Didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vasario 20 d. išsiuntė derybinius reikalavimus kitą savaitę pradedamoms deryboms dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties. Pirmas derybinis susitikimas įvyks vasario 25 d.

Gimnazistą, važiuojantį autobusu, kontrolieriai išlaipino vidury laukų. 16-metis pirko bilietą už pusę kainos – už tiek jis važinėja po miestą ir sako neįtaręs, kad lengvata užmiestyje negalioja. Motina piktinasi, kad kontrolieriai neleido sūnui primokėti, išvytas iš autobuso, jis turėjo klampoti per laukus. Tokį elgesį kritikuoja Vaiko teisių saugotojai, o švietimo ministras žada rūpintis, kad visi moksleiviai galėtų važiuoti už pusę kainos ir užmiestyje, praneša „Lietuvos ryto“ televizijos...

Vilnietė dešimtokė Urtė pasipiktino biologijos vadovėlyje aptiktais įrašais apie lytiškumą. Mergina kreipėsi į leidyklą – paprašė leidinį pataisyti ir perspausdinti. Urtė sulaukė atsakymo iš vadovėlio autoriaus, tačiau jis mokinės neįtikino. Kaip LRT.lt pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsižvelgus į Urtės abejones, nutarta kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.

Kazlų Rūda užsimojo pertvarkyti aštuonias savivaldybės švietimo įstaigas – septynias prijungti prie didesnės gimnazijos, vieną paversti viešąja įstaiga. Tam prieštarauja dalis mokyklų bendruomenių. Ne viskam pritaria ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), siūlanti savo pertvarkos variantą, bet savivaldybės meras, panašu, kol kas nesiruošia jo perimti ir laikosi savo.

Šimtadieniai jau pasibaigė, artėja brandos egzaminai. O kartu su jais atnaujinama diskusija dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino lietuviakalbių ir tautinių mažumų mokyklų mokiniams problemų bei privalomų tautinių mažumų kalbų brandos egzaminų grąžinimo.

Kauno rajone gyvenančių šeimų vaikams darželis Kaune atsieina keliskart brangiau nei miestiečiams. Šiemet pakitusi tvarka apstulbino tėvus, o drauge ir rajono valdžią. Kauno miestas tai paaiškino paprastai: siekia, kad kauniečių mokesčiais į biudžetą sumokami pinigai būtų naudojami būtent jų poreikiams tenkinti. Tiesa, vaiko teisių apsaugos kontrolierė yra kitokios nuomonės: skirtingas vaikų grupių traktavimas laikytinas diskriminacija.

Už nepaklusnumą — jokios šventės. Štai tokios bausmės sulaukė Riešės vaikų darželio Vilniaus rajone auklėtiniai. Auklėtoja Ramunė Bajorienė daliai keturmečių už nepaklusnumą skyrė bausmę — neleido dalyvauti darželyje vykusiame Vasario 16-osios minėjime.

Savivaldybės sprendimas iki 200 eurų didinti dotacijas privačius darželius rajone lankančių vaikų tėvams sparčiai plečia tokių darželių tinklą. Duris rugsėjo pirmąją pravers privatus darželis Katkų kaime, Kretingalės seniūnijoje.

Paauglių, besirūpinančių savo kūno išvaizda, su fiziniu aktyvumu susijęs elgesys dažnai būna žalingas sveikatai – tokią išvadą rodo LSU mokslininkių prof. dr. Rasos Jankauskienės, doc. dr. Miglės Bacevičienės ir doc. dr. Simonos Pajaujienės tyrimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Dar bemaž prieš dešimtmetį Lietuvoje toli gražu ne prestižiniu laikytas profesinis mokymas šiuo metu išgyvena atgimimą. Profesinio mokymo centrų visoje Lietuvoje duris varsto vis daugiau tik ką gimnazijas baigusių abiturientų ir netgi universitetinį išsilavinimą turinčių tautiečių, o prie tendencijų perrašymo svariai prisideda Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC).

Ar vėlavimas į pamokas ir jų nelankymas gali lemti mokinio ateitį? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo duomenimis, sąmoningas ar nuo aplinkybių priklausantis vaikų vėlavimas neigiamai veikia jų mokymosi kokybę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje.

Sąmoningas ar nuo aplinkybių priklausantis vaikų vėlavimas į pamokas neigiamai veikia jų mokymosi kokybę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, atskleidžia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Tarptautinio penkiolikmečių PISA tyrimo duomenys.

Seimo nariai valstiečiai Vida Ačienė ir Valius Ąžuolas Seime registruoja Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie įpareigos vietos savivaldybes prieš optimizuojant ar uždarant švietimo įstaigas regione atsižvelgti į mokyklų tarybos ir bendruomenių lūkesčius.

Neseniai Kaune surengtoje konferencijoje „Gerovės valstybės kontūrai Lietuvai“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vienos aukštosios mokymo įstaigos vadovas pasiūlė, kad reikėtų studentų priėmimą į aukštąsias mokyklas vykdyti konkurso būdu, dalį studentų priimant su žemesniais pasiekimais, o vėliau, pakėlus jų žinių lygį iki reikiamo studijoms, sudaryti sąlygas toliau studijuoti.

Dar šių metų pradžioje Vyriausybė priėmė sprendimą, kuris leido didėti valstybės skiriamai sumai studijoms, ir jau nuo šio rugsėjo daugiau pirmakursių bakalauro galės siekti nemokamai. Nemokamo bakalauro idėja – tikrai graži. Tačiau vasario 5 d. minimalūs kriterijai stojantiems į aukštąsias mokyklas, kurie atspindi asmens pasirengimą studijuoti aukštojoje mokykloje, buvo nuleisti.

Šiais metais studijos, palyginti su praėjusiaisiais, kainuos daugiau, tačiau daugės ir valstybės finansuojamų vietų skaičius, rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateikta informacija.

Apie švietimo sistemą šiek tiek iš kitos pusės. Mokyklose mažėja vaikų, tad ypač kaimo įstaigos balansuoja ties išnykimo riba. Štai Lazdijų rajono valdžia peržiūrėjo savo švietimo įstaigas ir net patys nustebo. Pasirodo, yra dar ir tokių mokyklų, kur darbuotojų beveik tiek pat, kiek mokinių. Tokioms mokykloms skiriami didžiuliai pinigai. Ir dirba ten ne bet kas, o ištisos šeimos ir giminaičiai.

Didžioji Britanija, Airija, Norvegija, Ispanija, Graikija ir net Japonija – tokias šalis vardija Klaipėdos Vitės progimnazijos direktorė Renata Venckienė. Ši ugdymo įstaiga yra viena iš trijų uostamiestyje, priklausančių emigrantų vaikus priimančių mokyklų tinklui. Iššūkių tokioms mokykloms, kurių šalyje priskaičiuojama pora dešimčių, netrūksta. Svetur gimę vaikai į Lietuvą grįžta kalbėdami su akcentu, menkai rašydami lietuvių kalba, kartais net ir sunkiai suprasdami, kas jiems sakoma....

Pedagogai priešmokyklinį ugdymą laiko labai svarbiu, mat besiruošdamas mokyklai vaikas ruošiasi ir kitiems svarbiems pokyčiams, naujam ir dar nežinomam gyvenimo laipteliui.

Šiemet Kovo 11-oji bus ypatinga. Švęsime mūsų atkurtos nepriklausomos valstybės trisdešimtmetį. Tai buvo didžiulė laimė 1990 m. kovo 11 d. balsuoti už Lietuvos laisvę.