Tinklalapio logotipas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinyje, remiantis pavyzdžiais, elgesio modeliais, paaiškinama, kaip socialinis pedagogas gali individualiai padėti vaikui, kaip į problemos sprendimą įtraukti tėvus, ką konkrečiai patarti mokytojams, kurių klasėje...
Mokyklos, kurios buvo gavusios „Microsoft Windows“ operacinės sistemos bei „Microsoft Office“ raštinės paketo atnaujinimo licencijos raktus praeitiems mokslo metams, turi iš naujo atnaujinti licencinius raktus interneto svetainėje https://licencijos.ipc.lt, skyriuje „Licencijų pratęsimas 2019/2020 metams jau užsiregistravusioms mokykloms“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Profesorius Jūras Banys – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, daugiau nei 400 mokslinių straipsnių autorius, praeityje buvęs Vilniaus universiteto laborantas, doktorantas, katedros vedėjas, Fizikos fakulteto dekanas, Oksfordo ir Leipzigo universitetų darbuotojas, Užgorodo universiteto garbės daktaras.
Pastaruoju metu netyla diskusijos, ar Lietuvoje bus tęsiama neformalaus ugdymo krepšelių sistema – savivaldybės, biudžete nepamačiusios tam pinigų, išsigando. LRT RADIJO laidos „10–12“ pašnekovų teigimu, situacija – labai miglota.
„Manau, kad universitetas turi užauginti sparnus. Kaip dėstytojas ir mokslininkas visuomet savęs klausiu, ar prie to prisidėjau“, – sako Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas profesorius Tomas Davulis.
Ar per pastaruosius metus Vilniuje padaryta kas nors, kad transporto spūstys sumažėtų? „Ne“, – tvirtina vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas. Eismo priežiūros atstovai tikina, kad reikalai gatvėse gerėja.
Lietuvos mokslininkai ir dėstytojai turi daugiau ir garsiau kalbėti šviesdami Lietuvos visuomenę. Ypatingas vaidmuo šiuo atžvilgiu turėtų tekti Vilniaus universitetui (VU). Šitaip mano VU Istorijos fakulteto dekanas profesorius Rimvydas Petrauskas, kandidatuojantis tapti VU rektoriumi.
Aprimus aistroms po 2020 metų biudžeto priėmimo Seime, raginame politines partijas apsispręsti dėl valstybės švietimo politikos ateinančiam dešimtmečiui. Švietimo bendruomenė ir visi tie, kurie susirūpinę mokslo ateitimi, laukia ilgalaikių sprendimų ir nuosaikaus jų įgyvendinimo.
Lietuvoje daugėja norinčiųjų mokytis religinėse mokyklose. Jų atstovai sako, kad vaikų užrašyti į eilę ateina ir besilaukiančios moterys. Tačiau kai kurie ekspertai kritikuoja, kad katalikiškos mokyklos turi išskirtines finansavimo sąlygas – pagal sutartį su Šventuoju sostu.
Vaikystėje labai mėgau pasakas. Visokios jos buvo – ir liūdnokos, ir linksmos, ir baugios, ir su laiminga pabaiga, kuri skambėdavo maždaug taip: Ir paskui ilgai ir laimingai gyveno. Ir dabar dar norisi pasakų su laiminga pabaiga.
Kai prieš trejus metus „Rinkos aikštėje“ pasirodė straipsnis su jaunu kėdainiečiu mokytoju Povilu Misevičiumi, tuomet jis mokė vaikus istorijos Vilniaus Radvilų gimnazijoje. Tačiau per tuos trejus metus Povilo gyvenime įvyko nemažai permainų – jis pabaigė magistrantūros studijas, buvo išvykęs į JAV, kur taip pat dirbo mokytoju, o grįžęs į Lietuvą vėl mokytojauja sostinėje esančioje tarptautinėje mokykloje. Paklaustas apie anksčiau svajotą politinę karjerą, Povilas juokiasi, kad iki dalyvavimo...
Vidaus reikalų ministerija įžvelgia naujos kolegijos poreikį – ji būtų skirta statutiniams pareigūnams. Planuojama, kad viešojo saugumo kolegijoje, jei tokia būtų įkurta, pirmaisiais metais būtų rengiama apie 200 studentų.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kreipėsi į Vyriausybės atstovą Vilniaus ir Alytaus apskrityse Julių Arlauską, prašydamas imtis priemonių ir įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą dėl išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, nelankymui pateisinti ugdymo įstaigose, rašoma SAM pranešime spaudai.
Laikinumas, neadekvatūs atlyginimai ir itin aukšti reikalavimai – tokios priežastys lėmė, kad neatsirado norinčių užimti kone 100 švietimo įstaigų vadovų vietų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 ugdymo įstaigų šalyje veikia be nuolatinių vadovų, o situacija, atrodo, greitai negerės.
Ko iš mokytojo tikisi tėvai? Kokie yra ugdymo proceso Lietuvoje privalumai ir trūkumai? Kas labiausiai trukdo tobulinti švietimo sistemą?
„Net jei kalbant apie PISA (tarptautinės moksleivių vertinimo programos) rezultatus, tai mes esame ten stiprūs vidutiniokai. Šalia mūsų yra tokių išsivysčiusių šalių moksleiviai, kaip Izraelio, ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai koks čia dugnas, jei mes lygiuojamės greta tokių šalių?, – retoriškai LRT RADIJO rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ klausia profesorius Rimantas Želvys.
Priežasčių, dėl kurių vaikai praleidinėja pamokas, daugybė, tačiau neretai jos susiję su prasta moksleivių emocine būsena, sako Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas. Anot jo, slegiami žemų pasiekimų paaugliai pasineria į depresiją, nelanko mokyklos ir taip įsisuka į užburtą ratą.
Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad mūsų moksleivių raštingumas jau 12 metų nei vienoje srityje „nepramuša“ kitų tirtų šalių vidurkio, pasiekimais atsiliekame nuo visų kaimyninių valstybių. Mokytojai grasina streikais, universitetai dalina diplomus „už ačių“. Akivaizdu, situacija prasta. Ar padės Vyriausybės siūlomas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo?
Kaimiškose vietovėse palikti galimybę mokytis tik jaunesnio amžiaus moksleiviams, o silpnų gimnazijų, vidurinių ar pagrindinių mokyklų atsisakyti – tai vienas „Laisvės partijos“ siūlymų švietimui, su kuriuo politinė jėga planuoja eiti į Seimo rinkimus.
Darbo rinka išgyvena ne pačius lengviausius laikus, darbo pasiūlymų daug, o laisvų, reikalavimus atitinkančių ir norinčių dirbti kandidatų, nėra tiek daug. Su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos veiklos sritys, rašo specialistų paieškos portalas CV-Online.
Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus...
Partijų atstovai penktadienį susitinka su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti nacionalinio švietimo susitarimo. Ne valdančiųjų partijų atstovai jau anksčiau turėjo priekaištų dėl tokio susitarimo, kai kurios jau net pranešė, kad susitarimo nepasirašys. Tačiau kritikos turi ir valdančiųjų gretose esantys politikai.
Rodoma 1 - 202824 įrašų
Įrašų puslapyje: