolektyvinės išminties principu yra paremta atvirųjų inovacijų, minios išminties ir kitos modernios visuomenės saviorganizacijos formos. Pasauliniame kontekste kolektyvinis intelektas dažnai naudojamas prognozėms formuoti ar simuliuoti įvairius ateities scenarijus. Įdomus pavyzdys yra Climate Co LAB platforma, kuri vienija viso pasaulio žmones, norinčius prisidėti prie pasaulinio atšilimo problemos sprendimo.

Ar KI gali prisidėti prie pasaulį ištikusios sveikatos krizės sprendimo?

Savaime suprantama, kad turėtume pasinaudoti kolektyvinės išminties galimybėmis. Pasaulis šiuo metu susiduria su precedento neturinčia globalia krize ir akivaizdu, kad nei pavieniai žmonės, nei atskiros šalys šios krizės negalės išspręsti, tam reikia suvienyti žmonijos protus, įsiklausyti į skirtingas nuomones ir pabandyti surasti geriausią sprendimą visai žmonijai. Technologijos sukuria prielaidas įtraukti į sprendimų priėmimą daugybę žmonių, taip pat ne tik išklausyti, bet ir struktūrizuoti nuomones, balsuoti už geriausius sprendimus ir juos įgyvendinti.

Jau minėtas MIT Kolektyvinio intelekto centras pradėjo naują iniciatyvą „Pandemic Response Co LAB“, kuri suvienijo daugiau kaip 180 ekspertų iš mokslo, sveikatos apsaugos, politikos ir kitų sektorių lyderių trijų savaičių pratyboms. Ekspertų grupė, pavadinta „Supermind“, jau pateikė pirmąsias išvadas dėl kovos su pandemija priemonių.

Kas VILNIUS TECH yra veikiama KI srityje?

Mano vadovaujama mokslininkų grupė nuolat dalyvauja MIT organizuojamose Kolektyvinio intelekto konferencijose, pristatydama savo mokslinius tyrimus šioje srityje. Esame sukūrę Kolektyvinio intelekto potencialo matavimo metodiką, kuri sudaro galimybę pamatuoti tam tikros platformos ar internetinės bendruomenės galimybes kurti intelektinius produktus.

Nuolat vertiname Lietuvos ir kitų šalių internetinių platformų potencialą ir formuojame rekomendacijas, kaip pagerinti rezultatus, taikant tam tikrus technologinius sprendimus ar organizacines priemones. Taip pat konsultuojame ir verslo įmones ar organizacijas, kurios nori pagerinti savo įmonių kūrybinį potencialą ir tiki kolektyvinio intelekto idėja bei neribotomis žmogaus proto galimybėmis.

Kokią kolektyvinio intelekto srities ateitį galite spėti?

Manau, kad neišvengiamai artėjame prie omnikratijos, kai pasaulio valdymo procese galės dalyvauti visi žmonės. Situacija pasaulyje rodo, kad turime ieškoti pažangesnių valdymo metodų, didinti visų visuomenės sluoksnių įsitraukimą, keisti mąstymo būdą ieškant sinergijos su visais kitaip mąstančiais. Technologijos turėtų būti naudojamos tokiu būdu, kad kurtų pridėtinę vertę visuomenei, o ne atvirkščiai.

VILNIUS TECH informacija