Tinklalapio logotipas
Grįžti

Susikurti stebuklą, kokio nori!
event 2019-11-26 domain Lyderių laikas label_outline Projektai ir konkursai

Susikurti stebuklą, kokio nori!

Pasvalys interviu kk virginija 20191126

Pradedame pokalbių ciklą su trečiojo projekto „Lyderių laikas 3“ srauto (2019–2020 m., startavusio šių metų kovą), kuriam priklauso Šiaurės ir Rytų Lietuvos savivaldybės, kūrybinių komandų vadovais. 

Apie Pasvalį tradiciškai kalbėti neišeina, nes kiek pažįsti Vilniuje išeivių iš šio krašto, visi jie lyderiai nuo mokyklos laikų. Pasvalio rajono savivaldybė yra Šiaurės Lietuvoje, Latvijos pasienyje. Ir tai negali nedaryti įtakos švietime vykstantiems procesams, nes atsakomybės mokytis ugdymas priklauso ne tik nuo mokytojo ir pamokos, bet ir nuo erdvės, kurioje augi.

Pasvalio rajonas išsiskiria ne tik vieninteliu pasaulyje Smegduobių parku, bet ir liberalia švietimo politika – tai reiškia, kas kur nori, ten ir renkasi mokytis. Bet pasirinkimo laisvė dažnai kertasi su valdymo organizavimo tvarka, – nors ar tai problema, jeigu ją pavyksta išgyventi? Šiais mokslo metais Pasvalio rajone mokytojų nestigo, nes mokinių sumažėjo, bet pradėjo trūkti ikimokyklinio ugdymo specialistų. Klasių komplektavimo sunkumų, kaip ir visada, šiais mokslo metais neturėjo Pasvalio Petro Vileišio gimnazija, Svalios progimnazija ir Lėvens pagrindinė mokykla. O kaip reikalai rutuliojasi tose mokyklose, kurios turi šių sunkumų? Sudėtingiau, bet išsirutulioja...

Tad tokiame bendro žinojimo kontekste ir kalbiname projekto „Lyderių laikas 3“ Pasvalio rajono savivaldybės kūrybinės komandos vadovę Virginiją Bajoriūnaitę, savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę.

Įžanginiame projekto renginyje dr. Eglė Pranckūnienė po pristatymo atsakė į penkiolika klausimų. Šiandien beveik tiek pat klausimų turėčiau ir Jums. Tik interviu, ko gero, išeitų per ilgas... Todėl trumpiau. Ką Jums pačiai reiškia dalyvavimas „Lyderių laiko 3“ projekte?

Man pačiai – tai atsakomybė. Atsakomybė ne tik už kūrybinės komandos veiklą, bet ir už paties projekto įgyvendinimą savivaldybės mokyklose. Kas svarbiausia, kokių aspektų nepražiūrėti kuriant ir įgyvendinant pokyčio projektą? Kaip padaryti, kad tai nebūtų vienadienė veikla? Noriu ir tikiuosi, kad pokyčiai įvyks ir taps savastimi.

Džiaugiuosi tuo, kad savivaldybės dalyvavimas projekte „Lyderių laikas 3“ yra galimybė paskatinti mokytojus veikti, nebijoti klysti, auginti lyderius. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete pagal „Lyderių laiko 3“ formaliųjų magistrantūros studijų programą „Švietimo lyderystė“ mokosi 6 dalyviai, daugiau kaip 30 dalyvių išklausė Neformaliosios švietimo lyderystės programos įžanginio modulio mokymus ir šiuo metu toliau gilina žinias pagal vieną ar kitą modulį. Šiaulių universiteto tyrėjų atliktas profesinio kapitalo tyrimas savivaldybės mokyklose ir pateiktos įžvalgos – didžiulė investicija į kaitą.

Gyvename ir dirbame nuolatinėje kaitoje, todėl kasdien reikalingi įvairiausi vadovavimo, bendradarbiavimo, problemų sprendimo gebėjimai. Dalyvavimas projekte – puiki galimybė tobulinti kompetencijas ir įgūdžius, pasitikrinti save. Projektas „Lyderių laikas 3“ apima daug veiklų. Viena iš jų – Neformalioji švietimo lyderystės programa. Dalyvaudama tiek įžanginio modulio, tiek pasirenkamųjų modulių „Besimokantis lyderis“, „Lyderio santykiai su kitais“ mokymuose turiu puikią progą atnaujinti žinias, sustiprinti motyvaciją.

