Tinklalapio logotipas
Dalijamės naujai pradėtos iniciatyvos „School Education Gateway“ informacinio biuletenio pirmuoju numeriu. Jame pristatomos pagrindinės „School Education Gateway“ (SEG), Europos Komisijos platformos, skirtos naujam turiniui, veiklai ir plėtrai, švietimo naujienos. Daug edukacinės internetinės platformos informacijos pateikiama 23 kalbomis.
Iki rugpjūčio 31 d. bendrojo ugdymo mokyklų vadovai ir mokytojai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti Azijos ir Europos fondo (angl. The Asia-Europe Foundation (ASEF)) kartu su Sofijos universitetu ir Japonijos užsienio reikalų bei Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijomis organizuojamoje 15-ojoje mokyklų tinklų konferencijoje „ASEF ClassNet 15“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Nuo 2019 metų rugpjūčio 21 dienos pareigas pradeda eiti nauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. dr. Jolanta Urbanovič, kuruosianti bendrąjį ugdymą. Iki paskyrimo ji buvo ministro Algirdo Monkevičiaus visuomeninė konsultantė.
Jau visai netrukus, rugpjūčio 24–30 dienomis, Atėnuose (Graikija) vyks 85-oji Tarptautinės bibliotekų asociacijų ir institucijų federacijos (IFLA) generalinė konferencija ir asamblėja – IFLA WLIC 2019.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje įvykusioje diskusijoje su savivaldybių, mokyklų vadovų, mokytojų profesinių sąjungų, mokinių ir tėvų organizacijų atstovais aptarta, kaip pavyko organizuoti ugdymo procesą birželio mėnesį, su kokiais sunkumais susiduria mokyklos, kokios nuomonės dėl mokslo metų trukmės.
„Moksleivių praktikos forumas“ yra vienas iš dešimties visus Lietuvos regionus apimančių forumų, kuriuose diskusijų metu rasti sprendiniai taps Lietuvos strateginio plano dalimi ir suteiks pagrindą formuojant Lietuvos 2050 viziją. Nori pažvelgti ne tik į Lietuvos, bet ir savo ateitį? Dalyvauk!
Minint Baltijos kelio 30-metį, visoje Lietuvoje vyks šiai sukakčiai skirti renginiai. Daugiau nei 150 renginių bus organizuojama ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose. Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į šventinį koncertą „Vienybės banga“ Katedros aikštėje.
Suaugusiųjų švietimo profesionalų bendruomenė kviečia į projekto „Epale“ autoriteto, filosofo, rašytojo ir vertėjo Kristupo Saboliaus viešą paskaitą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Rugpjūčio 20 d., antradienį, 10 val. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ovaliojoje salėje ministras Algirdas Monkevičius susitiks su įvairių šalies savivaldybių švietimo padalinių, mokyklų atstovais, mokinių ir tėvų organizacijų nariais.
Atsinaujinusios sostinės mokyklos bus patogesnės ir šiltesnės – šiemet sostinės savivaldybė atnaujins ir suremontuos 252 mokyklas ir darželius visame mieste.. Ugdymo įstaigų atnaujinimui ir statybai savivaldybė skyrė daugiau nei 16 mln. eurų.
Nuo šiandien iki rugpjūčio 15 d. stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas galės registruoti prašymus ir dalyvauti papildomame priėmime. Jame galima pretenduoti į likusias 907 laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas ar studijų stipendijas universitetuose ir 1 133 – kolegijose.
Pagrindinio priėmimo į aukštąsias mokyklas metu sudaryta 10 411 sutarčių universitetuose (2018 m. – 10 644) ir 8 077 sutartys kolegijose (2018 m. – 9 142). Iš visų 18 488 sutarčių (2018 m. – 19 786) 11 893 sutartis sudarė šių metų abiturientai (2018 m. – 12 503), iš jų 7 644 – dėl valstybės finansuojamų studijų vietų (2018 m. – 6 961).
Šiandien prasideda papildomas priėmimas į likusias laisvas profesinio mokymo programas. Prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) moksleiviai galės registruoti iki rugpjūčio 26 d. Juos gali teikti tiek pagrindiniame priėmime dalyvavę, bet neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių stojantieji, tiek nedalyvavusieji pagrindiniame priėmime.
Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas 2019 m. pagrindinio priėmimo laikotarpiu pasirašė 12 474 sutartis (2018 m. – 12 216), iš jų 7 419 jau turi vidurinį išsilavinimą (2018 m. – 6 151). Pakviestieji mokytis sudarė 12 196 valstybės finansuojamas ir 278 nefinansuojamas profesinio mokymo sutartis. Daugiausia sutarčių sudaryta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų (2 928) ir Paslaugų asmenims (2 388) švietimo sričių programose.
Šių metų antrajame bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas etape prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų: šiemet 6 798, pernai – 5 831 asmuo. Studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesti 3 839 jaunuoliai (2018 m. – 3 279), tarp jų – 2 058 šių metų abiturientai (2018 m. – 1 986).
Turbūt ne kartą teko girdėti žmones kalbant apie gap year‘ą. Šią sąvoką turbūt geriausiai būtų galima apibūdinti kaip laiko tarpą, kada abiturientai, užuot iš karto stoję į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigą, pasirenka turėti laisvus metus, per kuriuos keliauja, plečia savo akiratį, išbando save per įvairias veiklas, dirba, savanoriauja, stengiasi labiau pažinti save ir supančią aplinką.
Tapimas mokytoju – labai aktuali problema šiuolaikinėje švietimo bendruomenėje. Ką reiškia būti mokytoju? Ar mokytojai gali konkuruoti su tokiomis intelektinėmis technologijomis kaip socialiniai tinklai ir robotika? Kaip jiems išlaikyti ir vystyti savo individualumą šiame skaitmeniniame hibridiniame pasaulyje? Agnė Juškevičienė iš Vilniaus universiteto ir Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto mano, kad vienas iš atsakymų yra naratyvinė pedagogika.
Mokytojo profesija visada buvo laikoma tarp elitinių profesijų, kurių atstovai yra atsakingi už visuomenės ateitį. Tačiau stojančiųjų į šias studijas nėra daug. Vis dažniau būsimi studentai renkasi socialinius ar technologijų mokslus. Ar tikrai mokytoju gimstama? 29 metų vilnietė Dovilė Bivainė puikiai įsitvirtinusi verslo pasaulyje nepabijojo jo palikti ir sugrįžti prie pašaukimo – ugdyti jaunąją visuomenę.
Kas yra kritinis mąstymas? Kuo jis svarbus šių dienų visuomenei? Tai klausimai, užduodami vis dažniau. Melagingos ir neteisingos informacijos srautai didėja lygiagrečiai su interneto įtakos didėjimu, todėl kritinis mąstymas yra pristatomas kaip priemonė milžiniškiems informacijos srautams suvaldyti. Tačiau kur mes turėtume mokytis ugdyti kritinį mąstymą? Formalioje ar neformalioje aplinkoje?
Nuo rugsėjo atsisakius 094/a medicininės pažymos, kuria buvo pateisinamas vaikų neatvykimas į mokyklą dėl ligos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija savivaldybėms, mokykloms ir tėvams primena dėl pamokų pateisinimo tvarkos. Kaip ir iki šiol, ją nusistato mokykla, susitarusi su tėvais. Atsisakius medicininės pažymos, pamokų pateisinimo tvarka nesikeičia, tik ministerija siūlo papildyti mokyklos ir tėvų sudaromas sutartis nuostatomis, kad patys tėvai pateisina vaiko pamokas, praleistas dėl...
Kai kuriems vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo įstaigoje reikalingas mokytojo padėjėjas. Jo paslaugos įvardijamos kaip specialioji pagalba, o jos skyrimo ir darbo organizavimo tvarką nustato Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarkos aprašas, patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-1229. Jame teigiama, kad šios pagalbos paskirtis – didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčio mokinio ugdymosi...
Lentvarietis Povilas Staniulis – programuotojas, baigęs informatikos magistro studijas Vilniaus universitete. Nuo dvejų metų berniuko, kurio mama dar sovietiniais laikais išgirdo diagnozę „autizmas“, iki suaugusio vyro, kuris trisdešimties išlaikė vairavimo egzaminą, ieško darbo pagal specialybę ir drąsiai kalba apie savo diagnozę, nueitas ilgas ir sudėtingas kelias.
Rodoma 1 - 201725 įrašų
Įrašų puslapyje: