Tinklalapio logotipas
Grįžti

Naratyvinė pedagogika – idėjos mokytojų profesiniam tobulėjimui
event 2019-08-05 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Naratyvinė pedagogika – idėjos mokytojų profesiniam tobulėjimui

Tapimas mokytoju – labai aktuali problema šiuolaikinėje švietimo bendruomenėje. Ką reiškia būti mokytoju? Ar mokytojai gali konkuruoti su tokiomis intelektinėmis technologijomis kaip socialiniai tinklai ir robotika? Kaip jiems išlaikyti ir vystyti savo individualumą šiame skaitmeniniame hibridiniame pasaulyje? Agnė Juškevičienė iš Vilniaus universiteto ir Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto mano, kad vienas iš atsakymų yra naratyvinė pedagogika.

Visuotinai sutariama, kad žmogaus gyvenimas prasideda pasakojimu, o gyvendamas kiekvienas kuria savąją istoriją. Kalbant apie pasakojimus svarbiausias dalykas yra tas, kad žmonėms jie daro emocinį poveikį: šokiruoja ir skatina. Mokytojo karjerą taip pat galima palyginti su pasakojimu. Taigi jei norime kalbėti apie pedagoginio proceso unikalumą, turime rasti vietos naratyvinei pedagogikai, kuri padeda asmenybei atsiskleisti remiantis išgyventu pasakojimu.

Naratyvinės pedagogikos pagrindas ir yra gilus įsitikinimas, kad pasakojimas – tai būdas formuoti žmogaus supratimą, mokymąsi ir veiksmus. Mokytojo profesija negali pasiūlyti universalių, visoms situacijoms tinkamų sprendimų – kiekvieną karta bendravimas su besimokančiuoju yra kitoks.

Kas vyksta su asmeniu, kai šis pasakoja istoriją? Naratyvinė pedagogika šį klausimą nagrinėja tarpasmeniniu, asmeniniu ir visuomeniniu lygmenimis. Visų pirma, pasakodami apie savo gyvenimą mes geriau pažįstame patys save. Be to, remdamiesi šia refleksija galime keisti savo veiklą, kuri lemia profesinį tobulėjimą. Mokytojo darbe šis pokytis taip pat padeda ugdyti santykius. Taip pat labai svarbu pasakoti istoriją sau, t. y. gyventi su savo pasakojimu, apgalvoti jį ar tiesiog su juo augti (žr. 1 pav.).

narrative LT

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1 pav. Spiralinis naratyvinio mokymosi procesas (Goodson, Gill, 2011)

Naratyvas turėtų sklandžiai pereiti nuo asmeninio prie tarpasmeninio, nes pats pedagoginio darbo pobūdis pabrėžia bendradarbiavimą. Dalydamiesi pasakojimais su kolegomis ir juos apgalvodami mokytojai ne tik geriau supranta jų motyvus ir sukuria bendrus pasakojimus, bet ir gali įvardyti jiems kylančius sunkumus ir dilemas. Taip jie prisiima atsakomybę vieni už kitus, remia vieni kitus profesinėje srityje ir prisideda prie kitų mokytojų profesinės istorijos kūrimo. Pasak Goodsono ir Scherto, naratyvinė pedagogika „nuo asmeninio šurmulio ar bendros paguodos gali pakilti iki aktyvios socialinės veiklos ir pilietiškumo praktikos.“

Tad kaip gi naratyvinė pedagogika susijusi su visuomene? Verta paminėti, kad pasakojimas sujungia žmogaus veiksmų aplinką ir laiką – kitaip tariant, esamą socialinį, kultūrinį ir ekonominį kontekstą. Taigi per asmens pasakojimą galima suprasti esamus socialinius procesus, kurie daro jam poveikį, taip pat suprasti asmens veiksmus ir pokyčius, nes juos riboja aplinka ir aplinkybės. Taigi pasakojimas atveria galimybę suprasti, kas vyksta pedagogo profesijoje, kokie sunkumai kyla mokytojams ir kaip su jais susidoroti.

Žvelgiant mokytojo akimis, naratyvinę pedagogiką mes suvokiame kaip sisteminę veiklą, apimančią kūrybiškumą ir vaizduotę… kaip nuolatinį savęs persvarstymą. Pasitelkiant naratyvinę pedagogiką, sustiprinamas asmens žmogiškumas, išnyksta iš profesinės konkurencijos gimstanti pedagoginė arogancija, atveriamos mokytojų ir mokinių, kuri visi yra unikalios asmenybės, galios. Istorijos pasakojimas gali tapti galingu pokyčių, mokymosi ir asmeninės patirties aiškinimo mechanizmu, nes jis žadina vaizduotę, padeda numatyti, prognozuoti, kurti bei skatina profesinį kūrybiškumą. Be to, naratyvinė pedagogika pabrėžia mokytojų nuomonės, jų asmeninių žinių ir kasdienio gyvenimo svarbią siekiant nuolatinio profesinio tobulėjimo, taigi ir suteikia daugiau pasitenkinimo.

Dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė yra Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja ir mokslinė bendradarbė. Ji yra sukaupusi septynerių metų pedagoginio ir tiriamojo darbo patirtį, o daugiausia dėmesio skiria mokytojų rengimui. Dr. Agnė Juškevičienė taip pat yra Lietuvos Vilniaus universiteto dėstytoja ir mokslinė bendradarbė. Daktaro laipsnį jį apsigynė 2017 m., o dabar specializuojasi kultūros tyrimų srityje.

 

 Scholl Education Gateway