Tinklalapio logotipas
Lietuvos kino centras ir Europos kino akademija ieško 12-14 metų kino mylėtojo(-s) atstovauti Lietuvai svarbiausiame jaunojo žiūrovo savaitgalyje metuose. Balandžio 24-27 d. Erfurte 25-ių šalių atstovai dalyvaus Europos kino akademijos rengiamoje Europos moksleivių kino konferencijoje bei taps tarptautinės „Jaunojo žiūrovo kino dienos“ žiūri nariu(-e).
Iki balandžio 15 dienos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatūras Metų mokytojo premijai gauti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui atnaujinus Metų mokytojo premijos skyrimo nuostatus, nuo 2020-ųjų Metų mokytojo premijos bus teikiamos nebe pavasarį, o rudenį minint bene didžiausią šventę kiekvienam mokytojui – Tarptautinę mokytojų dieną.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Laikinumas, neadekvatūs atlyginimai ir itin aukšti reikalavimai – tokios priežastys lėmė, kad neatsirado norinčių užimti kone 100 švietimo įstaigų vadovų vietų. Skaičiuojama, kad daugiau nei 200 ugdymo įstaigų šalyje veikia be nuolatinių vadovų, o situacija, atrodo, greitai negerės.
Ko iš mokytojo tikisi tėvai? Kokie yra ugdymo proceso Lietuvoje privalumai ir trūkumai? Kas labiausiai trukdo tobulinti švietimo sistemą?
„Net jei kalbant apie PISA (tarptautinės moksleivių vertinimo programos) rezultatus, tai mes esame ten stiprūs vidutiniokai. Šalia mūsų yra tokių išsivysčiusių šalių moksleiviai, kaip Izraelio, ar Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai koks čia dugnas, jei mes lygiuojamės greta tokių šalių?, – retoriškai LRT RADIJO rubrikoje „LRT ieško sprendimų“ klausia profesorius Rimantas Želvys.
Priežasčių, dėl kurių vaikai praleidinėja pamokas, daugybė, tačiau neretai jos susiję su prasta moksleivių emocine būsena, sako Nacionalinės švietimo agentūros Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Pranas Gudynas. Anot jo, slegiami žemų pasiekimų paaugliai pasineria į depresiją, nelanko mokyklos ir taip įsisuka į užburtą ratą.
Naujausi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad mūsų moksleivių raštingumas jau 12 metų nei vienoje srityje „nepramuša“ kitų tirtų šalių vidurkio, pasiekimais atsiliekame nuo visų kaimyninių valstybių. Mokytojai grasina streikais, universitetai dalina diplomus „už ačių“. Akivaizdu, situacija prasta. Ar padės Vyriausybės siūlomas Nacionalinis susitarimas dėl švietimo?
Kaimiškose vietovėse palikti galimybę mokytis tik jaunesnio amžiaus moksleiviams, o silpnų gimnazijų, vidurinių ar pagrindinių mokyklų atsisakyti – tai vienas „Laisvės partijos“ siūlymų švietimui, su kuriuo politinė jėga planuoja eiti į Seimo rinkimus.
Darbo rinka išgyvena ne pačius lengviausius laikus, darbo pasiūlymų daug, o laisvų, reikalavimus atitinkančių ir norinčių dirbti kandidatų, nėra tiek daug. Su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos veiklos sritys, rašo specialistų paieškos portalas CV-Online.
Danielis T. Willinghamas yra Virdžinijos universiteto (JAV) psichologijos profesorius, tiriantis, kaip būtų galima pritaikyti kognityvinės psichologijos ir neuromokslo atradimus vidurinio ugdymo procese. 2009 m. D. Willinghamas išleido amerikietiškoje spaudoje puikiai priimtą knygą „Kodėl vaikai nemėgsta mokyklos?“ (angl. Why Don’t Children Like School?). Šioje knygoje autorius aptarė daugybę su kasdieniu mokyklos gyvenimu susijusių problemų ir pabandė pasiūlyti atsakymus, pagrįstus...
Partijų atstovai penktadienį susitinka su premjeru Sauliumi Skverneliu aptarti nacionalinio švietimo susitarimo. Ne valdančiųjų partijų atstovai jau anksčiau turėjo priekaištų dėl tokio susitarimo, kai kurios jau net pranešė, kad susitarimo nepasirašys. Tačiau kritikos turi ir valdančiųjų gretose esantys politikai.
Išaiškėjus faktams, kad Vilniuje ugdymo įstaigų nelankymui pagrįsti iš tėvelių reikalaujama išrašų iš medicininių dokumentų, esančių e. sveikatos sistemoje, kur pateikiami itin jautrūs sveikatos duomenys, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) imasi aiškinti situaciją. Tuo pačiu savivaldybėms ir tėveliams primena, kad nei darželiai, nei mokyklos nebegali reikalauti nei popierinių 094/a formos medicininių pažymų, nei elektroninių, kuriomis anksčiau buvo pateisinamas vaiko neatvykimas.
Man labai patinka antroji politinių partijų susitarimo alternatyva dėl mokyklų tinklo valdymo reformos ir manau, kad susitarime per mažai kalbama apie klasių mažinimą. Nesu švietimo ekspertas, bet esu trijų moksleivių tėvas. Matau, kad tikrieji švietimo ekspertai vengia ideologinės diskusijos. Bet jeigu prie žodžio „švietimas“ pridedame žodį „politika“, būtina išgryninti vertybines pozicijas ir konkuruojančias ideologines stovyklas.
Estija, kurios penkiolikmečiai apstulbino savo gebėjimais ne tik Europą, bet ir visą pasaulį, bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos griebėsi pirmais atkurtos nepriklausomybės metais. Iš peties keisti švietimo sistemą dabar ketinama ir Lietuvoje.
Kasmet daugelis abiturientų suka galvas, kokias studijas pasirinkti ir kokia kryptimi pasukti savo gyvenimą. Kol vieniems apsisprendimą palengvina senos svajonės, talentai, šeima ar draugai, kiti apsisprendžia išgirdę ministro pažadą, kad jų studijos bus finansuojamos. Vis dėlto panašu, kad tai tebuvo pažadas, nes ministro žodžiais patikėję pirmakursiai už studijas tebemoka patys.
Prezidentūra teigiamai vertina Vyriausybės ir premjero Sauliaus Skvernelio iniciatyvą rengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo, tačiau pasigenda politinių partijų ryžto tariantis, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Sonata Šulcė. Reaguodama į siūlymus dėl mokyklų pavaldumo, ji teigia, kad Vyriausybė jau dabar turi įrankių pertvarkyti mokyklų tinklą.
Lietuvė Lina gyvena Suomijoje ir čia į mokyklą leidžia savo ketvirtokę dukrą. Tiesa, mergaitė mokosi ne tik su bendraamžiais – jos klasėje yra ir pirmokų, ir šeštokų. Taip, ir Suomijoje veikia jungtinės klasės. Tik jos šioje Skandinavijos valstybėje sudaromos kiek kitokiais principais ir nėra laikomos mokyklos trūkumu, priešingai nei Lietuvoje.
„Jeigu uždarai mokyklos pastatą, kuris senas ir neefektyvus, tai ir atsiranda pinigų, nešildant tuščių klasių. Neišleidžiant tiek daug pinigų pastatams, galima daugiau jų išleisti mokytojų algoms“, – LRT RADIJUI sako Estijos Švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos generalinis sekretorius Martas Laidmetsas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, visos dienos mokyklos paslaugomis šiais mokslo metais naudojasi 12,5 tūkst. mokinių 86-iose mokyklose, 18-oje savivaldybių. Anksčiau testuojant bandomąjį modelį tokių mokyklų buvo 38.
„Aš iš tikro nesiruošiau. Turėjau įdomų darbą, galvojau, kad baigęs rektoriaus kadenciją tęsiu įdomiausią darbą – su studentais ir mokslininko laboratorijoje“, – prisiminęs tapimą ministru portalui LRT.lt pasakojo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.
Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos, kaip ir kitų rajonuose įsikūrusių mokyklų, vienas svarbiausių tikslų – išlikti. Tai mokyklai neblogai sekasi, mat joje besimokantys mokiniai pasiekia gana aukštų rezultatų. Tačiau tai neatsitiko savaime, gimnazija ėmėsi drąsių sprendimų, kurie jai kol kas pasiteisina.
Praėjusiais metais populiariausi buvo amatai, reikalaujantys kompetencijų, pavyzdžiui, elektrikai, suvirintojai, mechanikai ir pan., LRT RADIJUI sako įdarbinimo bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič. Kaip bebūtų, anot jos, vis dažniau susiduriama su talentų trūkumu.
Rodoma 81 - 1002893 įrašų
Įrašų puslapyje: