Tinklalapio logotipas
Grįžti

Prof. Eugenijus Butkus. Europos universitetų tinklų iniciatyva – ambicija integruoti Europos universitetus
event 2018-11-20 domain Švietimo ir mokslo ministerija

Prof. Eugenijus Butkus. Europos universitetų tinklų iniciatyva – ambicija integruoti Europos universitetus

Europos Taryba 2017 m. gruodžio 14 d. priėmė sprendimą dėl Europos universitetų tinklų (EUN – European University Network) iniciatyvos įgyvendinimo. Taryba pritardama šiai idėjai išreiškė norą per švietimo ir kultūros iniciatyvas sustiprinti Europos identitetą ir parodė pasitikėjimą universitetais kaip institucijomis galinčiomis padėti šį tikslą pasiekti.

Pagal šią iniciatyvą yra planuojama iki 2024 m. suformuoti apie dvidešimt Europos universitetų tinklų, kurių kiekvienas būtų sudarytas iš 3–6 universitetų, apimančių įvairius geografinius Europos regionus. Tokiu būdu būtų sustiprintas Europos universitetų pasaulinis konkurencingumas, brėžiamos gairės, kaip toliau universitetai plėtosis 2025–2030 m. laikotarpiu.

Šia iniciatyva siekiama sustiprinti joje dalyvausiančių universitetų vykdomas studijas, mokslinius rezultatus ir inovatyvumą. Daug dėmesio skiriama universitetinių studijų atnaujinimui, į jas diegiant technologines, socialines ir kultūrines inovacijas ir žymiai sustiprinant studentų mobilumo rodiklius bei kitus studijų tarptautiškumo elementus.

Iniciatyvos įgyvendinimo etapai

Po sprendimo prasidėjo spartus procesas. Buvo suformuota ekspertų grupė, kuri padėjo pamatus šios iniciatyvos pradžiai: suformavo ir paskelbė kriterijus paraiškų teikimui ir vertinimui. Universitetų tinklai, norintys dalyvauti pirmajame šios iniciatyvos cikle, turi galimybę pateikti paraiškas iki 2019 m. vasario pabaigos.

Naują iniciatyvą planuojama finansuoti Erasmus+ programos rėmuose, skiriant papildomą finansavimą. Pirmajam iniciatyvos įgyvendinimo etapui (bandomajam projektui) yra numatoma skirti 30 mln. eurų. Tokią pačią sumą lėšų prie iniciatyvos turės pridėti ir valstybės, kurių universitetai pateks į formuojamų tinklų bandomąjį projektą. Pirmajame iniciatyvos etape iš šių lėšų bus finansuojamas 4 universitetų tinklų suformavimas.

Vėliau planuojama didelė šios iniciatyvos plėtra – iki 2024 metų turėtų atsirasti apie 20 tokių universitetų tinklų, todėl tokiai didelei ambicijai yra planuojamas ir žymiai didesnis finansavimas Erasmus+ programoje.

Kriterijai ir Lietuvos universitetų galimybės

Ekspertų grupė, padėjusi pamatus bandomajam šios iniciatyvos etapui, apibrėžė kriterijus, pagal kuriuos bus vertinamos universitetų paraiškos. Bus atsižvelgiama į universitetų viziją ir misiją, keliamus ilgalaikius tikslus, jau šiuo metu esamą integraciją tarp skirtingų instituciją. Universitetai, teikdami savo tinklų vizijas, turės motyvuoti formuojamo tinklo galimą pridėtinę vertę.

Daug dėmesio vertinant universitetų paraiškas bus skiriama studijų vykdymo vizijai, ambicijoms tobulinti studijų procesą diegiant inovacijas ir stiprinant dėstytojų kompetencijas. Bus atsižvelgiama ir į tai, kaip institucijos, besisiūlančios jungtis į tinklą, gali papildyti viena kitą: jų stipriąsias ir silpnąsias veiklos puses, mokslinių tyrimų laukų panašumą ir suderinamumą, vykdomų studijų krypčių spektrą.

Tarp nustatytų kriterijų vienas aktualiausių Lietuvos aukštosioms mokykloms – regioninis balansas. Universitetai, kurie buriasi į šiuos tinklus ir siekia gauti finansavimą tinklų įtvirtinimui, turi būti geografiškai pasklidę po Europą. Tai reiškia, kad tinklai formuojami vien iš, pavyzdžiui, stipriausių Prancūzijos ir Vokietijos universitetų turės į tinklą įtraukti ir kitų  Europos regionų universitetus.

Rengiantis dalyvauti EUN iniciatyvoje Lietuvos universitetams laikas surasti tinkamus partnerius, kuriems galima pasiūlyti  savo patirtį ir akivaizdžias stiprybes. Tačiau reikia suprasti, kad tik aukšto lygio rezultatai studijose bei moksle gali sudominti kitus universitetus, kurie matytų potencialią bendradarbiavimo naudą ir strateginę partnerystę. Vargu, ar stojančiojo bei įstojusiojo balas 3 ar 4, mokslo publikacijos trečiaeiliuose leidiniuose ir teiginiai, jog rašyti kita kalba mokslo darbų nereikia, gali būti patrauklu užsienio universitetams, siekiantiems sudaryti tinklą su plačiu geografiniu atstovavimu.