Tinklalapio logotipas
Grįžti

Pristatomos rekomendacijos tvariai pedagogų rengimo kaitai
event 2020-09-10 domain Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Pristatomos rekomendacijos tvariai pedagogų rengimo kaitai

Rugsėjo 10–11 d. vyks baigiamoji projekto, skirto pedagogų rengimui, kuris finansuojamas iš ES Struktūrinių reformų rėmimo programos ir įgyvendinamas kartu su Europos Komisija, konferencija. Nuotolinės konferencijos metu bus pristatytos  ekspertų  rekomendacijos pedagogų rengimo atnaujinimui Lietuvos aukštosiose mokyklose.

„Pedagogų rengimas ir profesinis augimas yra labai svarbus švietimo sėkmės veiksnys. Į mokyklas turi ateiti gerai parengti pedagogai, jiems turi būti sudarytos lanksčios sąlygos profesiškai tobulėti. Todėl turime ieškoti geriausių sprendimų pedagogų rengimo sistemos kokybei užtikrinti ir nuosekliai jos siekti,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Struktūrinių reformų rėmimo programos projektas pagal ministerijos paraišką buvo vykdomas 2018–2019 m.  Jo pagrindinis tikslas  – įgalinti pedagogų rengimo centrus telkti pedagogų rengėjų pajėgas, kurti tvarius edukologų tinklus, siekiant sudaryti sąlygas kokybiškam mokytojų rengimui ir profesiniam tobulėjimui, pasitelkiant užsienio ekspertų pagalbą ir konsultacijas. Projekte dalyvavo aukštųjų mokyklų, regioninių švietimo centrų, programos „Renkuosi mokyti“, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai.

Renginio metu bus pristatyti projekto rezultatai – parengtos rekomendacijos trimis temomis: pedagoginių studijų kokybė ir lankstumas, ugdymo mokslų tyrimų plėtra, į mokytojus orientuotas profesinis augimas.  Diskusijose dalyvaus ekspertai iš Nyderlandų ir Airijos, EK atstovai.

PIRMINIO MOKYTOJŲ RENGIMO KOKYBĖ IR LANKSTUMAS
Pirminio mokytojų rengimo kokybės ir lankstumo sričiai skirtose rekomendacijose siūloma ne mažiau kaip ketvirtadalį studijų laiko skirti praktikoms, o į studijų programų rengimą ir įgyvendinimą įtraukti ir mokytojus. Siūloma plėtoti skirtingus būdus tapti mokytojais, sukurti neformalių būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą sudarant lankstesnes formalios kvalifikacijos įgijimo sąlygas, užtikrinti galimybes jau dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją. Ekspertai taip pat siūlo apsibrėžti  būsimųjų pedagogų atrankos proceso nacionalines gaires, kurios leistų studentus atrinkti remiantis ne tik akademiniais pasiekimais, bet ir motyvacija, ankstesne neformalia patirtimi, įgūdžiais ir nuostatomis.

MOKSLINIŲ TYRIMŲ TINKLŲ KŪRIMAS
Edukologijos mokslo plėtrai skirtose rekomendacijose siūloma sukurti ilgalaikę nacionalinę ugdymo mokslų tyrimų finansavimo programą. Rekomenduojama plėtoti doktorantūros studijas edukologijos kryptyje, skirti daugiau valstybės finansuojamų doktorantūros vietų edukologijos krypčiai ir sukurti palankesnes sąlygas šiuo metu dirbantiems mokytojams studijuoti doktorantūroje. Taip pat siūloma įteisinti „veiksmo tyrimo“ (angl. action research) praktiką kaip oficialų profesinio augimo būdą,  o į pedagogų rengimo programas integruoti tyrimais grįstą praktiką, peržiūrėti šiuo metu vykdomas iniciatyvas, susijusias su ugdymo mokslų srities žinių skleidimu ir panaudojimu švietimo srityje.

Į MOKYTOJUS ORIENTUOTAS PROFESINIS AUGIMAS
Rekomendacijose akcentuojamas dėmesys ilgalaikėms profesinio augimo programoms, o nacionaliniu lygmeniu nustatytiems mokytojų kvalifikacijos prioritetams siūloma skirti tikslinį finansavimą. Rekomenduojama toliau tęsti pasiteisinusią iniciatyvą šiuo metu dirbantiems mokytojams įgyti papildomą kvalifikaciją. Aukštosios mokyklos, rengiančios pedagogus,  kaip pirminio pedagogų rengimo tąsą galėtų plėtoti profesinio augimo programas, apimančias įvairias profesinio augimo kryptis, temas, kurti paramos mokytojams kompetencijų plėtros srityje sistemą. Siūloma savivaldybėse sukurti pakaitinių mokytojų sistemą, kad mokytojams būtų lengviau dalyvauti ilgesnėse profesinio augimo veiklose. Rekomenduojama profesinį augimą diversifikuoti, finansuoti jo veiklų efektyvumo bei nacionalinių profesinio augimo prioritetų įgyvendinimo, taip pat mokytojų profesinio augimo poreikių tyrimus.

Rekomendacijas rengę ekspertai pabrėžia dialogo, ilgalaikiškumo ir bendrų sprendimų svarbą. Kiekvieną rekomenduojamų  priemonių paketą būtina vertinti bendrame švietimo kaitos kontekste ir tartis ne tik dėl bendros vizijos, bet ir dėl konkrečių priemonių realizavimo. Kitų šalių patirtis rodo, kad būtina rasti balansą tarp aukštųjų mokyklų autonomijos, kuri duoda paspirtį generuoti unikalų, šaliai būdingą ir aktualų pedagogų rengimo turinį, plėtoti edukologijos mokslą, ir nacionalinių instrumentų, būtinų sistemos vientisumui ir kokybei užtikrinti. 

Konferenciją organizuoja Europos Komisijos Struktūrinių reformų rėmimo programos generalinis direktoratas bendradarbiaudamas su TAIEX tarnyba ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (projekto partneriu).


Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129