Iki lapkričio dešimtos dienos savivaldybės komanda jau buvo turėjusi šešias konsultacijas ir tris mokyklų lyderystės iniciatyvų renginius. Kas svarbiausia buvo šiuose renginiuose?

Svarbiausia – atvirumas, kalbėjimas apie tai, kas vyksta „čia ir dabar“. O juk vyksta įvairiai – sekasi ir nesiseka, yra džiugių akimirkų, yra ir susimąstymo. Į pokyčio projekto įgyvendinimą įsitraukė aštuonios mokyklos: visos keturios gimnazijos – Pasvalio Petro Vileišio, Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Pumpėnų ir Vaškų, trys pagrindinės mokyklos – Krinčino Antano Vienažindžio, Saločių Antano Poškos ir Pasvalio Lėvens, viena progimnazija – Pasvalio Svalios. Pasirinkimai skirtingi –5–6 klasės, 8, I gimnazijos klasės, lietuvių kalba, matematika, anglų kalba, gamtos mokslai, klasės vadovo darbas. Gal per daug? Gal per daug skirtingų patirčių bus? Gal... Bet atsižvelgiant į mažėjantį mokinių skaičių (kasmet apie šimtą), tenka spręsti mokyklų tinklo pokyčio klausimus: mokyklų jungimas, atskirų klasių (ne)formavimas ar jungimas. Šiame kontekste vis aktualesni tampa mokyklų partnerystės dalykai. Tikslas visų bendras – geresni mokinių pasiekimai. Tad kuo daugiau turėsime įvairesnių patirčių, kuo atviriau eisime į pokyčius kalbėdami ne tik apie sėkmes, bet ir keldami klausimus – kodėl? kaip?, – tuo daugiau laimėsime visi. Užtikrinsime pokyčio tvarumą.

Projekto kuratorė Skaidrutė Kriukienė yra sakiusi, kad pasitarti dažnai renkamasi tarp konsultacijų, tai rodo atsakingą požiūrį. Kokiais klausimais tenka dažniausiai tartis? Ar lengva pasiekti vieningą sutarimą?

Labai džiaugiuosi, kad į savivaldybės kūrybinę komandą atėjo tie mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, mokyklų vadovai, kuriems svarbus kiekvienas vaikas, kurie pasiryžę ir nori veikti kartu. Ilgos diskusijos vyko renkantis pokyčio projekto kryptį. Svarstyta įvairi problematika, nes atrodo, kad viskas labai svarbu ir aktualu: vertybių ugdymas, motyvacijos skatinimas, edukacinių erdvių panaudojimas, požiūrio į metodinės veiklos turinį kaita ir daug kitų dalykų, kurie turi didelės įtakos mokinių ugdymosi pasiekimams Kai sieja bendras tikslas ir bendros vertybės, tai susitikimai tarp konsultacijų yra kaip ir savaime suprantami. Kalbamės labai nuoširdžiai ir atvirai, aiškinamės, deriname požiūrius. Reikšminga, kad kūrybinės komandos dalyviai susitikimuose išsako ir savo mokyklos mokytojų įžvalgas. Kiekvieno susitikimo metu susitariama dėl namų darbų: tai, apie ką diskutuojame, turi būti aptarta ir savo mokykloje. Taip pokyčio projekto kūrėjų ratas tarsi prasiplečia, neakivaizdžiai dalyvauja daugiau mokyklos bendruomenės narių. Kartu tampa visiems aiškiau, ką ir kaip darysime, kokių rezultatų norime sulaukti. Tik atvirumas, nenutylėjimas, žiūrėjimas ta pačia kryptimi yra svarbiausia.

Ir apie pokyčio projektą. Pavadinimas – „Atsakomybės mokytis ugdymas“, kryptis – savivaldus mokymasis. Naivu būtų klausti, kodėl pasirinkote šią temą, nes savaime aišku, kad žvelgiate į perspektyvą, galvojate apie rytojų...

