Tinklalapio logotipas
Gerinti švietimo įstaigų vadovų darbo sąlygas, mažinti administracinę naštą, peržiūrėti vadovų kompetencijų vertinimo metodiką, sutrumpinti konkursų procedūras ir terminus, numatyti kadencijų pratęsimo galimybes gerai dirbantiems vadovams – tai pagrindiniai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymai, rengiantis keisti švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką. Pakeitimus ruošia ministro...
Brandos egzaminai – abiturientų išbandymo metas ir vienas pirmųjų žingsnių tolimesnės karjeros link. Nors dažnas abiturientas suskumba ruoštis egzaminams tik pavasarį, Kauno technologijos universitetas (KTU) kviečia moksleivius pamiršti paskutinės minutės stresą ir pradėti egzaminams rengtis jau rudenį, dalyvaujant nemokamų paskaitų cikle „Pasiruošk brandos egzaminams su KTU“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre (LASUC) pristatyta iš norvegų į lietuvių kalbą išversta pedagogės Liv Holmen parengta knyga „Valia ir šviesa“. Jos pristatyme dalyvavo ir pagrindinės herojės kurčneregės Kajos tėtis, Norvegijos universiteto psichologijos profesorius Peras Lorentzenas.
Jei kas klaustų, kokius tris svarbiausius Lenkijos lietuvių norus galėtų išpildyti auksinė žuvelė, pageidavimų jie turėtų ir Lietuvos, ir Lenkijos valdžiai. Lenkijoje gyvena apie 6000 lietuvių, kurie sudaro truputį daugiau negu vieną šimtąją dalį visų 38,5 mln. gyventojų. Dauguma jų įsikūrę etninėse žemėse – Punsko, Seinų, Suvalkų kraštuose, savo kultūrine veikla ir siekiu išsaugoti etninį tapatumą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijos visuomenėje yra žinoma ir suvokiama kaip reikšminga bei...
Seimas pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti ilgesnį išmokos vaiko priežiūrai mokėjimo laikotarpį besimokančiam ar studijuojančiam asmeniui. Už tai vienbalsiai pasisakė visi balsavusieji 107 parlamentarai.
Mokytojauti į gimtąjį kraštą – Raseinius – grįžęs ir tuo nė kiek nesigailintis 26-erių Arnas Zmitra įsitikinęs, kad darbe svarbiausia – motyvacija. „Jei žinai, ką nori daryti, kodėl tai darai – darbas įgauna visai kitą vertę. Mes, mokytojai, prisidedame prie Lietuvos ateities kūrimo. Ar tai ne vienas reikšmingiausių dalykų?“ – retoriškai klausia istorijos mokytojas.
Eidamas 91-uosius metus, spalio 14 d. po sunkios ligos į amžinybę iškeliavo fizikas, memuaristas, edukologijos mokslų daktaras, profesorius Vladas Valentinavičius.
Įtraukti kiekvieną mokinį į mokymosi procesą, pritaikyti turinį, kad jis atlieptų individualius mokinių poreikius, atspindėti visuomenės, tėvų, kitų suinteresuotųjų šalių interesus – tai tik keli darbai, kuriuos mokytojai turi daryti kasdien, rašoma pranešime žiniasklaidai. O kaip mokytojams padėti susitvarkyti su šiais iššūkiais kiekvieną dieną gali padėti mokyklos vadovas?
Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos.
„Visi lygūs, bet kai kurie – lygesni“ – prieš tokius socialinius „nukrypimus“ jau 25 metus kovoja „Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“ (www.lygybe.lt, toliau – Tarnyba). Pastaruoju metu viešoje erdvėje vis dažniau bandoma visus įtikinti, kad vyrai ir moterys – vienodi, todėl vienodai jiems rodant dėmesį ir teikiant vienodą pagalbą bei skatinimą, jų pasiekti rezultatai bus vienodi.
Netoli Trakų vidury laukų stovi keli nauji arba atnaujinti pastatai, tebetvarkoma aplinka. Toks pirmas įspūdis atvykus į amatų mokyklą „Sodžiaus meistrai“. Šiuo metu joje mokosi arti 50-ies jaunuolių nuo 16 metų, kuriems sunkiai sekėsi kitur. „Buvo sunkios šiemet pirmos rugsėjo savaitės“, – sako vienas mokytojas, tačiau kažkodėl šypsosi. Sunkumai šios mokyklos pedagogų negąsdina.
Prie Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos prieš maždaug penkerius metus buvo prijungti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo skyriai. Ir ne dėl to, kad mokykla stokotų mokinių, o dėl to, kad to prašė tėvai, sako ilgametė gimnazijos direktorė Rima Širvinskienė. Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, anksčiau apie šią gimnaziją kalbėjo kaip apie pavyzdinę Lietuvoje pertvarkant mokyklų tinklą.
Su dr. A. Landsbergiene apie knygą ir kalbamės – kodėl rašant ją toks svarbus buvo autentiškumas ir drąsa atverti savo patirtis, kodėl tėvystė XXI amžiuje kuo toliau, tuo labiau atrodo vis sudėtingesnė. Aptariame ir tai, kaip mokytojo tarnystė ne tik keičia, bet ir dovanoja gyvenimus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai vis dar yra atskirtyje, nors ne pirmus metus vyksta jų integracija į bendrojo lavinimo mokyklas. „Vaikai savimi pasirūpinti negali, tėvai neišgali, o valstybė arba nenori, arba nesugeba“, – teigia asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Diana Šiekštelytė-Valkerienė.
Neseniai vykusiame leidinio „Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonoji knyga“ pristatyme profesorius Arūnas Sverdiolas kalbėjo apie Švietimo ir mokslo ministerijos laikyseną pastaraisiais dešimtmečiais. Pasak profesoriaus, ministerija primena smauglį, kuris nuolat pasiruošęs smaugti aukštąsias mokyklas.
„Mažesniuose Lietuvos miestuose tiek direktoriai, tiek mokytojai bijo pokyčių, bijo naujovių, bijo mokytis, bijo iššūkių, bijo dirbti kitaip, nei yra įpratę. Tokios mokyklos nenoriai įsileidžia reemigrantų vaikus. Tėvai yra gąsdinami, kad jų vaikui bus sunku ir sodina jį į žemesnę klasę. Kai kurios Lietuvos mokyklos net mūsų mokyklos pažymėjimo nepripažįsta“, – LRT RADIJUI sako lietuviškos mokyklos Airijoje „4 vėjai“ lietuvių kalbos mokytojas Julius Majauskas.
Nuo spalio mėnesio Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centre klausos negalią turintys moksleiviai gali lankyti specialiai jiems pritaikytus orientavimosi sporto užsiėmimus, kuriuos organizuoja Kauno orientavimosi sporto klubas „Takas“. Sporto rėmimo fondo dėka vykdomas projektas sudaro galimybes kurtiesiems vaikams atrasti naujas sporto šakas.
Dalis mokytojų priekaištų neturi, tačiau kiti toliau teigia esą nepatenkinti, kad kai kuriose mokyklose atlyginimo apskaičiavimas išlieka neaiškus. Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos teigimu, kai kurie pirmuosius atlyginimus šiais mokslo metais gavę mokytojai sako nesulaukę mokyklų vadovų paaiškinimų, pagal kokią sistemą yra išmokamos algos.
Filosofas Džordžas Santajana yra pasakęs: „Tie, kurie neprisimena savo praeities, yra pasmerkti ją pakartoti.“ Žvelgiant į mūsų aukštąjį mokslą, panašu, kad mes savo praeitį pamiršome, todėl ją ir kartojame.
Keliems šimtams šeimų Lietuvoje buvo sužibusi viltis, kad pagaliau savo vaikus jie namuose galės ugdyti legaliai. Mat grupė Seimo narių šį pavasarį registravo Švietimo įstatymo pataisas, turėjusias užtikrinti galimybę vaikus su mokyklos priežiūra mokyti šeimoje. Deja, viltį prigesino Vyriausybė, nepritarianti šiam įstatymo projektui.
Panašu, kad Lietuvos mokyklų skaudulys po truputį traukiasi. Skaičiai rodo, kad jungtinių klasių šalies mokyklose mažėja. Apie tai kiek anksčiau prakalbo ir Algirdas Monkevičius. Tiesa, opozicija pastebi, kad iš esmės jungtinių klasių problema nėra sprendžiama, nes jos nėra visiškai uždraustos.
Airijos lietuvė Kristina Jankaitienė lietuvių kalbos moko vienoje Monachano bendrojo lavinimo mokykloje, o kitame mieste, Karikmakrose, atidarė savo lituanistinę mokyklą „Saulės zuikučiai“. Lituanistė tvirtina: kuo daugiau moki kalbų, tuo esi turtingesnis. LRT RADIJUI Kristina sako, kad Lietuva gali džiaugtis savo išsaugota lietuvių kalba, o štai airiams tą padaryti sekasi sunkiai.
Rodoma 1 - 202622 įrašų
Įrašų puslapyje: