Tinklalapio logotipas
Grįžti

Šalių švietimo politikos apžvalgos. Švietimas Lietuvoje
event 2018-01-29 domain Lyderių laikas label_outline Aktualijos

Šalių švietimo politikos apžvalgos. Švietimas Lietuvoje

Ši apžvalga parengta įvertinus Lietuvos švietimo ir įgūdžių formavimo politiką ir praktiką atsižvelgiant į tarptautinę EBPO šalių patirtį ir geriausią praktiką. Apžvalgoje remiamasi keliais šaltiniais, įskaitant Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos parengtą bendrąją ataskaitą ir du EBPO vizitus 2016 m. balandžio ir rugsėjo mėn. siekiant nustatyti pagrindines politikos problemas ir apklausti visus svarbius suinteresuotuosius subjektus.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1991 m. Lietuvai pavyko sukurti reformuotą įtraukią švietimo sistemą. Politikos formuotojai decentralizavo atsakomybę organizuoti ir prižiūrėti mokymą ir paskyrė ją vietos valdžios institucijoms, parengė itin skaidrią bendrojo ugdymo mokyklų finansavimo tvarką ir suteikė mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų vadovams bendrus įgaliojimus valdyti savo įstaigas. Mokosi, kol baigia vidurinio ugdymo mokyklą, faktiškai visi, o aukštąjį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičius gerokai viršija ir ES, ir EBPO šalių vidurkius. Šalies švietimo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama ugdyti demokratinį pilietiškumą siekiant skatinti savivaldą ir išsaugoti Lietuvos nacionalinę tapatybę, atsižvelgiant į etninę ir kalbinę įvairovę. 2004 m. Lietuvai įstojus į ES šią veiklą labai skatina ir ES, skirdama nemenką finansinę paramą.

Per pastarąjį amžiaus ketvirtį Lietuva pasiekė reikšmingų laimėjimų. Tačiau siekiant užtikrinti tautos socialinės ir ekonominės gerovės pažangą reikia spręsti svarbias švietimo sistemos problemas. Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažėjo, liko senstanti mokytojų karta ir mokyklų, kurios yra per didelės, kad galėtų veikti veiksmingai ir gerai, tinklas. Nors Lietuvoje besimokančiųjų skaičius itin didelis, mokymosi pasiekimus būtų galima gerinti, itin daug dėmesio skiriant kaimo mokykloms ir įveikiant jų atskirtį. Kad Lietuva gebėtų išlaikyti didėjantį ekonominį našumą ir įveiktų „protų nutekėjimo“ problemą, reikia tobulinti aukštąjį mokslą, pritraukiant užsienio studentų ir mokslo darbuotojų, gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos rezultatų lygį ir kokybę. Kai kurie švietimo įstaigų savivaldos gebėjimai dar nėra tinkamai išplėtoti, o valdžios institucijoms, atsakingoms už decentralizuotos švietimo sistemos valdymą, kartais trūksta išteklių funkcijoms vykdyti. Ateityje mažėjant finansavimui, išbandymu taps veiksmingesnis ES lėšų naudojimas ir iniciatyvų tvarumo užtikrinimas.

Šioje apžvalgoje vertinama, kaip tai galima padaryti, pažymima, kad Lietuvos švietimo sistema turi padėti tautai veiksmingai įveikti kylančias problemas, ir nurodoma, jog reikia gerinti bendrojo ugdymo mokyklų ir aukštojo mokslo įstaigų veiklos rezultatus. Kad būtų galima pagerinti veiklos rezultatus, Lietuva turi strateginiu lygmeniu patikslinti ir padidinti su veiklos rezultatais susijusius lūkesčius, numatyti išteklius didesniems veiklos rezultatų lūkesčiams tenkinti, stiprinti veiklos rezultatų stebėseną ir kokybės užtikrinimą, didinti institucijų pajėgumą geriems veiklos rezultatams pasiekti. Į tokį tobulėjimą reikėtų orientuotis visuose švietimo sistemos sektoriuose.

Kviečiame domėtis naujai išleista ataskaita ŠALIŲ ŠVIETIMO POLITIKOS APŽVALGOS. ŠVIETIMAS LIETUVOJE (prisegta apačioje).

„Lyderių laiko 3“ svetainės lankytojams EBPO rekomendacijos Lietuvai ir parengta ataskaita „Education in Lithuania“ anglų kalba buvo pristatyta 2017 m. spalio 16 d.

Atsisiųsti dokumentą:
Parsisiųsti šį dokumentą (Švietimas Lietuvoje EBPO_.pdf)Švietimas Lietuvoje EBPO_.pdf [ ] 6791 Kb