Vadovaujantis Geros mokyklos koncepcija, pagrindiniai ir pageidaujami mokyklos veiklos rezultatai – mokinių asmenybės branda, individualias galimybes atitinkantys ugdymo(si) pasiekimai ir nuolatinė ugdymo(si) pažanga. Mokiniai suvokia save kaip asmenybes, džiaugiasi pasiekimais ir kantriai įveikia nesėkmes, neprarasdami tikėjimo, kad jiems pavyks. Projekto veiklos būtent ir orientuotos į minėtus principinius dalykus: individualų mokinio pažinimą, gebėjimo išsikelti mokymo(si) tikslus, motyvacijos ir atsakomybės ugdymą. Pokyčio projektui mokyklos pasirinko skirtingas klases, mokomuosius dalykus, ugdymo metodus, ir dėl to temos raiška taip pat skirtinga. Kita vertus, prasiplečia veiklų ir galimybių laukas, atsiranda daugiau ir įvairesnių patirčių, o tai svarbu projekto tvarumui. Sisteminant patirtis ryškėja ugdymo metodikų bendrumas ir įvairovė, ilgainiui padėsianti matyti platesnes pasirinktos temos raidos galimybes.

Projektas „Atsakomybės mokytis ugdymas(is)“ remiasi vertybinių nuostatų ugdymu. Tai vyksta visur – pamokoje, klasėje, mokykloje, namie. Kiekvienas kontekstas nulemia tikslus, priemones, veiklas. Pokyčiai nėra greiti, tam reikia laiko.

Pasvalys interviu kk virginija2 20191126                                                

Galvojote apie pokyčio tvarumą. Kas, Jūsų manymu, labiausiai prie jo prisidėtų? Arba, kaip kalbėjo projekto tyrėjų komandos vadovė dr. Jūratė Valuckienė, kuriuose planuose, programose, struktūrose tai gyvuos?

Mokyklos jau rengdamos 2019–2020 mokslo metų ugdymo planus numatė pagrindines nuostatas, principus, susitarimus, kurių bus laikomasi. Dabar itin palankus laikas projekto veiklų tvarumui „įteisinti“, nes šiuo metu numatomos švietimo įstaigų veiklos kryptys 2020–2022 metams. Kita vertus, projekte dalyvaujančių mokytojų patirtys formuoja teigiamas nuostatas dėl ugdymo proceso atnaujinimo ir atliepia „Lyderių laiko“ iškeltus uždavinius.

Viename iš pirmųjų projekto renginių savivaldybėje Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas dr. Gvidas Vilys kalbėjo apie stebuklo kūrimą ir sakė: „Kuo mažiau konkurencijos, kuo daugiau bendradarbiavimo“. Ar Jums pavyksta, ir kaip pavyksta, nugalėti konkurencijos apraiškas kad ir projekto „Lyderių laikas 3“ veiklose? Juk mes taip ilgai tikėjome, kad konkurencija yra pats efektyviausias dalykas, skatinantis veržtis į priekį...

Bet kuris metodas, taikomas ne laiku ir ne vietoje, neduoda norimo rezultato. Taip yra ir su konkurencija. Tenka pripažinti, kad rinkos dėsniai, taikomi švietimo sistemai, ne visada veikia taip, kaip tikimasi. Pats konkurencijos metodas neabejotinai svarbus, tačiau teigiamą rezultatą duoda tik tada, kai taikomas apgalvotai. Švietime konkuravimas peržengė sistemines ribas ir tapo nesveika konkurencija. Juk, pavyzdžiui, jei organizacijoje nustatysime, kad darbo užmokestis priklauso nuo parašytų puslapių kiekio, tai tada nereikės stebėtis, kad ne turinys tampa svarbiausiu motyvu dirbti. Mokykloms pradėjus konkuruoti dėl mokinių skaičiaus, o ne mokinių pasiekimų, turime tai, ką turime. Švietimo sistemai reikėtų kelti esminius tikslus ir uždavinius, siejant finansavimą ar motyvavimą su švietimo paskirtimi, reikia ieškoti kiekvienos mokyklos bendruomenės savasties, palaikyti kuriant unikalias sąlygas atsiskleisti. Konkuruoti sistemoje yra svarbu, tačiau būti savita mokykla, atspindinčia konkrečios bendruomenės lūkesčius, manau, yra svarbiau.

Nuoširdžiai dėkojame už mums skirtą laiką.

Zina Rimgailienė
Projekto „Lyderių laikas 3“ žurnalistė

„Lyderių laikas 3“ yra nacionalinis švietimo projektas. Vykdytojas – Nacionalinė švietimo agentūra, partneriai – Mokyklų tobulinimo centras ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas.

Nuotraukoje: LL3 Pasvalio r. savivaldybės kūrybinė komanda. Virginija Bajoriūnaitė – antroje eilėje pirma iš kairės