Likus savaitėms iki rugsėjo mokyklas pagaliau pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nurodymai, kaip elgtis su tėvais ir jų vaikais dėl ligos, nelankiusiais pamokų. Mat gydytojo pažymos nuo šių mokslo metų tapo nereikalingos. Aiškėja, kad visa atsakomybė atiteks tėvams. Jie patys galės pateisinti nuo 5-ių iki 7-ių praleistų mokslo metų dienų. Jei dėl ligos mokinys praleis dienų daugiau, mokyklai siūloma elgtis ir kitaip.

Artėjant rudeniui mokytojai skundžiasi – mokyklose dar daugiau sumaišties nei pernai. Žiemą streikavę pedagogai išsikovojo savo – švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo rudens patobulino etatinio mokytojų darbo užmokesčio modelį.

Studentų atstovybės, mokslinės draugijos, laboratorijos, šokiai, chorai, sportas, savanorystė – tai tik kelios veiklos iš gausybės tų, kuriomis tarp mokslų ir pramogų domisi universitetus ir kolegijas lankantys jaunuoliai. 15min kalbinti studentai pasidalijo, ką gali studentai veikti ne tik vaikščiodami į paskaitas.

Prieš metus Mykolo Romerio universitetas (MRU) paskelbė apie švietimo iniciatyvą „4mm. Pasistiebk“. Projektas skirtas abiturientams, kurie papildomai pasimokę norėtų pagerinti savo brandos egzaminų rezultatus ir siektų aukštojo universitetinio išsilavinimo Lietuvoje. Jau pilotinio projekto rezultatai pranoko lūkesčius – net 80 proc. dalyvių šį pavasarį pakartotinai perlaikę pasirinktų pagrindinių dalykų brandos egzaminus pagerino savo rezultatus.

Nemažai kalbama apie tai, kaip tinkamai paruošti vaikus mokyklai – jiems nauja aplinka kelia daug streso. Ne mažesnį nerimą patiria ir tėvai, juk jiems tenka pasirūpinti visais reikalingais mokslui daiktais, kurie kainuoja gana nemažai, ypač pirmokams.

Švietimo ir mokslo ministerijoje vyko arši diskusija dėl mokslo metų ilginimo. Būrys mokytojų, profesinių sąjungų atstovų ir moksleivių žėrė argumentus, kodėl gerai arba blogai ilgi mokslo metai. Klimato kaita, karštis ir pinigų stygius buvo vardijami, kaip argumentai, kodėl nereikėtų ilginti mokslo metų, nors ministerijos atstovai tikino, kad kiekviena mokykla ugdymo procesą gali organizuoti taip, kaip nori. Esą net toje pačioje mokykloje esančios klasės mokslo metus gali baigti skirtingu...

Pirmoji klasė – didelis įvykis bei pokytis vaiko gyvenime, kuriam dažnai kartu ruošiasi visa šeima. Šiame etape svarbiausia, kad pasiruošimas būtų smagus, motyvuojantis ir nekeltų vaikui bereikalingų baimių bei įtampos. Kaip artėjant rugsėjo šventei kalbėtis, ką aptarti ir kaip kartu pasiruošti šiam smagiam įvykiui, Jums pataria Šiaurės licėjaus vadovė Kaune Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo mokytoja Sandra Bernackienė.

Jau greitai vėl vaikai užplūs mokyklas, o po pamokų varstys įvairių būrelių patalpų duris. Jei turite ne tris ar keturis vaikus, kurie nori lankyti po tris būrelius, popamokinė veikla tėvų piniginių neištuštins. Tiesa, renkantis būrelį svarbu pagalvoti ne tik apie mėnesinę jo kainą, bet ir tai, kiek gali tekti į vaiko pomėgį investuoti papildomai.

Pirmasis naujų mokslo metų skambutis šiemet aidės ne visose šalies mokyklose. Dėl vaikų trūkumo dešimtys mokyklų nuo rugsėjo durų taip ir nebeatvers, arba taps kitų mokyklų dalimi. Kol mažų kaimų bendruomenės su ašaromis akyse žvelgia į tuščias, bet renovuotas mokyklų patalpas, Seimo valstiečiai kalba, kad reikia stengtis išsaugoti mažas mokyklėles. Opozicija ir profsąjungos tokias kalbas laiko populizmu.

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuvių – tiek suaugusiųjų, tiek paauglių – ekonominis raštingumas yra menkas. Tai patvirtina ir ekonomikos mokytojų apklausa. Iš apklausoje dalyvavusių trečdalio šalies ekonomikos mokytojų mažiau kaip 2 proc. mano, kad paauglių ekonominis raštingumas yra puikus. Dauguma – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų pedagogų pastebi, kad mokiniai nesugeba ekonomikos principų taikyti realybėje, net jei juos ir išmoksta.

Šių metų liepos mėnesį 25 Lietuvos mokytojai ir geriausios Lietuvos „Junior Achievment“ moksleivių bendrovės „Bioras“ atstovės keliavo į Lilyje, Prancūzijoje vykusį Europos verslumo forumą ir tarptautinę „Junior Achievment“ moksleivių bendrovių mugę.

Vasara teka beveik ramiai. Vasarą beveik nieko nevyksta. Ir švietimo sistemoje taip pat. Visai nieko nevyksta. Beveik. Tradiciškai liepos 1 d. NEC pateikė svarstyti 2019–2020 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektą. Taip ir įsivaizduoju – mokytojai pradeda atostogas ir pirmasis įsipareigojimas sau (šeimai, draugams, artimiesiems) – svarstyti NEC projektą ir pateikti įžvalgas, siūlyti pokyčius.

Kokią mokyklą baigęs vaikas tvirčiau žengs tolesniu gyvenimo keliu: privačią ar valstybinę? Švietimo ekspertė teigia, kad neįmanoma vienos pusės įvertinti tik teigiamai, o kitos – tik neigiamai, esą abi pusės turi ir pliusų, ir minusų. Tuo metu psichologas, nors ir pritardamas ekspertės teiginiams, vardijo, kokių įgūdžių neįgyja vaikai, lankantys privačias mokyklas.

Praėjusiais mokslo metais visoje Lietuvoje per pradinio ugdymo klases praūžė vadinamasis „STEAM virusas“. Su ligomis jis neturi nieko bendra. Vilniaus „Ąžuolyno“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja ir „Giliuko laboratorijos“ vadovė Neringa Banevičienė pakvietė su technologijomis dirbančius vaikus pristatyti išradimus konkurse ir pati nustebo, kai pamatė jų darbus. Renginys buvo toks sėkmingas, kad bus svarstoma šią idėją tęsti.

Klimato aktyvistė šešiolikmetė Greta Thunberg pradeda savo kelionę į JAV vykstančią Klimato kaitos konferenciją. Dvi savaites ji plauks aplinkos neteršiančia jachta. Beje, prieš metus Greta buvo niekam nežinoma paauglė, dėl autizmo kentusi patyčias mokykloje. Šiandien ji – viena garsiausių klimato aktyvisčių.

Jeigu koks nors tūlas pilietis paklaustų kokio nors tūlo Lietuvos politiko apie kokios nors problemos sprendimo būdą, tai yra 99,9 proc. tikimybė, kad išgirstų du atsakymo variantus. Pirmas – reikia didinti finansavimą, antras – reikia didinti biudžeto perskirstymą.

Mažiau nei mėnuo liko iki naujų mokslo metų pradžios. Pernai mokslo metus kai kurių Vilniaus mokyklų moksleiviai pradėjo tarp statybininkų įrangos. Šiemet darbai judėjo sparčiau, tačiau atsirado kur kas didesnė problema – vietų mokyklose trūkumas.

„Švietimo atstovai skambina pavojaus varpais – šiuolaikiniai vaikai auga beraščiai ir neišmanėliai. Nusprendžiau, kad mano vaikas beraštis nebus, tad nupirkau „Gramatikos pratimus“ 3 klasei. Geriau būčiau nepirkusi“, – taip savo laišką pradėjo į DELFI besikreipusi mama.

Baigusi mokyklą Rasa Sutkutė metus praleido savanoriaudama ir šalia naujos patirties, pažinčių, kitos šalies pažinimo – įgijo savanorystės faktą bei įgytas kompetencijas patvirtinantį pažymėjimą „Youthpass“. Šiemet – jau stodama į universitetą – mergina jį pateikė LAMA BPO sistemoje ir gavo papildomą ketvirtį balo.

Šiemet nė viena aukštoji mokykla neapsiėmė ruošti kūno kultūros pedagogų, ši specialybė pateko į nerentabilių studijų programų sąrašus ir nesulaukė valstybės finansavimo. Pedagogai baiminasi, kad, jei ministerija nesiims spręsti pedagogų krizės, ši specialybė bus ne vienintelė, kurios pedagogų Lietuvoje nė su žiburiu nerasime.