Europos mokyklų tinklo akademijos mokymai „Deep Dive MOOC“ prasidės rugsėjo 16 d. Šie nemokami nuotoliniai mokymai yra atviri visiems mokytojams, nebūtina turėti ankstesnės patirties.
Šie pamokų planai gali būti pritaikyti įvairiems mokymo dalykams be sudaryti vadovaujantis pagrindinio formuojamojo vertinimo principais. Šiuos planus parengė „Teacher Academy“ internetinių kursų„Formuojamojo vertinimo taikymas praktikoje – mokinių mokymosi formavimas“ dalyviai.
„School Education Gateway Teacher Academy“ mokymų kursas „Projektinis mokymasis tobulinant pagrindines kompetencijas“ (angl. The Project-Based Learning to Enhance Key Competences) padės praktiškai taikyti projektinio mokymosi metodą savo klasėje.
Vyriausybė pakeitė nutarimą dėl Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo ir tikslinėmis stipendijomis numatė paremti studentus, pasirinkusius žemės ūkio, miškininkystės, informatikos, matematikos ir inžinerijos studijas. Šįmet 200 eurų stipendijas turėtų gauti bent 550 pirmakursių, pasirinkusių studijuoti atitinkamas programas.
Trečiadienį apie 18 tūkst. jaunuolių visoje Lietuvoje laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą. Ugdymo akademijos „Alfa klasė“ mokytojai Jogailė Gudaitė, Augustina Kundrotaitė ir Denis Petrina sprendė užduotis kartu su abiturientais ir su 15min skaitytojais pasidalijo gautais atsakymais. O jie visiems trims pedagogams sutapo.
Trečiadienį, liepos 1 d., Lietuvoje vyko valstybinis anglų kalbos egzaminas. Tai buvo antroji egzamino dalis, kurią sudarė rašymo, skaitymo ir klausymo dalys. Šie metai abiturientams buvo ir kitokie, kadangi dėl koronaviruso teko dalį laiko mokytis nuotoliniu būdu. Ir viruso, ir mokymosi nuotoliniu būdu temos buvo paliestos anglų kalbos egzamine.
Šią savaitę šalies abiturientai laiko tris valstybinius egzaminus. Pirmadienį vyko lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas, trečiadienį jie laikė anglų kalbos egzaminą, o penktadienį – matematikos. Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė sako, kad yra dvi medalio pusės: abiturientai džiaugiasi, kad greičiau pasibaigs egzaminų sesija, bet kas antrą dieną vykstantis egzaminas labai vargina. Psichiatro nuomone, didelis krūvis ir stresas gali atsiliepti ir šių metų egzaminų rezultatams palyginus...
Kauno miesto tarybai vienbalsiai pritarus, numatyta plėsti vaikų vasaros stovyklų ir kitų neformaliojo švietimo veiklų pasirinkimą. Švietimo, kultūros bei sporto įstaigos, nevyriausybinės organizacijos ir laisvieji mokytojai nuo šios savaitės iki liepos 8 dienos kviečiami teikti paraiškas dėl papildomo vaikų užimtumo organizavimo per likusias atostogas. Tam numatyti 272 tūkst. eurų, rašo portalas diena.lt.
Po anglų kalbos valstybinio egzamino kalbinti abiturientai tikino, kad tikėjosi sunkesnių užduočių, o temos apie koronavirusą nenustebino. Po mokyklos baigimo jaunuoliai planuoja skirtingą ateitį – vieni likti gimtinėje, kiti studijuoti užsienyje, o treti po mokyklos svarsto pasiimti laisvus metus.
Trečiadienį Lietuvos abiturientai savo jėgas išbandė laikydami anglų kalbos valstybinį brandos egzaminą. Jį laikė beveik 19 tūkst. moksleivių.
Pirmadienį šalyje buvo laikomas privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, iš viso egzaminą planavo laikyti 28,3 tūkst. kandidatų – 26 tūkst. abiturientų ir per 2 tūkst. buvusių mokinių ir eksternų.
Mokslo metai ką tik baigėsi, bet mokytojai jau nerimauja. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), spėjanti, kad teksią vėl dirbti nuotoliu, sako namų darbus spėsianti atlikti, tačiau pedagogai tuo dvejoja. Kritikos, kad COVID-19 krizei malšinti skirti pinigai daugiausia nukeliaus statyboms, sulaukusi ministerija dabar ketina ištraukti pinigų iš „Ateities ekonomikos DNR“ aruodo skaitmeniniam turiniui tobulinti.
Portalo lrytas.lt skaitytoja Adrija Kvederaitė pasidalijo mintimis, ją aplankiusiomis po valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, kurį vakar laikė abiturientai. Adrija pernai baigė Vilniaus Simono Daukanto gimnaziją, šiuo metu studijuoja ekonomiką Vilniaus universitete.
Didžiausios šalyje nevalstybinės aukštosios mokyklos Socialinių mokslų kolegijos (SMK) bendrakūrėja ir dalininkė Gabija Skučaitė teigia, kad būtina ieškoti šiuolaikinius jaunų žmonių poreikius atliepiančių mokymosi būdų. Ji pabrėžia, kad asmenybei visapusiškai augti bei tobulėti padeda patirtinis mokymasis.
Medicina, odontologija ne vienerius metus stabiliai laikosi abiturientų geidžiamiausių studijų sąrašo viršuje. Geidžiamiausios šios studijos yra dėl to, kad turi konkrečią pritaikomąją vertę, suteikia absolventams šimtaprocentines įsidarbinimo galimybes.
Abiturientų pirmadienį laukė rimtas iššūkis – visoje Lietuvoje vyko privalomas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo pasirinkti iš 4 temų. Dvi iš jų samprotavimo, o kitos – literatūrinės. Nors egzamino trukmė 4 valandos, abiturientai Vilniaus Žvėryno gimnazijos duris varstė jau po dviejų su puse valandų.
Birželio 22 d. prasidėjo valstybinių brandos egzaminų sesija, kuri tęsis iki liepos 21 d. Šiandien šalies abiturientams rimtas išbandymas – jie laikys valstybinį ir mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą.
Šalyje populiarėja profesinis mokymas. Tai rodo beveik dvigubai išaugęs stojančiųjų į profesines mokyklas skaičius. Švietimo ministerijos atstovai sako, kad tokį populiarumą lėmė naujovės, kuriomis siekiama suartinti bendrąjį ugdymą su profesiniu mokymu. Profesinių mokyklų vadovai pastebi, kad jaunuoliai stengiasi kuo anksčiau įgyti specialybę.
Mokslo metai pasibaigė, tėvai išmokų už pradinukų priežiūrą karantino metu nebegauna, o suvaržymai įgriso. Dėl to gerokai išaugo vaikų vasaros stovyklų paklausa. Štai birželio mėnesiui vaikų išleisti į stovyklą tikriausiai nebepavyks, o kai kuriose populiariose vaikų pramogų vietose ir kitais vasaros mėnesiais susidariusios laukiančiųjų eilės.
Darbas iš namų karantino metu kai kam galėjo pasirodyti tikru svajonės išsipildymu, tačiau pedagogų bendruomenė taip nemano. Atvirkščiai, mokytojus vienijančios profsąjungos prabilo, kad per karantiną pedagogai lengviau apsisprendė mesti darbus, nes jaučiasi išsekę. Kad mokytojams karantino metu teko patirti didelį psichologinį ir fizinį krūvį, pritaria ir mokyklų vadovai. Savo ruožtu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija neigia informaciją apie mokyklas sparčiai paliekančius mokytojus.
Abiturientų nuomone, šiųmečiai egzaminai atneš daug streso ir diskomforto. Baiminamasi, kad nuoseklus dvylikos metų darbas nueis veltui. Nerimą esą kelia nuotolinio mokymosi metu patirti nesklandumai. Šiemet baigiantys mokyklą tikina nenorintys, kad tokiomis sąlygomis vykstantys egzaminai nulemtų jų ateitį. „Delfi“ teiravosi švietimo ekspertų, kaip dabartinė situacija gali paveikti rezultatus.
Tarptautinis bendravimas Lietuvos universitetuose tikrai nėra naujiena, nuolat auga iš užsienio atvykusių studentų bei dėstytojų skaičius. Taip pat nemažai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų renkasi galimybę išbandyti mainų programas. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) specialistų, globalus pasaulis yra universiteto kasdienybė.
Vyriausybė pritarė Švietimo įstatymo pakeitimams, kurie naikina diskriminuojančias nuostatas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams: jie galės lankyti artimiausią jo gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą, bus priimami visiškai lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Taip pat išsiplės pagalbos sistema mokyklose, skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Visą mėnesį vėluoja ir dar su papildomomis apsaugos priemonėmis – taip šiemet prasideda abiturientų iššūkių metas, brandos egzaminų sesija. Pirmasis žinių patikrinimas – anglų kalbos egzamino žodinė dalis. Egzaminų rengėjai ir pedagogai tikina, kad net tris mėnesius trukęs karantinas abiturientų rezultatams smarkiai pakenkti neturėtų, o štai po šią savaitę vykusio egzamino moksleiviai neslepia, kad kartais mokslas nuotoliniu būdu pareikalaudavo milžiniškų valios pastangų.
