Pranešimai apie augantį užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių Lietuvoje ir vėl ėmė gąsdinti – o labiausiai tuos, kurių profesija lemia didelį kontaktų su kitais žmonėmis skaičių. Vieni iš tokių herojų – Lietuvos mokytojai – kiekvieną dieną rizikuoja savo sveikata tam, jog visų mokinių mokymosi procesas būtų kuo mažiau paveiktas pandemijos.

Jau kuris laikas Alytus garsėja netolerancija negalią turintiems vaikams – visą Lietuvą šokiravo bandytų uždaryti ir tik aktyvių tėvų bendruomenės pastangomis išsaugotų „Drevinuko“ mokyklos-darželio ir „Sakalėlio“ pradinės mokyklos istorija. Ne mažesnį nerimą kelia ir savivaldybės požiūris į Dzūkijos mokyklos „gardelyje“ ugdomų specialiųjų poreikių turinčių vaikų likimą.

Rugsėjis mokyklose jau eina į pabaigą. Ir norisi džiugiai sušukti tik viena – išgyvenome ir neužsidarėme. Tiesa, ne visi. Ir turbūt visai ne todėl, kad bandėme reguliuoti srautus (kiek tai išvis įmanoma, pavyzdžiui, didelėse miesto mokykloje), kad „išlaikėme“ atstumus tarp vaikų (klasėse, kuriose mokoma 30 vaikų?), ne todėl, kad buvo (tikrai buvo) padėta dezinfekcinių priemonių, o koridoriuose vaikai vaikščiojo su kaukėmis, mokytojai ir pamokose arba su skydeliais, arba su kaukėmis......

Vaikai nori bendravimo ir normalių žmogiškų santykių. Tik tiek. Jie nori būti išgirsti. Mokiniai trokšta, kad mokytojai ir suaugę į juos žiūrėtų, kaip į žmones, o ne visiškai ignoruotų į jų poreikius, mintis, neatsižvelgtų ir net tyčiotųsi iš vaikų. Buvo ir tokių lapelių, kuriuose mokiniai norėjo, kad būtų mažiau patyčių iš pačių mokytojų,“ – sako organizacijos „Sėkmės mokykla“ ir Demokratinės mokyklos įkūrėjas Nerijus Buivydas.

Įsibėgėja mokslo metai, tiesa, šiemet jie dėl koronaviruso pandemijos yra kitokie. Kai kurioms klasėms jau pirmomis savaitėmis teko grįžti prie nuotolinio mokymosi, taigi – sėsti mažiausiai pusdieniui prie kompiuterių. Dalis namų darbų taip pat atliekami elektroninėje erdvėje ir galiausiai vaikai laisvalaikį taip pat sieja su internetu. Kur šiandien mes kaip tėvai, turėtume nubrėžti ribą, kada vaikui kompiuterio yra gana.

Rugsėjui įsibėgėjus vaikai ne tik grįžta į mokyklas, tačiau tęsia senas ar jungiasi prie naujų užklasinių veiklų. Turintys dvi ar tris atžalas tėvai neslepia, kad neformalus ugdymas gali kaipmat patuštinti kišenes, o su juo papildomos išlaidos – dar labiau.

Šią savaitę Vyriausybė pritarė Švietimo ministerijos siūlymui skirti po 100 eurų visų pedagogų atostogoms. Tačiau vos šią žinią pranešus, pasipylė mokytojų komentarai. Vieni sakė, kad atostogų nenori, kiti pinigus verčiau panaudotų kitur, o treti pyko dėl to, kad gydytojų atostogoms buvo skirtos dvigubai didesnės išmokos.

Penktadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje išrinktas naujas Meilės Lukšienės premijos laureatas. Juo tapo Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios klasės ir etikos 26 metų mokytojas Artūras Adamas Markevič. Premija laureatui bus įteikta spalio 5 d. iškilmingame Tarptautinei mokytojų dienai skirtame renginyje, rašoma pranešime.

Koronavirusas nuo mokslo metų pradžios registruotas 77-iose švietimo ir ugdymo įstaigose, tačiau vidinis infekcijos plitimas nustatytas tik keliose iš jų, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Rolanda Lingienė.

Mokyklose toliau plintant koronavirusui, sveikatos specialistai tikina, kad COVID-19 plitimą galima stabdyti paprastomis priemonėmis, tačiau, pasirodo, kai kurios mokyklos nesugeba jų užtikrinti. Specialistai turi visą šūsnį rekomendacijų mokykloms, tarp kurių – neleisti vaikams žaisti krepšinio.

Kasdien pranešama vis apie naujus koronaviruso atvejus mokyklose. Vis daugiau mokyklų jau dirba derindamos nuotolinį mokymą su kontaktiniu. Pedagogai tikina pavasario karantino pamokas išmokę, bet kol kas stinga kai kurių nuotolinio mokymo priemonių, dėl kurių pažadus dalijo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).

Šiandien šalies mokyklų kolektyvuose turbūt pagrindinė aptarinėjama tema – prezidento žmonos Dianos Nausėdienės pasisakymas „Lietuvos Davoso“ forume apie moteris mokytojas.

Ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga šią savaitę pakeitė kai kurias ugdymo būtinąsias sąlygas – reikalavimus mokykloms, kaip saugotis koronaviruso.

Jeigu pagalvotume, koks dažniausiai pastaruoju metu kartojamas žodis Lietuvoje, be „COVID-19“ ar „koronaviruso“, maloniai nustebtume, kad tai – „švietimas“. Prieš rinkimus švietimo klausimas tapo svarbiausiu klausimu ne tik rinkimų programose, debatuose, bet ir žiniasklaidoje. Tai suteikia daug vilties, kad pagaliau išsiaiškinsime, kokio švietimo Lietuvai reikia, kokie pagrindiniai prioritetai ir kaip juos įgyvendinti. Deja, diskusijose apie švietimą retai minima itin svarbi švietimo rūšis –...

Atsižvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo Aurelijaus Verygos sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės turėtų nedalyvauti švietimo įstaigų veikloje. Taip pat patikslintos nuostatos dėl pašalinių asmenų lankymosi ugdymo proceso metu, rašo portalas diena.lt

Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkės Kristinos Košel-Patil sūnus Aleksas, turintis autizmo spektro sutrikimą, šį rugsėjį pradėjo mokytis vienoje iš Vilniaus bendrojo ugdymo mokyklų. Pasak Kristinos, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė dar gegužę priėmė 2020–2025 m. priemonių planą, pagal kurį kokybiškos švietimo paslaugos turi pasiekti visus Vilniaus miesto vaikus, mokyklos jau šį rugsėjį kvietė mokytis ugdymosi poreikių turinčius vaikus. Kvietimo sulaukė ir jos...

Nuo mokslo metų pradžios praėjo beveik mėnuo, mokytojai skundžiasi, kad mokykloms dar nėra parengta pakankamai kokybiško skaitmeninio turinio ir virtualių platformų, o žadėti pinigai mokyklų vis dar nepasiekė. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sako, kad pinigai savivaldybes turėtų pasiekti spalio pradžioje.

14 metų stažą darbo mokykloje ir dėstymo universitete turinti chemijos mokytoja dr. Ina Razmislevičienė sako, kad mokykla yra vieta, kurioje gali išlikti jaunas amžinai. Ten nėra rutinos, dienos nevyksta pagal planą, o iššūkiai verčia mokytis net ir labiausiai įgudusius profesionalus. Pasak jos, mokytojas negali būti žmogus, kuris gąsdina mokinius. Norint pelnyti jų meilę, reikia išmokti daugybės paslapčių ir metodų – tik tada tarp mokytojo ir mokinio gali atsirasti ryšys, o mokymosi procesas...

Beveik 3 tūkst. Kauno miesto pradinukų, einančių į antrą klasę, kartą per savaitę ners į baseinus. Miestas drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketvirtus metus iš eilės tęsia užsiėmimų ciklą, supažindinant mažuosius su plaukimo ir saugaus elgesio vandenyje pagrindais – nuo teorinių žinių iki praktinių įgūdžių. Užsiėmimai vandenyje prasideda jau šią savaitę ir tęsis iki metų galo.

Šią vasarą paskelbti Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimo rezultatai apie alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje parodė liūdną tendenciją – girtaujančių grupė jaunėja. Viena iš mokslininkų, atlikusių šį tyrimą jau ketvirtus metus iš eilės, teigia, kad už draudimus svarbiau ugdyti atsakingą požiūrį ir tai daryti nuo pat mažų dienų.