Tinklalapio logotipas
Grįžti

Lietuvos ir užsienio mokslininkai nustatė, kaip robotai veikia darbuotojų gerovę ir kokius iššūkius kelia personalo valdymui
event 2019-12-18 domain Nacionalinė švietimo agentūra

Lietuvos ir užsienio mokslininkai nustatė, kaip robotai veikia darbuotojų gerovę ir kokius iššūkius kelia personalo valdymui

Ekonominės ataskaitos patvirtina, kad daug rutininių, fiziškai sunkių arba ypač didelio tikslumo reikalaujančių darbų jau dabar atlieka robotai ir ateityje jų vis daugės. Prognozuojama, kad per ateinančius kelerius metus net iki trečdalio įmonių diegs robotikos technologijas (Pasaulio banko 2019 m. ataskaita). Robotai leidžia didinti gamybos efektyvumą ir konkuruoti ekonomiškai išsivysčiusioms šalims su pigios darbo jėgos šalimis. Todėl Japonijoje ir Vokietijoje robotizacijos lygis yra aukštesnis nei Kinijoje ir Indijoje. Savo ruožtu pigios darbo jėgos šalys taip pat nebepajėgia dalyvauti konkurencinėje kovoje nemodernizavusios gamybos, taigi jos taip pat sparčiai diegia robotus. Lietuvos įmonės, diegiančios robotus, sėkmingai konkuruoja globalioje rinkoje, nes jie atveria milžiniškų galimybių gamybos efektyvumui didinti. Taigi robotų tikrai daugės ir vis daugiau žmonių turės dirbti kartu su jais.

Ši priežastis ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkus drauge su kolegomis iš Vokietijos ir Kanados paskatino tirti robotizacijos proceso keliamus iššūkius personalo valdymui bei įmonės darbuotojų gerovei. 

Tyrimas buvo atliekamas įmonėse, diegiančiose pramoninius robotus, kurie šiuo metu yra patys populiariausi ir artimiausiu metu bus diegiami daugelyje Lietuvos bei pasaulio gamybos įmonių.

Tyrimo rezultatai rodo, kad nors pagrindinis robotizacijos tikslas yra pašalinti žmones iš gamybos procesų, siekiant sumažinti ribotą žmonių efektyvumą, jų diegimo sėkmė ir sklandus darbas visiškai priklauso nuo žmonių. Robotai vieni dirbti negali. Nuo žmonių priklauso, kaip bus išnaudojamos roboto galimybės, t. y. kiek efektyviai jis dirbs. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria įmonės, įsigijusios robotus, yra kaip pasiekti jų techniniame pase įrašytą našumą. Todėl jos sprendžia, kaip parengti personalą dirbti su naujais bendradarbiais.

Pagrindinis iššūkis – žmonių bendradarbiavimas su robotais

Anot ISM inovacijų ekspertės dr. Irinos Liubertės, gerai žinoma, kad naujos technologijos įdiegimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip ją priima darbuotojai. Taip ir robotų atveju teigiamas darbuotojų požiūris į jį, noras mokytis dirbti su juo, bandyti suprasti, kaip jis veikia, mokytis kuo greičiau įvaldyti robotą yra vienas iš svarbesnių sėkmės rodiklių, nes roboto efektyvumas priklauso nuo laiko, per kurį darbuotojas išmoksta dirbti su juo, „pažįsta“ jį taip, kad pagal garsą gali spręsti apie techninę būklę ir darbo kokybę.

Darbuotojams, kurie susiduria su robotų diegimu įmonėje, kaip ir vykstant kitiems pokyčiams, kyla daug nerimo. Pirmiausia jie baiminasi prarasti darbo vietą. Viena vertus, tokias baimes kursto su robotais susijusi informacija medijose. Kita vertus, baimę sustiprina iš arti pamačius robotą, dirbantį vietoj ištisos gamybos linijos, prie kurios anksčiau dirbo keliasdešimt žmonių. Taigi natūralu, kad tokios baimės labai trukdo priimti technologiją, nesvarbu, kokios naudos ji gali atnešti įmonei.

Antra baimė yra susijusi su roboto „patikimumu“ (kaip tai vadina patys darbuotojai), t. y. pasitikėjimu, kad jis dirbs taip pat gerai, kaip žmogus, juk, anot darbuotojų, „robotas – tai ne žmogus“. Pradėję dirbti su robotu, žmonės nežino, ko iš jo tikėtis ir kaip elgtis nenumatytose situacijose, bando „padėti“ jam. Prireikia nemažai laiko, kol žmonės išmoksta dirbti su naujais bendradarbiais-robotais, nes „jau nebe pats žmogus atsakingas už savo paties darbo rezultatą, bet iš dalies už tą rezultatą atsakingas robotas, – tyrimo įžvalgomis dalijasi ISM prof. dr. Bernadeta Goštautaitė. – Galima tai palyginti su dviejų žmonių komandiniu darbu, kai vienas narys dirba nepatikimai, bet už rezultatus atsakingi abu, taip jaučiasi dauguma su robotais pradėjusių dirbti gamybos darbuotojų“. Įdiegus robotus, reikia laiko (kartais net iki metų), kol žmonės išmoksta juos valdyti, numatyti netikėtas situacijas, jų išvengti ir užtikrinti sklandų darbą. Kritinę svarbą įmonėse, diegiančiose robotus, įgyja darbuotojų ugdymo sistemos, apimančios adaptacijos, individualios mentorystės, mokymo programas.

Kiek saugūs yra su robotais dirbantys žmonės?

Robotai išlaisvina žmones nuo pavojingų, monotoniškų, pasikartojančių užduočių, fiziškai sunkaus rankų darbo, keliančio pavojų sveikatai. Tačiau žiniasklaidoje vis pasirodo grėsmingų pranešimų apie darbuotojų patiriamas rimtas traumas ir net mirtį dirbant su robotais. Robotai vadinami žudikais, nes sužeidžia, sukelia rimtų sveikatos sutrikimų ir mirtinai sužaloja žmones. Tai asocijuojasi su fantastinių filmų scenarijais. Mokslinių tyrimų duomenys patvirtina, kad darbuotojų saugumas dirbant su robotais yra vienas iš svarbiausių dar neišspręstų uždavinių.

Kodėl robotai žaloja žmones? Tyrimai rodo, kad dažniausiai šie nelaimingi atsitikimai įvyksta dėl darbuotojų klaidų, neatsargumo ir saugumo reikalavimų nesilaikymo. Spartus robotų užduotas darbo tempas kelia įtampą ir stresą. Be padidėjusio darbo intensyvumo, darbuotojai jaučia papildomą tikslų siekimo spaudimą, t. y. įvykdyti gamybos planus ir pasiekti kokybės rodiklių, tai dar labiau didina įtampą. Todėl darbuotojai nesilaiko darbų saugos taisyklių, rizikuoja savo saugumu ir sveikata.

Taigi įdiegus pramoninius robotus iškyla iššūkis, kaip suderinti įmonės tikslus ir darbuotojų gerovę. Įmonės turi ypač dėmesio skirti darbuotojų saugumui, nuolat akcentuodamos saugaus darbo su robotu pirmenybę, o ne tikslų siekimą.

Koks vaidmuo tenka žmogiškųjų išteklių valdymo specialistams?

„Robotų įdiegimas savaime nedidina gamybos efektyvumo. Robotai, kaip ir kitos technologijos, nesuteikia įmonėms konkurencinio pranašumo, jei kitos įmonės gali nusipirkti robotus. Įdiegus robotus, reikalingos iš esmės naujos darbuotojų žinios, įgūdžiai ir gebėjimai, kuriems suformuoti reikia daug laiko. Darbuotojai, gebantys dirbti su naujomis technologijomis, tampa įmonės konkurencinio pranašumo šaltiniu“, – teigia projekto vadovė, ISM prof. dr. Ilona Bučiūnienė.

Susiduriame su paradoksu: nors robotų diegimo tikslas yra pakeisti žmones, tačiau žmonės tampa esminiu sėkmės veiksniu įmonėse, diegiančiose robotus. Robotų gamintojai dažniausiai pateikia tik techninius nurodymus ir pirmines instrukcijas, kaip dirbti su naujomis technologijomis. Norint, kad robotų našumas būtų toks, koks nurodytas dokumentacijoje, jų diegimą turi lydėti esminiai organizaciniai ir vadybiniai pertvarkymai, nes keičiasi gamybos procesai, sudėtingėja sprendimų priėmimas.

Ypač svarbus vaidmuo tenka žmogiškųjų išteklių valdymui ir veikloms, kurios lemia naujų technologijų įsisavinimą. Įmonės turi iš esmės pertvarkyti personalo valdymo sistemas, investuodamos į tvarų darbuotojų ugdymą, motyvavimą ir išlaikymą, akcentuodamos darbuotojų gerovę ir saugumą darbe. Todėl žmogiškųjų išteklių valdymo profesionalai tampa įmonės vadovų partneriais, garantuojančiais, kad įmonėse diegiamos naujos technologijos efektyviai dirbtų.

Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto „Tvarus žmonių išteklių valdymas ateities ir kuriamų technologijų kontekste“  Nr.09.3.3-LMT-K-712-01-0156) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).