Tinklalapio logotipas
Grįžti

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą
event 2021-02-01 domain Nacionalinė švietimo agentūra

Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą
Jolita Rimeikienė

2020 m. atliktas Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) tyrimas parodė, jog mūsų šalyje mokymosi visą gyvenimą kultūra silpna, o nuolatinis mokymasis kol kas nėra tapęs visuomenės norma. Tokią situaciją keisti siekia įvairios šalyje vykdomos iniciatyvos, pavyzdžiui, įvairaus amžiaus gyventojams organizuojami skaitmeninio raštingumo mokymai, kurie susidomėjimo nepraranda ir karantino metu.

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė ir projekto „Prisijungusi Lietuva“ lektorė Jolita Rimeikienė, dar prieš pandemiją apmokiusi daugiau nei pusę tūkstančio vietos gyventojų, tikina, kad gyventojų noras dalyvauti skaitmeninio raštingumo mokymuose neslopsta. „Šiuo metu laukiančiųjų sąraše turime apie 80 žmonių – jie mums rašo, skambina, klausia, kada gi pagaliau vyks mokymai. Be abejo, žmonės supranta, kad karantino metu nieko gyvai negalime organizuoti, tačiau aktyvumas išlieka didelis“, – sako pašnekovė.

Jos teigimu, dalyviams visuomet pasiūloma galimybė mokymuose sudalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau dauguma jų nesiryžta to daryti. „Su nuotoliniais mokymais yra daugiau rizikos, kad dalyviams bus sudėtingiau suprasti temą. Nuotoliniu būdu žmonės ne visada drįsta paklausti to, kas neaišku“, – aiškina lektorė.

Tiesa, 2020 metais atlikta projekto „Prisijungusi Lietuva“ apklausa parodė, jog gyventojai vis drąsiau prašo pagalbos, kurios prireikia naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Remiantis tyrimo rezultatais, 40 proc. apklausos dalyvių minėtose situacijose niekada nebūna nepatogu ar gėda prašyti pagalbos. Apie tai, jog gėda prašyti pagalbos, pasisakė tik 7 proc. 56 m. ir vyresnių žmonių.

„Excel“ programa ir skaičiuotuvas telefone

Anot J. Rimeikienės, projekto mokymai „Skaičiuoklė darbui ir namams“ yra naujausi iš vienuolikos siūlomų mokymų temų ir atsiradę dėl gyventojų poreikio. „Iki šiol nemokėme, nes tema atrodydavo gana sudėtinga, tačiau vis pasitaikydavo norinčių sužinoti daugiau apie „Excel“ programą ir jos galimybes – į tai atsižvelgiant ir buvo sukurta mokymų programa“, – pasakoja lektorė.

Šiuose mokymuose dalyviai sužino, kaip skaičiuoklė gali pasitarnauti tvarkant namų ūkio finansus, organizuojant šventes, planuojant darbotvarkę, o įgytas žinias lengva pritaikyti planuojant kasdienes išlaidas, skaičiuojant remonto sąmatą, pasirengiant individualų kalendorių ar tvarkaraštį. „Dėstomi pagrindai ir esminės programos funkcijos, leidžiančios susiplanuoti mėnesio biudžetą, apskaičiuoti procentą nuo kažko, fiksuoti ir apskaičiuoti mokamus mokesčius – taigi, tokius dalykus, kurie labiausiai praverstų kasdienybėje“, – vardija lektorė. Mokymų metu mokoma su „Excel“ ir „Google“ skaičiuoklėmis, supažindinama ir su nemokamų programų atitikmenimis, tokiais kaip „LibreOffice“.

J. Rimeikienė dalinasi patirtimi, kad gyventojams pasakoja ir apie tokius elementariausius dalykus, kaip telefone esantis skaičiuotuvas. „Daliai mokymų dalyvių tai būna naujiena ir kone stebuklas, kad telefonas gali būti toks pagalbininkas ir parduotuvėje padėti apskaičiuoti nuolaidos procentus ar panašiai“, – sako ji.

Nori perprasti išmaniojo telefono funkcijas

Pašnekovė akcentuoja, kad vienas iš mokymų tikslų yra suteikti dalyviams informacijos jiems aktualiais skaitmeninio raštingumo klausimais, todėl pasitaiko ir nukrypimų nuo temos. „Atrodo, dėstai vieną temą, bet žmonės pradeda klausinėti kažko kito ir stengiesi jiems tuos atsakymus suteikti. Tokių nukrypimų nuo temos tikrai pasitaiko, bet ir mums svarbu ne aklai laikytis plano, o realiai padėti žmonėms“, – teigia lektorė.

Pasak jos, dažnai mokymuose aptariama, kaip naudotis išmaniuoju telefonu. „Tikrai mažoji dalis mokymų dalyvių turi mygtukinius telefonus, visi ateina su išmaniaisiais ir mokome paprasčiausių dalykų, kokios yra jų galimybės: sekti žingsnius ar naudoti kitas sveikatos programėlės, išsikviesti taksi naudojantis „Bolt“ ar įsijungus „Trafi“ programėlę pasižiūrėti, kada atvažiuos autobusas, kad netektų ilgai stotelėje laukti, telefone skaityti knygas ar kažko pasiklausyti“, – pateikia pavyzdžių J. Rimeikienė.

Lektorė pasakoja, jog vasarą itin populiari buvo sporto programėlė „Endomondo“, originaliai skirta bėgikams, tačiau plačiai naudojama važiuojant grybauti, nes leidžia sekti savo maršrutą ir nepasiklysti miške.

Mokymų poreikis dėl technologijų progreso

Solidžios mokymų vedimo patirties turinti J. Rimeikienė skaičiuoja, jog dar iki pirmojo karantino pradžios buvo apmokiusi 566 žmones. „Mokymai tikrai būdavo populiarūs, dalis žmonių ir ne vienoje programoje sudalyvaudavo. Smagu buvo matyti, kaip dalyviai tarpusavyje susidraugaudavo, ypač vyresnio amžiaus gyventojai: būdavo, viena grupė išklauso mokymus ir susitaria, kad visi drauge eis ir į kitus“, – pasakoja ji.

Bibliotekininkė įsitikinusi, kad laikui bėgant skaitmeninio raštingumo mokymų poreikis niekur nedings. „Neabejoju, kad mokymų dalyvių buvo ir bus – visgi esame senėjanti visuomenė, kasmet vis nauji žmonės išeina į pensiją, ieško įvairių veiklų ir ateina pasimokyti, kas yra labai sveikintina. O technologijos eina į priekį ir tik spėk jas vytis, tai tokie mokymai labai reikalingi“, – tvirtina lektorė.

Mokymų poreikį patvirtina ir statistika, rodanti, jog šalies gyventojų mokymosi visą gyvenimą rodikliai išlieka žemi. 2020 m. atliktoje STRATA apklausoje apie mokymąsi visą gyvenimą 42 proc. visų apklaustųjų nurodė per paskutinius trejus metus nesimokę. Mokymosi patirtis reikšmingai skiriasi priklausomai nuo amžiaus: nuo 50 metų amžiaus fiksuojamas ženklus mažėjimas, o 70 metų ir vyresnių asmenų grupėje tik 13 proc. respondentų per pastaruosius trejus metus turėjo mokymosi patirties. Pradėti mokytis nesimokančiuosius labiausiai stabdo psichologinis barjeras – įsitikinimas, kad mokytis per vėlu: šią kliūtį nurodo iš viso 38 proc. nesimokančiųjų, o 60 m. ir vyresnių respondentų grupėje taip manančiųjų yra net 70 proc.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Asociacijos „Langas į ateitį“ informacija