Tinklalapio logotipas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinyje, remiantis pavyzdžiais, elgesio modeliais, paaiškinama, kaip socialinis pedagogas gali individualiai padėti vaikui, kaip į problemos sprendimą įtraukti tėvus, ką konkrečiai patarti mokytojams, kurių klasėje...
Mokyklos, kurios buvo gavusios „Microsoft Windows“ operacinės sistemos bei „Microsoft Office“ raštinės paketo atnaujinimo licencijos raktus praeitiems mokslo metams, turi iš naujo atnaujinti licencinius raktus interneto svetainėje https://licencijos.ipc.lt, skyriuje „Licencijų pratęsimas 2019/2020 metams jau užsiregistravusioms mokykloms“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.
Man labai patinka antroji politinių partijų susitarimo alternatyva dėl mokyklų tinklo valdymo reformos ir manau, kad susitarime per mažai kalbama apie klasių mažinimą. Nesu švietimo ekspertas, bet esu trijų moksleivių tėvas. Matau, kad tikrieji švietimo ekspertai vengia ideologinės diskusijos. Bet jeigu prie žodžio „švietimas“ pridedame žodį „politika“, būtina išgryninti vertybines pozicijas ir konkuruojančias ideologines stovyklas.
Estija, kurios penkiolikmečiai apstulbino savo gebėjimais ne tik Europą, bet ir visą pasaulį, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos griebėsi pirmais atkurtos nepriklausomybės metais. Iš peties keisti švietimo sistemą dabar ketinama ir Lietuvoje.
Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.
Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės ir premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą rengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo, tačiau pasigenda politinių partijų ryžto tariantis, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė. Reaguodama į siūlymus dėl mokyklų pavaldumo, ji teigia, kad Vyriausybė jau dabar turi įrankių pertvarkyti mokyklų tinklą.
Lietuvė Lina gyvena Suomijoje ir čia į mokyklą leidžia savo ketvirtokę dukrą. Tiesa, mergaitė mokosi ne tik su bendraamžiais – jos klasėje yra ir pirmokų, ir šeštokų. Taip, ir Suomijoje veikia jungtinės klasės. Tik jos šioje Skandinavijos valstybėje sudaromos kiek kitokiais principais ir nėra laikomos mokyklos trūkumu, priešingai nei Lietuvoje.
„Jeigu uždarai mokyklos pastatą, kuris senas ir neefektyvus, tai ir atsiranda pinigų, nešildant tuščių klasių. Neišleidžiant tiek daug pinigų pastatams, galima daugiau jų išleisti mokytojų algoms“, – LRT RADIJUI sako Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos generalinis sekretorius Martas Laidmetsas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, visos dienos mokyklos paslaugomis šiais mokslo metais naudojasi 12,5 tūkst. mokinių 86-iose mokyklose, 18-oje savivaldybių. Anksčiau testuojant bandomąjį modelį tokių mokyklų buvo 38.
„Aš iš tikro nesiruošiau. Turėjau įdomų darbą, galvojau, kad baigęs rektoriaus kadenciją tęsiu įdomiausią darbą – su studentais ir mokslininko laboratorijoje“, – prisiminęs tapimą ministru portalui LRT.lt pasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos, kaip ir kitų rajonuose įsikūrusių mokyklų, vienas svarbiausių tikslų – išlikti. Tai mokyklai neblogai sekasi, mat joje besimokantys mokiniai pasiekia gana aukštų rezultatų. Tačiau tai neatsitiko savaime, gimnazija ėmėsi drąsių sprendimų, kurie jai kol kas pasiteisina.
Praėjusiais metais populiariausi buvo amatai, reikalaujantys kompetencijų, pavyzdžiui, elektrikai, suvirintojai, mechanikai ir pan., LRT RADIJUI sako įdarbinimo bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič. Kaip bebūtų, anot jos, vis dažniau susiduriama su talentų trūkumu.
Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano esantys sveiki – tai žemiausias rezultatas Europos Sąjungoje. Valstybės kontrolės auditoriai sako, kad sveikata labiausiai priklauso nuo vaikystėje susiformavusių įpročių. Jų atliktas tyrimas parodė, kad efektyviai investuojant į vaikų sveikatą euras duotų 1.30 grąžą.
Nors tėvai ir mokyklų vadovai piktinasi, kad ugdymo įstaigose trūksta švietimo pagalbos specialistų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai negali atsakyti, kiek vaikų tokios paslaugos negauna. Sūnų su autizmo sindromu auginanti Agnė apgailestauja, kad mokytojai nežino, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, o specialistų, galinčių padėti, nėra, todėl toks vaikas neretai tiesiog išmetamas iš mokyklos.
Vaikų užimtumas po pamokų – opus ir dažnas klausimas šeimoje. Dirbant abiem tėvams, neretai kyla iššūkių norint suplanuoti kokybišką popietės laiką vaikui, todėl galimybė likti mokykloje po pamokų tampa vis patrauklesnė. Juolab, dauguma mokyklų tokią opciją siūlo: ar tai būtų prailginta grupė, gal atskiri būreliai, ar visos dienos ugdymo modelis. Kaip atskirti ir pasirinkti jums pataria psichologas Simonas Berenis, „Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo...
Su Valdovų rūmų edukatore BEATRIČE BALTRUŠAITYTE-URMILEVIČIENE pokalbio susitinkame šio muziejaus kavinėje. Autentiškų mūro sienų apsuptyje darbo dienomis čia dažnai pietauja rūmų darbuotojai. Beatričė nusiima darbuotojos kortelę: „Ką tik išleidau darželinukus.“ Užsisakome kavos ir atsisėdame prie nuošalaus staliuko.
Nuo šių metų įsigalioja Lietuvos Seimo pernai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais pereinama prie vaiko situacijos vertinimo, po kurio seka vaiko ir šeimos poreikius atitinkančios pagalbos ir paslaugų teikimas, o užtikrinant vaiko saugumą, kai atvejai nėra kritiniai, pirmiausia bus atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą, prireikus vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų galės būti apgyvendinamas ir krizių...
Mes įpratę kalbėti apie patyčias, kurias patiria vaikai. Gerai suvokiame jų mastą ir tai, kaip tai žaloja mūsų visuomenę. Tačiau neretai užmirštame kitą pusę – pedagogus, kuriems taip pat tenka atlaikyti žeminimo atakas. Mokytojai vis garsiau prabyla apie smurtą – tiek psichologinį, tiek fizinį, kurio sulaukia iš mokinių, jų tėvų.
Naudojimasis socialiniais tinklais siejamas su depresija, o jos požymiai ypač pasireiškia aktyviai internetinėje erdvėje naršančioms paauglėms mergaitėms. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad problema gali būti net rimtesnė nei mano ekspertai, praneša CNN.
2020-aisiais priimant į aukštąsias mokyklas iš esmės galios tokios pačios sąlygos kaip ir praėjusiais metais. Kai kuriems švietimo ekspertams tai atrodo keista situacija, nes balai, reikalingi norint įstoti į universitetus, yra gana žemi. O tai, anot jų, neveda prie geresnės aukštojo mokslo kokybės. Tačiau yra ir manančių, kad studijuoti laisvai turėtų galėti visi norintys.
Kitais metais daugelyje sričių mūsų laukia naujovės. Ne išimtis ir švietimas. Numatoma, kad per 2020-uosius bus įgyvendintos bent 7 naujovės – nuo planų kelti mokytojams atlyginimus, iki papildomų kūno kultūros pamokų. Kai kurios naujovės bus pradėtos vykdyti metų pradžioje, kitos mokymo įstaigas pasieks vėliau, nuo rugsėjo 1-osios.
Rodoma 21 - 402824 įrašų
Įrašų puslapyje: