Baigiantis registracijai į šalies mokyklas aiškėja, kad ateinantį rugsėjį grįžtančių emigrantų vaikų Lietuvoje mokysis daugiau nei įprastai. Tačiau Lietuvoje veikia vienintelė mokykla, visiškai atitinkanti tokių vaikų mokymosi poreikius. Kiti, mėtomi po įvairias šalies ugdymo įstaigas, tampa ne tik tėvų ar mokytojų, bet ir savivaldybių galvos skausmu.

Su mokslo metų pabaiga baigėsi ir plaukimo pamokos antrokams, kurias rengia Lietuvos plaukimo federacija su savivaldybėmis.

Tobulėjant informacinėms technologijoms, moksleiviai turi jau mokyklose išmokti būti ne tik technologijų vartotojais, bet ir jų kūrėjais. Programavimas tampa naujuoju raštingumu.

Šiuo metu turbūt didžioji dalis mokytojų, mokinių ir tėvų galvoja, kaip ištverti pailgintų mokslo metų chaosą, susijusį su tuo, kad mokyklų patalpos visai nepritaikytos darbui plieskiant saulei ir kylant oro temperatūrai.

Penktadienį valstybinį matematikos brandos egzaminą Vilnius gimnazijose laikę abiturientai skundėsi – dėl karščio buvo sunku susikaupti, ne visose klasėse buvo siūlomas vanduo, ventiliatorių gimnazijose nebuvo, o dėl atidarytų langų iš gatvės sklido baisus triukšmas.

Vaikams skaičiuojant iki vasaros atostogų likusias dienas, tėvai skaičiuoja, kiek pastarosios patuštins jų kišenę. Vieniems ir poros šimtų maža, kiti žada išsisukti pusvelčiui.

Dėl kurį laiką tvyrančio svilinančio karščio tik kelios mokyklos stabdo ugdymo procesą, kai kurios trumpina pamokas. Dalijamės grupės tėvų atsiųstu laišku, kuriame jie išdėsto savo poziciją.

Mokykloms įkaitus daugiau nei iki 30-ies laipsnių, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dovilė Šakalienė inicijavo pasitarimą dėl mokymosi įkaitusiose mokyklose. Pasitarimas vyko kartu su ministrais Algirdu Monkevičiumi ir Aurelijumi Veryga.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje pamokos vyksta vėsiausiose patalpose – rūbinėse. Trečiadienį gimnazisto nufilmuotame vaizdo įraše galima matyti rūbinėse susėdusius moksleivius bei pamokas vedančius mokytojus.

Nors lytinio švietimo programa Lietuvoje startavo jau prieš pusantrų metų, šalies pedagogai vis dar susiduria su aibe problemų, dėstydami lytiškumo temas. Jie įžvelgia ir mokomosios medžiagos trūkumą, išskiria nedrąsiai liečiamas temas, o pagrindine problema tampa neprižiūrimi lektoriai, apie lytinį ugdymą moksleiviams pasakojantys mažų mažiausiai savotiškai.

Stojančiuosius į bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pasitinka su naujovėmis – susijungus VDU, Lietuvos edukologijos ir Aleksandro Stulginskio universitetams, VDU tapo plačiausios aprėpties universitetu Lietuvoje ir šiuo metu bakalauro studijas siūlo šiose kryptyse: matematikos, informatikos, gyvybės, technologijų, inžinerijos, žemės ūkio, ugdymo, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos bei menų, rašoma pranešime spaudai.

„Kasdienė pamoka – kova. Kūrybiškai, žinoma. Mokiniai įeina su „bambaliais“ vandens, inkščia, dūsauja ir jau rėkia: mokytojau, nebežudykit, nieko nebenorime“, – taip darbą per alinančius karščius apibūdino mokytojas Mindaugas Jonas Urbonas.

„Jau ankstyvajame amžiuje pasėti daigai gali išauginti ateities išradėjus“, – sako Kupiškio rajono Alizavos pagrindinės mokyklos vyr. informacinių technologijų mokytoja Rasa Šlekienė.

Pačios įdomiausios tos pamokos, per kurias galima pamatyti, kaip gi iš tiesų vyksta vadovėliuose aprašyti dalykai. Arba dar įdomiau – galima patiems atlikti eksperimentą.

„Mokytoja namų darbams uždavė pažaisti kompiuteriu“ – ar patikėtumėte tokiais pirmoko žodžiais? Abejoti neverta – išmaniųjų technologijų taikymas ugdymo procese šiandien vis populiaresnis, tad edukacinis kompiuterinis žaidimas šalia namų darbų iš pratybų sąsiuvinio jau tampa realybe. Tuo galėjo įsitikinti ir 100 Lietuvos pirmokų klasių, įprastas užduotis suderinę su populiariausio pasaulyje vaizdo žaidimo „Minecraft“ nuotykių žemėlapiais, mokančiais ir lietuvių kalbos ar matematikos, rašoma...

Per 110 tūkst. eurų iš programos "Erasmus+" skirta Kauno rajono ugdymo įstaigoms. Apie 66 tūkst. skirta savivaldybės projektui, dar beveik 45 tūkst. eurų – trims Kauno rajono mokykloms, patekusioms į šiemet finansuojamų bendrojo ugdymo projektų sąrašus. Dar viena rajono ugdymo įstaiga – rezerviniame sąraše.

Susipažinkite – dr. Simonas Šabanovas – žmogus, kurio veikloms išvardinti vienu ypu tikrai pristigtų kvapo. Jis - geografijos mokytojas ekspertas, mokomųjų priemonių mokyklai autorius, 2017-ųjų Lietuvos metų mokytojas, Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) vertintojas ir Vilniaus universiteto dėstytojas. Su Simonu kalbamės apie šiuolaikinio mokytojo sampratą, kokybiško pedagoginio išsilavinimo ir darbo kriterijus bei šiaurietiško ugdymo principų Lietuvos...

Dėl ekstremalių karščių Vilniaus mokyklose – pusiau tuščios klasės. Dėl rekordinės šilumos trumpinamos pamokos, o tos, kurios vyksta, perkeliamos į lauką. Maža to, kai kuriose mokyklose prikaista taip, kad per užsiėmimus vaikai paprasčiausiai užmiega.

Birželio pabaigoje turėtų būti aiškiai sudėlioti taškai sprendžiant mokytojų problemas. Tai premjeras Saulius Skvernelis pažadėjo naujos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiui Egidijui Milešinui.

Kai užveri klasės duris, prieš tave – žaliuojantis miestas, kuris yra pats geriausias vadovėlis, o gamta – mokytoja. Kūrybiškai į pamokas pažvelgę Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos pedagogai sako, kad netruko sulaukti ir mokinių susidomėjimo.