Tinklalapio logotipas
Grįžti

Nykstančias mokyklas gelbsti 19 a. metodais
event 2019-03-13 domain LRT.lt label_outline Spaudos apžvalga

Nykstančias mokyklas gelbsti 19 a. metodais

Įsivaizduokite, kad jūsų šeštokas vaikas mokosi matematikos vienoje klasėje su penktokais. Atrodo keista? Tiesa ta, kad nieko čia keisto, nes daugiau nei trečdalyje šalies mokyklų veikia vadinamosios jungtinės klasės. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai pripažįsta, kad toks klasės modelis neskatina gerų moksleivių pasiekimų. Be to, jungtinės klasės dažniausiai sudaromos mažose mokyklose, kurias išlaikyti brangu. Tačiau kol kas visiškai atsisakyti tokių klasių neketinama.

Skaičiuojama, kad šiuo metu jungtinės klasės veikia daugiau nei trečdalyje šalies bendrojo ugdymo įstaigų. Tokias klases turi 381 iš 1086 Lietuvos mokyklų, kitaip tariant – 35 proc. Iš visose jose sudarytos 1133 jungtinės klasės, kuriose mokosi daugiau nei 10,7 tūkst. moksleivių. Beveik pusė moksleivių (48,5 proc.), besimokančių jungtinėse klasėse, yra pradinukai. Likę jungtinių klasių mokiniai mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą.

Tampa iššūkiu mokytojams  

Mažeikiškė mokytoja Judyta Tekingunduz pasakojo pati dėstanti istoriją dviem jungtinėms klasėms. Vienoje jų kartu mokosi penktokai ir šeštokai, kitoje – septintokai ir aštuntokai. Toje pačioje mokykloje sujungtos ir pradinukų klasės.

Pedagogė aiškino, kad anksčiau mokykloje klases jungdavo kitaip, pavyzdžiui, pirmą su trečia, o antrą su ketvirta. Esą taip buvo daroma tam, kad mokiniai kasmet turėtų tą patį mokytoją, nes mažesniems vaikams ryšys su pedagogu labai svarbus.

„Nėra labai gerai, kai sujungia penktas ir šeštas ar septintas ir aštuntas klases. Dėstau istoriją sujungtai penktai–šeštai klasei, bet geriau būdavo, kai jungdavo penktokus–septintokus ar šeštokus–aštuntokus, nes jiems maždaug atitinka temos. Pavyzdžiui, su penktokais skaitau apie paminklą Katedros aikštėje, o su septintokais einu to meto architektūros temą. Anksčiau mūsų programos buvo sudarytos pagalvojant ir apie tokį mokymą būdą, nes visais laikais buvo jungtinių klasių“, – kalbėjo J. Tekingunduz.

Kalbėdama apie tai, kaip vyksta pamokos, pašnekovė sakė, kad turint jungtines klases mokytojams tenka ruoštis dvigubai daugiau, tačiau mokama kaip už pasiruošimą vienai pamokai. Anot jos, darbo jungtinėse klasėse yra tiek pat, kiek dėstant 30-ies mokinių klasei.

Mokytoja papasakojo, kaip vyksta pamoka jungtinėje klasėje: „Tuo metu, kai skaitau ką nors su penktokais, šeštokai daro iš anksto parengtas užduotis. Po to, kai skaitau su šeštokais, užduotis turi penktokai. Kartais, kol dėstau vieniems, kiti pasidaro kai kurias namų darbų užduotis, kad reikėtų mažiau dirbti namuose ir vaikai nebūtų apkrauti. Visą laiką turiu laviruoti tarp dviejų klasių. Jungtinės klasės nėra toks rojus, kaip kai kuriems atrodo.“

Paklausta, kaip mokymasis jungtinėse klasėse veikia mokymo kokybę, J. Tekingunduz sakė, kad vienas iš tokių klasių privalumas yra tai, kad jos dažnai turi mažiau mokinių, todėl kiekvienam vaikui galima skirti kiek daugiau dėmesio. Pedagogė sakė nemananti, kad tokiose klasėse nukenčia mokymo kokybė, nors, pasak jos, daug priklauso nuo pačių mokytojų.

Apie jungtinių klasių problemą portalui LRT.lt jau anksčiau yra kalbėjęs Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas. Tuomet jis teigė nesutikęs nė vieno mokytojo, kuris pasakytų, kad dėstant jungtinei klasei galima pasiekti tokią pačią kokybę, kaip dėstant vienai didelei, bet ne jungtinei klasei.

„Mokytojas negali vienu metu dėstyti ir penktokui, ir šeštokui, ir septintokui, palaikyti jų interesą, juos ugdyti, bet kalbame apie tai, kad reikia pasiekti vos ne pasaulinio lygio kompetencijas. Nepadarę namų darbų reikalaujame iš mokytojų to, ko neįmanoma pasiekti“, – anksčiau portalui LRT.lt sakė A. Lašas.

Naudinga tik pradinukams

Kaip portalą LRT.lt informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, jungtinių klasių, kaip ir jose besimokančių mokinių, skaičius mažėja. Anot jo, praėjusiais metais 419-oje mokyklų buvo sudaryta 1180 jungtinių klasių, kuriose mokėsi kiek daugiau nei 11,1 tūkst. mokinių.

Sprendimą dėl jungtinių klasių sudarymo priima ne pati mokykla, o jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, kuria dažniausiai yra savivaldybė. Tokiu atveju sprendimą dėl tokios klasės sudarymo priima savivaldybės taryba. Pasak A. Puodžiuko, sudarant jungtines klases atsižvelgiama į keletą aspektų: artimiausią atstumą iki kitos mokyklos, kokių klasių tai mokiniai ir kiek jų mokytųsi jungtinėse klasėse.

„Ministerijos nuomonė ta, kad jungtinių 5–10 klasių skaičius turėtų mažėti ir tokios klasės išvis išnykti. Tam pritarė ir Valstybės kontrolė audito išvadose“, – teigė A. Puodžiukas.

Paklaustas, kokia yra jungtinių klasių nauda, jis atsakė, kad vaikai mokosi arčiau namų ir jiems nereikia į mokyklą važinėti geltonuoju autobusiuku. Tiesa, pasak jo, tai aktualiau mažesniems vaikams – mokykla arčiau namų svarbu pradinių klasių mokiniams, nes mažesnėse mokyklose jie jaučiasi saugesni.

Vis dėlto, ŠMSM atstovo teigimu, tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimai jungtinėse klasėse yra žemesni. „Jungtinės klasės galbūt labiau pasiteisina pradinukams – dėl saugumo, patogesnio pamokų laiko, nes nereikia anksti keltis, kad spėtum į autobusą. Tačiau vyresniems mokiniams mokymasis jungtinėse klasėse naudos neduoda“, – komentavo A. Puodžiukas.


Ministerijos atstovo teigimu, Lietuvoje, ypač regionuose, mokinių skaičius mažėja ir numatoma, kad artimiausius metus vis dar mažės. Todėl, anot jo, jungtinių klasių steigimas yra viena iš išeičių išsaugant mažas mokyklas kaimiškose vietovėse.

„Yra mokyklų, kur visi mokiniai mokomi jungtinėse klasėse. Mokiniai, mokydamiesi jungtinėse klasėse pagal pagrindinio ugdymo programą, nepasiekia gerų rezultatų. Ir išlaikyti tokius pastatus brangu. Pradinės jungtinės klasės galėtų gyvuoti atokesnėse vietovėse, bet reikėtų atsisakyti 5–8 jungtinių klasių. Dėl tokio sprendimo reikėtų diskutuoti, ypač, jeigu ne visi mokiniai, gyvenantys toje vietovėje, lanko šalia esančią mokyklą“, – komentavo ŠMSM atstovas A. Puodžiukas.

„Bet šitos nuostatos Lietuvos vyriausybės nesilaikė. Švietimas yra skurdinamas. Turime užburtą ratą – jei tvarkome tinklą, bet lėšos nueina kitur, o ne į švietimą, švietimas skursta. O čia reikia labai toliaregiškų politinių sprendimų“, – komentavo D. Kuolys.

Pasak jo, jungtinių klasių atsiradimo nereikėtų skatinti, o reikia numatyti laiką, per kurį jų šalies mokyklose turėtų mažėti. Pašnekovo teigimu, atlikti tyrimai rodo, kad skirtumai tarp gerų mokyklų ir prastesnių mokyklų yra labai dideli.


„Įsivaizduokite, mūsų vaikai praranda kai kur vienus, kai kur pusantrų lavinimosi metų, o tai juk jų gyvenimas, jų gyvenimo startas. Apie tai turime atsakingai galvoti. Turėtume savo vaikams siūlyti kur kas didesnį mokymosi spektrą – veiklas po pamokų, įvairius kūrybinius užsiėmimus“, – sakė VU docentas.

D. Kuolys taip pat kalbėjo, kad reikia pasirūpinti ir pedagogais, kurių darbo krūvis mažėja. Anot jo, švietime nėra per daug darbuotojų, tačiau tų, kurie jame dirba, nesugebama tikslingai panaudoti.

Paklaustas ar, jo nuomone, vaikai iš mažų mokyklų jungtinių klasių gali pasivyti didesnių mokyklų moksleivius, pašnekovas sakė, kad vieno atsakymo nėra – skirtingi yra tiek vaikai, tiek mokyklos, į kurias jie patenka. Be to, D. Kuolio nuomone, švietimo sistemoje neturėtų būti per aukštų slenksčių, kuriuos tektų peršokti vaikams.

„Mes turime kurti švietimo tinklą, bet per aukštų slenksčių, per kuriuos verstume savo vaikus šokinėti – iš pagrindinės mokyklos į gimnaziją, iš pradinės – į pagrindinę. Turėtų būti nuosekli mokymosi sistema, kuria turėtų kurti bendradarbiaujančios mokyklos. Gimnazijos turėtų bendradarbiauti su pagrindinėmis mokyklomis, progimnazijomis, konsultuotis su mokytojais, žiūrėti, kad vaikai būtų tinkamai ugdomi ir galėtų be didelio streso ar didelių barjerų ateiti į gimnaziją arba į ją atėję nesijaustų prastesni už savo bendraamžius“, – kalbėjo D. Kuolys, pridurdamas, kad itin svarbu, jog visi vaikai turėtų vienodas mokymosi galimybes.