Nuo 2015 m. spalio 1 d. įvestas neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) krepšelis pastaraisiais metais tapo paskata ne vienai šeimai savo atžalas leisti į daugiau būrelių. Tačiau artėjant Naujiems metams kai kurios neformaliuoju švietimu užsiimančios įstaigos susirūpino besikeičiančiu požiūriu į šį krepšelį – esą linkstama jį paversti socialine išmoka, pamirštant pirminę idėją užimti vaikus po pamokų.

Šiandien perskaičiau Jūsų komentarą „Apgavystės dvasia“. Žinant ankstesnes Tamstos publikacijas, tikėjausi dar vieno įspūdingo teksto. Tuo labiau, kad patraukė kertinė Jūsų mintis, ant kurios dėliojami visi teiginiai, – „prisipažinsiu, kad esu švietėjas. Tikiu švietimu“.

„Dabartiniai tyrimai rodo, kad 25 procentai jaunuolių matematikoje yra nuliai, jie nepasiekia antro lygmens iš 6. Tai reiškia, kad jie nedraugauja nei su daugybos lentele, nei su procentais. Jiems ta matematika turbūt yra nereikalinga“, – apie niūrius mokinių pasiekimus laidoje „DELFI diena“ kalbėjo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

Protestuodamas dėl dėstytojų algų, Vilniaus universitetas (VU) dviem dienoms stabdo veiklą. Akademinė bendruomenė nepatenkinta, nes Vyriausybė esą nevykdo pažadų dėl papildomų lėšų skyrimo dėstytojų, mokslininkų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti.

„Visi turi teisę reikšti savo poziciją, naudotis pilietinės laisvės suteiktomis galimybėmis“, – teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, reaguodamas į Vilniaus universiteto (VU) paskelbtą protestą – ketvirtadienį ir penktadienį aukštoji mokykla nedirbs. Apie tai, kad kitų metų biudžeto projektas dar gali keistis, jis neužsimena.

Taigi kas įvyko gruodžio 2-ąją? Gal didžioji švietimo pergalė ir lūžis kovojant dėl teisių? Streikavo streikavo, viešino viešino ir savo pasiekė? Nes buvo labai kryptinga ir intensyvi reklaminė kampanija, nes prisijungė aukštosios mokyklos, nes derybininkai moka siekti tikslų?

Kauno miesto mokslo premija šiemet skirta KTU profesoriui, Lietuvos mokslo akademijos (LMA) nariui Jurgiui Kazimierui Staniškiui. Pasak profesoriaus, vienas reikšmingiausių jo mokslinės veiklos etapų prasidėjo visai neseniai – jis laimėjo Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) konkursą ir tapo šios organizacijos Globalaus darnaus vystymosi nepriklausomų mokslininkų grupės nariu, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Daugiau nei trečdalis šalies moksleivių žinias įgyti bando ne tik mokykloje, bet ir pasinaudodami korepetitorių paslaugomis. Kaip praneša žurnalo „Reitingai“ rengėjai, vien sostinėje į korepetitorius kreipėsi apie 47 proc. dvyliktos klasės mokinių.

Žurnalas „Reitingai“ vėl skelbia geriausių šalies bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų reitingus. Taip pat pagal tai, kokie yra moksleivių rezultatai, išreitinguotos ir savivaldybės.

Įvairiai nuotaikai pritaikytos, iš sojų vaško gaminamos žvakės, ekologiška, su aktyvinta anglimi gaminama dantų pasta, sveiki džiovintų vaisių ir daržovių užkandžiai, judesių nevaržantys šuniukų ir kačiukų drabužėliai, 3D spausdintuvu gaminami suvenyrai ir pakabukai – tokių ir dar daugiau nei pusšimtį kitų moksleivių dar mokyklos suole kuriamų produktų ir paslaugų galėsite įsigyti šį šeštadienį, gruodžio 7-ąją, 10:30-14:00 val. Vilniaus rotušėje vyksiančioje kalėdinėje jaunųjų bendrovių...

Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, kad beveik nemažėja itin prastai besimokančių moksleivių dalis. Nors tokie rezultatai labai liūdina, tačiau jie nestebina.

Prasidėjo diskusijos apie parlamentinių politinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.

Švietimo sektoriuje finansinė situacija įtempta, o valstybė dar prisideda mokinio krepšelio lėšomis toms mokykloms, kurios ir taip gauna nemenką pelną. Bendrojo ugdymo mokykloms valstybė skiria 700 mln. eurų., iš jų – privačioms mokykloms finansuoti išleidžiama apie 22 mln. eurų.

Valstybiniais brandos egzaminais tikrinami ne tik paskutiniais mokslo metais įgyti gebėjimai, tačiau 12 klasė yra itin svarbi, nes žmogus yra jau suaugęs, suvokia dalyko visumą ir sistemą, tad gali tikrai daug išmokti per trumpesnį laiką. Deja, to laiko 12 klasėje yra labai mažai.

Vyriausybė ir įspėjamąjį streiką skelbę švietimo profsąjungos susitarė – pirmadienį pasirašė atnaujintą švietimo šakos kolektyvinę sutartį. Pagal ją, kitąmet turėtų augti dėstytojų, visų grandžių mokytojų, švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestis. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto ministras nenurodė šaltinių.

Praėjusią savaitę Vilniaus universitetas kartu su rektoriumi prof. Artūru Žukausku priešakyje Vinco Kudirkos aikštėje dalino diplomus „už ačių“ (prisimindami buvusią švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę), po visą Vilnių „blaškėsi“ ponas popierinis ministras, o dar anksčiau auditorijose dėstytojai 4,5 minutės leido savo paskaitą dėstyti išmaniesiems telefonams.

Nužmoginanti ideologija, vertimas būti mase, bet ne individualybe, mokytojų kurstomos patyčios ir skiriamos fizinės bausmės – tokį sovietinio švietimo paveikslą piešia LRT TELEVIZIJOS laidos „Istorijos detektyvai“ pašnekovai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius ant derybų stalo padėjo savo portfelį. Jei Vyriausybė galutinai nesusitars su mokytojais bei dėstytojais, neištesės duoto žodžio ir neras papildomų 60 milijonų eurų biudžete, Monkevičius ketina atsistatydinti ir palikti ministro postą.

Esame šeima, kuri turi du vaikus. Vienai mūsų mergaitei 12 metų, kita – dviejų savaičių kūdikis. Kalbėsiu apie 12-metę.

Nerijus Dzingelevičius (34 m.) – Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos chemijos mokytojas, atsidavęs savo darbui, mylimas daugelio mokinių ir vertintas mokyklos administracijos. Bet dabar jis nusiteikęs išeiti iš darbo dėl kelių moksleivių patyčių, į kurias, jo įsitikinimu, mokyklos administracija ir policija nereagavo tinkamai.