Tinklalapio logotipas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Nacionaline švietimo agentūra parengė metodinę priemonę „Darbas su vaikais, turinčiais elgesio ir emocinių sunkumų bei sutrikimų“. Leidinyje, remiantis pavyzdžiais, elgesio modeliais, paaiškinama, kaip socialinis pedagogas gali individualiai padėti vaikui, kaip į problemos sprendimą įtraukti tėvus, ką konkrečiai patarti mokytojams, kurių klasėje...
Mokyklos, kurios buvo gavusios „Microsoft Windows“ operacinės sistemos bei „Microsoft Office“ raštinės paketo atnaujinimo licencijos raktus praeitiems mokslo metams, turi iš naujo atnaujinti licencinius raktus interneto svetainėje https://licencijos.ipc.lt, skyriuje „Licencijų pratęsimas 2019/2020 metams jau užsiregistravusioms mokykloms“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

„Nesame beviltiški autsaideriai. Nesame šiame klube blogiausi“, – po penkiolikmečių tyrimo rezultatų pristatymo kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, tačiau pridūrė, kad visi nori būti geresni, nori būti čempionais, todėl ministerija svarsto ir apie galimus pokyčius, kurie turėtų pagerinti mokinių rezultatus. Viena iš priemonių – ankstesnis ugdymas.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenys rodo, kad Estijos moksleivių lyderystę šalyje lėmė įgyvendinta švietimo reforma. LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ dalyvės akcentuoja, kad įtakos ugdymo efektyvumui kaimyninėje šalyje turi ir šiuolaikinės technologijos.
„Visi turi teisę į įdomų, prasmingą ir spalvingą gyvenimą, tik turi patys prisiimti atsakomybę ir susikurti savo laimės formulę. Mums nereikia vienodų, sistemos išspjautų vaikų, turime leisti augti asmenybėms, kad ir kuo jie pasirinktų būti užaugę“, – sako žurnalistė, žurnalo „What do people do?“ įkūrėja Rasa Jusionytė, prisijungusi prie rudenį Švietimo mainų paramos fondo ir „Europass“ vykdytos iniciatyvos „Kitokia pamoka apie karjerą“.
Grigiškių gimnazijoje — neeilinis konfliktas, pasiekęs ir policiją ir aukščiausius valdžios sluoksnius. Sumaištis užvirė keliems moksleiviams į pamokas atėjus be uniformų.
Lietuvai dviejų-trijų universitetų užtektų, sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas. Anot jo, keli stiprūs universitetai gebėtų išlaikyti ne tokias rentabilias studijų programas, pavyzdžiui, tokias kaip filosofija.
Jau 10-us metus iš eilės rudenį startavo projektas „Mokausi plaukti ir saugiai elgtis vandenyje“, kuriame šiemet dalyvauja net 8554 antrokai iš 16-os savivaldybių mokyklų.
Iš ambicingo Vyriausybės plano masiškai sumažinti išsikerojusį mokyklų tinklą, panašu, liko šnipštas, nes švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pripažįsta šiuo klausimu galios turintis mažai, o Lietuvos merai didelio noro reikšmingiems pokyčiams nerodo. Kol Valstybės kontrolė pirštu baksnoja į ydingą mokyklų tinklą, švietimo ekspertai spėja, kad kitąmet duris užvers tik keliolika neefektyvių mokyklų.
Skurdas, smurtas, diskriminacija mokymosi atžvilgiu ir būtiniausių paslaugų neprieinamumas – tokius vaiko teisių pažeidimus Lietuvoje įvardija specialistai, kalbinti LRT RADIJO laidoje „Aktualijų studija“.
Socialiniame tinkle skelbiama, esą Lietuvos mokyklos gavo nurodymą kiekvienoje klasėje pakabinti prezidento Gitano Nausėdos portretą. Prezidentūra portretus išties spausdino, tačiau prievolę dabinti jais klases neigia.
Šiandien jau penkiasdešimt septintoji diena Europos kelyje. Aplankėme 12 mokyklų, susipažinome su įvairiais švietimiečiais, ėmėme interviu iš mokytojų, vadovų, mokinių, alumnų, politologų. Džiaugiamės besiplečiančiu švietimo lauku bei gilesniu suvokimu, renkame medžiagą, sisteminame ją ir keliaujame toliau.
Antradienį Lietuvą apskriejo žinia apie mįslingą išpuolį Kauno Tado Ivanausko progimnazijos prieigose. Liudininkai pranešė apie dvi galimai išprievartautas mergaites ir į mokyklą su peiliais rankose įsiveržusius du vyrus. Policijos atstovai patvirtino sulaikę nuogą vyrą ir pradėję ikiteisminį tyrimą.
Net 40 proc. Lietuvos mokinių po pamokų eina pas korepetitorius. Daugiausia jų – besimokantys devintukais ir dešimtukais. Kita vertus, šalies penkiolikamečių mokymosi rezultatai – nekokie. Kodėl?
Vilniaus universitetas (VU) kai kurių programų neatsisakytų, net jei jose mokytis tenorėtų trys studentai. Tačiau aukštosiose mokyklose priėmimas į programas stabdomas, jei iki numatyto priimti skaičiaus pritrūksta bent vieno stojančiojo. Nors universitetų ir kolegijų vadovai norėtų, kad aukštosios mokyklos pačios priimtų sprendimus dėl programos uždarymo, ministerija mano, kad valstybei nederėtų atsisakyti dalyvauti priimant sprendimus.
„Valstiečių“ Vyriausybė, siekdama kokybės ir efektyvumo, įvedė švietimo įstaigų vadovų kadencijas. Tačiau nauja tvarka pasirodė ydinga – surasti vadovus tapo sunkiau. Tad tiek parlamentarai, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ėmėsi teisėkūros iniciatyvų.
Švietimo lygio skirtumai tarp šalies regionų yra milžiniški, o darželius kai kuriuose šalies regionuose lanko vos pusė mažamečių, gąsdinančią statistiką pristato Seimo narė Gintarė Skaistė.
Švietimo sistema jau kelis dešimtmečius nesutvarkyta, kaimo mokyklos neefektyvios, trečdalyje Lietuvos mokyklų vis dar yra jungtinės klasės. Naujausi tarptautiniai švietimo reitingai rodo, kad Lietuvos 15-mečiai – vidutiniokai.
Naujausi mokinių pasiekimų reitingai atskleidžia liūdną situaciją: atotrūkis tarp mokyklų smarkiai didėja, mokiniai praleidinėja pamokas, negana to, tėvai vaikams masiškai samdo korepetitorius. Pasirodo, po pamokų klesti korepetitorių verslas, mokamas pamokas po pamokų priverstas imtis kas trečias mokinys.
Jau nuo kitų mokslo metų ne tik nepasiturinčių šeimų vaikai, bet ir visi Lietuvos pirmokai ir priešmokyklinukai pietaus nemokamai. Nauja tvarka Seime visų politinių jėgų priimta vienbalsiai.
Profesinio mokymo įstaigose likę apie 2 tūkst. laisvų vietų. Dalies jų vadovai sako, kad Ukrainos jaunimas norėtų mokytis Lietuvoje, tačiau sustabdo reikalavimas sąskaitose turėti daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Migracijos departamento teigimu, toks reikalavimas užtikrina, kad jaunuoliai turės iš ko gyventi Lietuvoje.
Lietuvos moksleivių skaitymo gebėjimai niekaip nepasiekia tarptautinio vidurkio, tai parodė periodiškai visame pasaulyje atliekamas tyrimas. Tiesa, rezultatai nežymiai pagerėjo ir tai pradžiugino švietimo, mokslo ir sporto ministrą.
Rodoma 61 - 802824 įrašų
Įrašų puslapyje: