Tinklalapio logotipas
Nacionalinė švietimo agentūra liepos 30 dieną skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Šiemet jau aštuntus metus maltiečiai vykdo vaikų paramos akciją „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“, kurios tikslas – surinkti lėšų ir mokyklinių priemonių vaikams iš socialines ar finansines problemas patiriančių šeimų. Organizatoriai skatina visuomenę įsitraukti į akciją, kad visi Lietuvos vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų pilnomis kuprinėmis, nejaustų atskirties ir bendraamžių patyčių.
Teikiame svarstyti 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektus. Tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į 2020–2021 mokslo metų vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.
Pirmoji ponia Prezidento rūmų aplankyti pakvietė Romos lituanistinės mokyklėlės „Bitutė“ vaikus iš mišrių lietuvių ir italų šeimų, kurios šiuo metu svečiuojasi Lietuvoje. Juos lydėjo pedagogės ir mamos, Romos lietuvių bendruomenės narės. Su vaikais pasisveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Mieli kandidatai, rugpjūčio 4 dieną, atvykdami į lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą, privalote ne tik turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą, bet ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nes privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato ekstremalią situaciją reglamentuojantys teisės aktai.
Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuojant supranti, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, įgijus specialybę supranti, kad nori toliau mokytis. Bene daugiausia tokių alternatyvų turi pedagogikos specialybę įgyti svajojantys žmonėms – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, sugalvoję vėliau – griebtis metų trukmės profesinių studijų.
Liepos 29 d. Vilniaus universiteto (VU) Geologijos muziejus atveria duris lankytojams ir kviečia aplankyti laikiną parodą „Vilniaus mamuto pėdsakais“. Pasak organizatorių, pirmomis parodos savaitėmis dar bus galima išvysti ir įspūdingo dydžio mamuto Gošos iš Anžu skeletą.
Mokslo metų pradžia bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose prasidės rugsėjo 1 dieną, aukštųjų mokyklų pirmo kurso studentams mokslo metų pradžią rekomenduojama vėlinti, nes dėl vėliau vykusios brandos egzaminų sesijos šiemet priėmimas į universitetus ir kolegijas baigsis tik rugpjūčio pabaigoje, o paskutinės sutartys bus pasirašomos rugsėjo pradžioje.
Iš pirmo žvilgsnio „TikTok“ – jaunimo socialinis tinklas, kur be šokių ar įvairių juokingų vaizdų klipų daugiau nieko ir nėra. Nieko keisto, kai 40 proc. jo naudotojų – 16–24 metų jaunuoliai. Kita vertus, šiek tiek padirbėjus su „TikTok“ siūlomu turiniu, socialinis tinklas tampa nemažiau įdomus ir vyresnės kartos atstovams – čia gausu mokslinių ar kulinarių vaizdo klipų, o milijonus sekėjų turi net ir beveik 90-ies sulaukę „TikTokeriai“.
Paskutiniai mokslo metai abiturientams ir taip tampantys nelengvu etapu šiemet pateikė dar daugiau staigmenų: pavasarį mokytis ir brandos egzaminams ruoštis teko nuotoliniu būdu. Iššūkių patyrė visa švietimo sistema, bet universitetų atstovai ramina būsimuosius studentus – pirmakursių atėjimui jie jau pasiruošę. „Šiemet dėl esamų aplinkybių buvo priimtas nutarimas pavėlinti priėmimą į aukštąsias mokyklas ir sumažinti etapų skaičių.
Per karantiną vyresnių mokytojų technologijų valdymo įgūdžiai pagerėjo 10 proc., o mokytojai, kurie aukščiau vertino personalo valdymą savo mokykloje, buvo geriau pasiruošę naudotis technologijomis. Tokius rezultatus atskleidė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu buvo aiškinamasi, kaip personalo valdymas ir vadovavimas mokyklose veikia mokytojų pasiekimus, požiūrį į technologijas, pasitenkinimą darbu, nuostatas ir elgseną.
Į profesinio mokymo įstaigas įgyti rinkoje paklausių darbo įgūdžių kviečiami ir asmenys, turintys negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių. Dalis jų profesijos mokosi drauge su visais, o turintiesiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo yra siūlomos specialios profesinio mokymo programos.
Pirmoji ponia Diana Nausėdienė pirmadienį dalyvavo Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume, kuriame švietimo atstovai, užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai diskutavo lietuvybės sklaidos tema.
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) atlikta viešąją interneto prieigą teikiančių įstaigų ir įmonių apklausa parodė, kaip vietose, kuriose gali lankytis nepilnamečiai – mokyklų kompiuterinėse klasėse, bibliotekose, kompiuterių salonuose – laikomasi reikalavimų dėl interneto turinio filtravimo priemonių naudojimo ir kaip situacija pasikeitė per metus.
Baigiantis antrajam priėmimo į aukštąsias mokyklas mėnesiui susidomėjimas pedagoginėmis studijomis neslūgsta. Laikyti motyvacijos testą, reikalingą norintiems tapti būsimaisiais pedagogais, šiuo metu yra užsiregistravę per 1,7 tūkst. stojančiųjų, iš jų du trečdaliai – pirmuoju pageidavimu.
Šiais metais gimtosios kalbos (lenkų) egzaminą laikė 727 kandidatai. Egzaminą išlaikė 99,6 procento kandidatų. Aukščiausius 9–10 balų įvertinimus gavo 26,96 procento mokinių.
Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Bendrojo ugdymo mokytojų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų tobulinimas“ (Nr. 09.4.2-ESFA-V-715-02-0001) ir siekdama suteikti metodinę-informacinę pagalbą pedagogams bei specialistams, dirbantiems klasėse, kuriose mokosi įvairių ugdymo(si) poreikių turintys mokiniai, parengė du filmus.
Jau daugiau nei 19 metų Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) rengia lietuvių kalbos ir kultūros kursus užsieniečiams ir trečius metus organizuoja intensyvias lituanistines studijas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Šiemet COVID-19 koreguoja ir vasaros mokyklų planus, tad iššūkiai paverčiami naujomis ir netikėtomis lietuvių kalbos ir lietuvybės sklaidos galimybėmis.
Vis dar išliekant neaiškiai naujų mokslo metų organizavimo tvarkai, švietimo ekspertai įsitikinę: iš anksto reikia ruoštis kombinuoto ugdymo scenarijui. Jie teigia, kad sklandžiam tokio ugdymo procesui užtikrinti reikalingas integralus technologinis sprendimas mokykloms.
450-mečio stipendija – Vilniaus universiteto įsteigta speciali stipendija, skirta būsimiems studentams iš socialiai pažeidžiamų šeimų. Siekiant mažinti Lietuvoje socialinės atskirties problemą, pirmuosius studijų metus – nuo rugsėjo iki birželio mėnesio – 200 eurų stipendija bus mokama net 100 gabiausių, tačiau finansų stokojančių studentų.
Prezidento komandą darbo dienų regionuose metu nuo šiol lydės Prezidento kanceliarijos Valstybės pažinimo centro edukatoriai, kurie rengs užsiėmimus įvairaus amžiaus vaikams apie valstybę, pilietiškumą ir Prezidento instituciją. Edukacinės programos globėja tapo pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Rodoma 1 - 201153 įrašų
Įrašų puslapyje: