Tinklalapio logotipas
Grįžti

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius: „Sąlygos Lietuvos universitetuose šiandien niekuo nesiskiria nuo užsienio aukštųjų mokyklų“
event 2020-01-15 domain Nacionalinė švietimo agentūra label_outline Aktualijos

Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius: „Sąlygos Lietuvos universitetuose šiandien niekuo nesiskiria nuo užsienio aukštųjų mokyklų“

Šiandien ateities kelią besirenkantys moksleiviai turi ypač daug studijų galimybių. Vien Lietuvoje skaičiuojame per 40 skirtingų aukštųjų mokyklų ir dar daugiau nei 60 profesinio ugdymo įstaigų. Svarstant ir studijų užsienyje galimybes – pasirinkimo sąrašas išauga šimtais ar net tūkstančiais kartų. Kaip pasirinkti vieną, abiturientui tinkamiausią aukštąją ar profesinę mokyklą?

„Studijų kryptį ir vietą besirenkantys studentai turėtų suprasti, kad nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra vienos aukštosios mokyklos, lyderiaujančios visose studijų kryptyse bei programose. Kiekviena jų turi stipriųjų ir silpnųjų pusių, ir tai yra visiškai normalu. Net ir Kembridžas ar Oksfordas toli gražu nėra lyderiai visose studentams siūlomose programose“, – sako žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Šį teiginį iliustruoja ir naujausieji žurnale „Reitingai“ paskelbti Lietuvos aukštųjų mokyklų vertinimai. Nors ir pirmaudamas 30-yje iš 80 studijų krypčių, šalies lyderis – Vilniaus universitetas (toliau – VU) – nėra vienintelė stipri aukštoji mokykla Lietuvoje.

„Jei jaunas žmogus nori studijuoti matematiką, fiziką, chemiją, politologiją ar filosofiją, tai VU šioms studijoms puikiai tinka. Vis dėlto, jei jis nori rinktis vadybą, ekonomiką ar rinkodarą, šiose studijų kryptyse stipresnis gali būti ISM universitetas. Tuo tarpu Kauno technologijų universitetas (toliau – KTU) jaunuoliams gali pasiūlyti stipriausias programavimo, informatikos, gamybos technologijų, mechanikos inžinerijos studijas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – VGTU) – architektūros, statybų inžinerijos, aeronautikos inžinerijos, aplinkos inžinerijos, transporto inžinerijos studijas. Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – VDU) itin stiprus kalbose, teologijoje, filosofijoje ir taip toliau“, – sako G. Sarafinas.

Tiesa, žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius pažymi, jog aukščiausių studijų krypčių reitinge ne visuomet karaliauja universitetai. Pavyzdžiui, dizaino srityje net universitetus lenkia Vilniaus dizaino kolegija (toliau – VDK), o jūrų mokslų – Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.

„Studijų kelio ieškantiems jaunuoliams svarbu suprasti, kad jie stoja ne į pastatą, o į studijų programą ir į fakultetą. Rinktis universitetą vien pagal pavadinimą būtų neteisinga“, – sako G. Sarafinas.

Lietuvos universitetai – tarp stipriausių pasaulyje

Vienas svarbiausių klausimų, su kuriuo susiduria šiandieniniai moksleiviai ir jų tėvai – ar studijų kokybe Lietuvos universitetai prilygsta užsienio šalių mokykloms? Žurnalo „Reitingai“ vyriausiojo redaktoriaus teigimu, pasaulyje šiuo metu yra daugiau nei 20 000 aukštųjų mokyklų, o mūsų universitetai šiame kontekste atrodo solidžiai ir stipriai.

„Turime keturias stiprias, rimtai vertinamas universitetines aukštąsias mokyklas, patenkančias tarp tūkstančio geriausių visame pasaulyje. Tai pirmajame penkišimtuke įsitvirtinęs VU ir antrajame – VGTU, KTU bei VDU. Nors pasitempti tikrai yra kur, tačiau kaip mažai valstybei rezultatai yra gana geri“, – sako G. Sarafinas.

Žurnalo „Reitingai“ atstovas pabrėžia, kad pasauliniame aukštųjų mokyklų kontekste ypatingai gerai vertinamos ir kelios specializuotos mūsų šalies ugdymo įstaigos.

„Savo lygoje labai stipri Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ekonomikos srityje gerai vertinamas ISM universitetas. Trečiasis specializuotas, pasaulyje pripažintas Lietuvos universitetas yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – LSMU)“, – sako G. Sarafinas.

Šiandien, anot žurnalo redaktoriaus, LSMU Lietuvoje sutraukia bene didžiausią procentą užsienio studentų iš pirmaujančių Europos valstybių. „Reitingai“ duomenimis, net 18,5 proc. visų įstojusių į LSMU sudaro studentai iš užsienio. O tarp jų daugiausia jaunuolių iš Izraelio, Švedijos ir Vokietijos. Jeigu jie džiaugiasi tiek studijų kaina, tiek kokybe, vadinasi šiame universitete kokybės ir kainos santykis tikrai geras.

Renkantis studijas svarbu ir kaina

Paklaustas apie Lietuvos universitetų patrauklumą, lyginant su Vakarų šalių aukštosiomis, kaip vieną ryškiausių privalumų redaktorius išskiria studijų kainos ir kokybės santykį.

„Jei nuo Naujųjų metų bus įvedamos planuojamos beveik nemokamos studijos, tuomet valstybės finansavimą gaus net 80 proc. visų stojančiųjų, o kaina taps labai reikšmingu studijų pasirinkimo veiksniu. Dabar užsienyje nemokamų studijų galima tikėtis tik Austrijoje arba Vokietijoje, jei puikiai mokama vokiečių kalba, Prancūzijoje, jei puikiai mokama prancūzų, bei Danijoje ir Škotijoje – jei puikiai mokama anglų kalba. Tačiau pastarosiose šalyse konkursai yra labai dideli ir įstoti į nemokamą vietą yra tikrai sunku. Kitose šalyse studijos už vienerius metus gali pareikalauti nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – sako G. Sarafinas.

Redaktorius pažymi, jog vertinant studijų kainas svarbu įskaičiuoti ir pragyvenimo kaštus. Patirtis rodo, kad Vakarų šalyse studentams pragyventi reikalinga mažiausiai 1000 Eur per mėnesį.

„Suprantu, kad kartais jaunuoliai nori išvykti į užsienį tam, kad praplėstų akiratį, pažintų naujų kultūrų, žmonių, išsivaduotų iš provincialumo ir tai yra sveikintina. Tačiau visą tą pasiekti galima ir Lietuvos universitetuose – metams ar pusmečiui išvykstant į pasirinktą šalį pagal „Erasmus“ programą“, – sako G. Sarafinas.

Redaktorius pažymi, kad tokiu būdu gyvendamas užsienyje studentas dar gaus ir pragyvenimo išlaidoms padengti skirtą stipendiją.

Mokslinė bazė Lietuvoje – nenusileidžia Vakarų šalims

„Pastebime, kad dažnas ir Lietuvoje, ir užsienyje studijavęs ar dėstęs lietuvis teigia, kad sąlygos Lietuvos aukštosiose jau dabar yra puikios. Pirma, dėl auditorijų ir laboratorijų kokybės. Savo pažangumu jos niekuo nesiskiria nei Olandijoje, nei Kaune, nei Miunchene, nei JAV. Taip yra todėl, jog Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų buvo investuota daug Europos Sąjungos lėšų universitetų bazėms atnaujinti. Pavyzdžiui, KTU slėnis ar VU Gyvybės mokslų centras turi net geresnę mokslinę įranga, nei Oksfordas“, – teigia G. Sarafinas.

Kitas argumentas, pasak jo, yra mokslinės duomenų bazės. Nesvarbu, ar studentas mokosi Kembridže, VU ar VDU, jis turi priėjimą prie tų pačių mokslinių publikacijų ir naujausios akademinės literatūros.

„Taip pat stiprus Lietuvos universitetų privalumas yra dėmesys studentui. Įstoję į nedideles studijų programas Lietuvoje studentai gauna individualų dėstytojo dėmesį, turi daugiau galimybių kartu dalyvauti įvairiuose projektuose, rašyti straipsnius ir kita. Tokiu būdu studentai gauna kur kas platesnes galimybes, nei, pavyzdžiui Vakarų šalių universitetuose, kur programos ir studentų srautai išties dideli“, – sako žurnalo vyriausiasis redaktorius.

Galiausiai, anot G. Sarafino, svarbu atkreipti dėmesį, kad į laboratorijas Lietuvoje studentai gali pakliūti bet kuriuo savaitės ar paros metu. Panašiai ir su bibliotekomis – bent trys Lietuvos universitetų knygų bazės studentams yra pasiekiamos visą parą.

„Aukštumų siekti norintiems jaunuoliams sąlygos Lietuvos universitetuose yra išskirtinai geros. Tereikia atkaklumo ir pastangų iš studijų pasiimti kuo daugiau“, – teigia G. Sarafinas.

Anot vyriausiojo „Reitingai“ redaktoriaus, puiki galimybė susipažinti su šalies aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis bei gauti atsakymus į visus rūpimus klausimus yra apsilankius kasmetinėje „Aukštųjų mokyklų mugėje 2020“. 19-ąjį kartą vyksiantis nemokamas renginys ir trečiuosius metus iš eilės prie jo prisijungsianti „Profesinio mokymo mugė 2020“ po „Žalgirio“ arenos stogu suburs Lietuvos aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovus, stojimo komisijų narius, studentus ir švietimo ekspertus. Sausio 23-ąją vyksiančiame renginyje dalyviai dalinsis patarimais bei patirtimis, supažindins su galimybėmis bei stojimo tvarka.

Daugiau informacijos: http://amm.expo.lt/

Organizatorių informacija