Aprimus aistroms po 2020 metų biudžeto priėmimo Seime, raginame politines partijas apsispręsti dėl valstybės švietimo politikos ateinančiam dešimtmečiui. Švietimo bendruomenė ir visi tie, kurie susirūpinę mokslo ateitimi, laukia ilgalaikių sprendimų ir nuosaikaus jų įgyvendinimo.

Lietuvoje daugėja norinčiųjų mokytis religinėse mokyklose. Jų atstovai sako, kad vaikų užrašyti į eilę ateina ir besilaukiančios moterys. Tačiau kai kurie ekspertai kritikuoja, kad katalikiškos mokyklos turi išskirtines finansavimo sąlygas – pagal sutartį su Šventuoju sostu.

Vaikystėje labai mėgau pasakas. Visokios jos buvo – ir liūdnokos, ir linksmos, ir baugios, ir su laiminga pabaiga, kuri skambėdavo maždaug taip: Ir paskui ilgai ir laimingai gyveno. Ir dabar dar norisi pasakų su laiminga pabaiga.

Kai prieš trejus metus „Rinkos aikštėje“ pasirodė straipsnis su jaunu kėdainiečiu mokytoju Povilu Misevičiumi, tuomet jis mokė vaikus istorijos Vilniaus Radvilų gimnazijoje. Tačiau per tuos trejus metus Povilo gyvenime įvyko nemažai permainų – jis pabaigė magistrantūros studijas, buvo išvykęs į JAV, kur taip pat dirbo mokytoju, o grįžęs į Lietuvą vėl mokytojauja sostinėje esančioje tarptautinėje mokykloje. Paklaustas apie anksčiau svajotą politinę karjerą, Povilas juokiasi, kad iki dalyvavimo...

Vidaus reikalų ministerija įžvelgia naujos kolegijos poreikį – ji būtų skirta statutiniams pareigūnams. Planuojama, kad viešojo saugumo kolegijoje, jei tokia būtų įkurta, pirmaisiais metais būtų rengiama apie 200 studentų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julių Arlauską, prašydamas imtis priemonių ir įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, nelankymui pateisinti ugdymo įstaigose, rašoma SAM pranešime spaudai.

Laikinumas, neadekvatūs atlyginimai ir itin aukšti reikalavimai – tokios priežastys lėmė, kad neatsirado norinčių užimti kone 100 švietimo įstaigų vadovų vietų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 ugdymo įstaigų šalyje veikia be nuolatinių vadovų, o situacija, atrodo, greitai negerės.

Ko iš mokytojo tikisi tėvai? Kokie yra ugdymo proceso Lietuvoje privalumai ir trūkumai? Kas labiausiai trukdo tobulinti švietimo sistemą?

„Net jei kalbant apie PISA (tarptautinės moksleivių vertinimo programos) rezultatus, tai mes esame ten stiprūs vidutiniokai. Šalia mūsų yra tokių išsivysčiusių šalių moksleiviai, kaip Izraelio, ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai koks čia dugnas, jei mes lygiuojamės greta tokių šalių?, – retoriškai LRT RADIJO rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ klausia profesorius Rimantas Želvys.

Priežasčių, dėl kurių vaikai praleidinėja pamokas, daugybė, tačiau neretai jos susiję su prasta moksleivių emocine būsena, sako Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas. Anot jo, slegiami žemų pasiekimų paaugliai pasineria į depresiją, nelanko mokyklos ir taip įsisuka į užburtą ratą.

Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad mūsų moksleivių raštingumas jau 12 metų nei vienoje srityje „nepramuša“ kitų tirtų šalių vidurkio, pasiekimais atsiliekame nuo visų kaimyninių valstybių. Mokytojai grasina streikais, universitetai dalina diplomus „už ačių“. Akivaizdu, situacija prasta. Ar padės Vyriausybės siūlomas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo?

Kaimiškose vietovėse palikti galimybę mokytis tik jaunesnio amžiaus moksleiviams, o silpnų gimnazijų, vidurinių ar pagrindinių mokyklų atsisakyti – tai vienas „Laisvės partijos“ siūlymų švietimui, su kuriuo politinė jėga planuoja eiti į Seimo rinkimus.

Darbo rinka išgyvena ne pačius lengviausius laikus, darbo pasiūlymų daug, o laisvų, reikalavimus atitinkančių ir norinčių dirbti kandidatų, nėra tiek daug. Su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos veiklos sritys, rašo specialistų paieškos portalas CV-Online.

Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus...

Partijų atstovai penktadienį susitinka su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti nacionalinio švietimo susitarimo. Ne valdančiųjų partijų atstovai jau anksčiau turėjo priekaištų dėl tokio susitarimo, kai kurios jau net pranešė, kad susitarimo nepasirašys. Tačiau kritikos turi ir valdančiųjų gretose esantys politikai.

Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.

Man labai patinka antroji politinių partijų susitarimo alternatyva dėl mokyklų tinklo valdymo reformos ir manau, kad susitarime per mažai kalbama apie klasių mažinimą. Nesu švietimo ekspertas, bet esu trijų moksleivių tėvas. Matau, kad tikrieji švietimo ekspertai vengia ideologinės diskusijos. Bet jeigu prie žodžio „švietimas“ pridedame žodį „politika“, būtina išgryninti vertybines pozicijas ir konkuruojančias ideologines stovyklas.

Estija, kurios penkiolikmečiai apstulbino savo gebėjimais ne tik Europą, bet ir visą pasaulį, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos griebėsi pirmais atkurtos nepriklausomybės metais. Iš peties keisti švietimo sistemą dabar ketinama ir Lietuvoje.

Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.

Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės ir premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą rengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo, tačiau pasigenda politinių partijų ryžto tariantis, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė. Reaguodama į siūlymus dėl mokyklų pavaldumo, ji teigia, kad Vyriausybė jau dabar turi įrankių pertvarkyti mokyklų tinklą.