Tinklalapio logotipas
Lietuvos kino centras ir Europos kino akademija ieško 12-14 metų kino mylėtojo(-s) atstovauti Lietuvai svarbiausiame jaunojo žiūrovo savaitgalyje metuose. Balandžio 24-27 d. Erfurte 25-ių šalių atstovai dalyvaus Europos kino akademijos rengiamoje Europos moksleivių kino konferencijoje bei taps tarptautinės „Jaunojo žiūrovo kino dienos“ žiūri nariu(-e).
Iki balandžio 15 dienos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti kandidatūras Metų mokytojo premijai gauti. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui atnaujinus Metų mokytojo premijos skyrimo nuostatus, nuo 2020-ųjų Metų mokytojo premijos bus teikiamos nebe pavasarį, o rudenį minint bene didžiausią šventę kiekvienam mokytojui – Tarptautinę mokytojų dieną.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano esantys sveiki – tai žemiausias rezultatas Europos Sąjungoje. Valstybės kontrolės auditoriai sako, kad sveikata labiausiai priklauso nuo vaikystėje susiformavusių įpročių. Jų atliktas tyrimas parodė, kad efektyviai investuojant į vaikų sveikatą euras duotų 1.30 grąžą.
Nors tėvai ir mokyklų vadovai piktinasi, kad ugdymo įstaigose trūksta švietimo pagalbos specialistų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai negali atsakyti, kiek vaikų tokios paslaugos negauna. Sūnų su autizmo sindromu auginanti Agnė apgailestauja, kad mokytojai nežino, kaip elgtis su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, o specialistų, galinčių padėti, nėra, todėl toks vaikas neretai tiesiog išmetamas iš mokyklos.
Vaikų užimtumas po pamokų – opus ir dažnas klausimas šeimoje. Dirbant abiem tėvams, neretai kyla iššūkių norint suplanuoti kokybišką popietės laiką vaikui, todėl galimybė likti mokykloje po pamokų tampa vis patrauklesnė. Juolab, dauguma mokyklų tokią opciją siūlo: ar tai būtų prailginta grupė, gal atskiri būreliai, ar visos dienos ugdymo modelis. Kaip atskirti ir pasirinkti jums pataria psichologas Simonas Berenis, „Šiaurės licėjaus“ Kauno padalinio vadovė Rūta Kuodienė bei pradinio ugdymo...
Su Valdovų rūmų edukatore BEATRIČE BALTRUŠAITYTE-URMILEVIČIENE pokalbio susitinkame šio muziejaus kavinėje. Autentiškų mūro sienų apsuptyje darbo dienomis čia dažnai pietauja rūmų darbuotojai. Beatričė nusiima darbuotojos kortelę: „Ką tik išleidau darželinukus.“ Užsisakome kavos ir atsisėdame prie nuošalaus staliuko.
Nuo šių metų įsigalioja Lietuvos Seimo pernai priimti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, kuriais pereinama prie vaiko situacijos vertinimo, po kurio seka vaiko ir šeimos poreikius atitinkančios pagalbos ir paslaugų teikimas, o užtikrinant vaiko saugumą, kai atvejai nėra kritiniai, pirmiausia bus atsiremiama į senelių, giminaičių, krikšto tėvų ar kitų vaikui artimų asmenų paramą, prireikus vaikas su abiem arba vienu iš nesmurtaujančių tėvų galės būti apgyvendinamas ir krizių...
Mes įpratę kalbėti apie patyčias, kurias patiria vaikai. Gerai suvokiame jų mastą ir tai, kaip tai žaloja mūsų visuomenę. Tačiau neretai užmirštame kitą pusę – pedagogus, kuriems taip pat tenka atlaikyti žeminimo atakas. Mokytojai vis garsiau prabyla apie smurtą – tiek psichologinį, tiek fizinį, kurio sulaukia iš mokinių, jų tėvų.
Naudojimasis socialiniais tinklais siejamas su depresija, o jos požymiai ypač pasireiškia aktyviai internetinėje erdvėje naršančioms paauglėms mergaitėms. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad problema gali būti net rimtesnė nei mano ekspertai, praneša CNN.
2020-aisiais priimant į aukštąsias mokyklas iš esmės galios tokios pačios sąlygos kaip ir praėjusiais metais. Kai kuriems švietimo ekspertams tai atrodo keista situacija, nes balai, reikalingi norint įstoti į universitetus, yra gana žemi. O tai, anot jų, neveda prie geresnės aukštojo mokslo kokybės. Tačiau yra ir manančių, kad studijuoti laisvai turėtų galėti visi norintys.
Kitais metais daugelyje sričių mūsų laukia naujovės. Ne išimtis ir švietimas. Numatoma, kad per 2020-uosius bus įgyvendintos bent 7 naujovės – nuo planų kelti mokytojams atlyginimus, iki papildomų kūno kultūros pamokų. Kai kurios naujovės bus pradėtos vykdyti metų pradžioje, kitos mokymo įstaigas pasieks vėliau, nuo rugsėjo 1-osios.
Integruotas literatūros ir dailės pamokas MO muziejuje vedančios Ilona Ežerinytė ir Inga Gresienė meistriškai jungia tekstą ir vaizdą, o toje jungtyje kaskart atranda ir sau naujų dalykų. Su pedagogėmis Viktorija Vitkauskaitė kalbėjosi apie tai, kaip trumpinamas atstumas tarp meno ir moksleivių.
Pasipuošę mokiniai, tėvai, mokytojai, ilgi stalai, padengti šv. Kūčių patiekalais, šventinė rimtis ir susikaupimas. Taip pradedamos švęsti šv. Kalėdos Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje, Maskvoje. Tokią tradiciją ši mokykla puoselėja nuo jos įkūrimo, šiemet – mokyklos bendruomenė prie bendro stalo sustoja jau dvidešimt septintą kartą.
Prancūzas Cedric Raffier Lietuvoje gyvena jau dvylika metų. Per tą laiką jis ne tik spėjo puikiai išmokti lietuvių kalbą, bet ir išvystyti projektą, kuris, prasidėjęs nemokamomis futbolo treniruotėmis vaikams, dabar išaugo į Vilniaus socialinį klubą, padedantį jaunimui sostinės Naujininkų rajone.
Nuo kitų metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užsimojo keisti prioritetus, kokiems būreliams bus skiriamas neformaliojo vaikų švietimo krepšelis. Ministerija prioritetu laiko mokslo, inžinerijos, technologijų, robotikos, o ne šokių ar sporto būrelius. Pasipiktinę tėvai tikina, kad kiekviena šeima pati apsisprendžia, kokius užsiėmimus lankyti jų vaikams.
Iššūkių gausu, bet pagalbos – ne itin. Tokią situaciją išgyvena užsienyje veikiančios neformaliojo švietimo lituanistinės mokyklos. Tik mažytė dalis lietuvaičių užsienyje mokosi lietuvių kalbos, o ir pačios mokyklos susiduria su problemomis, ir atrodo, kad padėtis greitu metu negerės.
Kiek turėtų kainuoti kalėdinės dovanos mokytojams ir ar apskritai jas reikia dovanoti? „Jeigu mokytojas jaučiasi įskaudintas negavęs brangios dovanos, gal jo vieta ne mokykloje“, – klausia laišką DELFI atsiuntusi mama.
Nepatenkinti Alytaus švietimo įstaigų pertvarkos planu prie savivaldybės piketavo siūlomos nugriauti Likiškėlių progimnazijos tėvai, mokiniai ir pedagogai. Bendruomenė reikalauja, kad auganti mokykla būtų renovuojama, o ne griaunama.
Švenčionių rajono savivaldybė, kaip ir kitos Lietuvoje, ketina atnaujinti mokyklų tinklą. Pabradės „Žeimenos“ gimnazijoje besimokančių vaikų tėvai ir mokytojai pertvarkai priešinasi – esą ją įvykdžius, rusakalbiai ir lenkakalbiai įstaigos ugdytiniai neturės galimybės mokytis gimtąja kalba.
Ukmergės Senamiesčio progimnazijoje gruodžio 19 d. surengta atkurtos observatorijos atidarymo šventė. Galingą teleskopą gavusi dovanų progimnazija dabar turi observatoriją, kuriai nėra analogų Lietuvos ugdymo įstaigose.
Numatoma Alytaus švietimo įstaigų pertvarka ir toliau kelia aistras. Ketinimams vietoj nugriautos mokyklos pastatyti naują besipriešinanti Likiškėlių progimnazijos bendruomenė prie Alytaus miesto savivaldybės rengia piketą. Mokyklos bendruomenę savivaldybė ramina, kad kol kas vyksta diskusijos, sprendimas nepriimtas.
Autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaičiaus didėjimas – vienas didžiausių šiuolaikinės visuomenės iššūkių visame pasaulyje, įsitikinusi Levinsky edukologijos instituto Tel Avive, Izraelyje, rektorė prof. dr. Yael Kimhi. Ji pati daug metų tyrinėja įvairius autistiškų asmenų ugdymo aspektus ir stengiasi, kad apie autizmą daugiau žinotų ne tik specialistai, bet ir plačioji visuomenė. Ji sako, kad labai svarbu suprasti autizmo esmę, jo prigimtį, suvokti, kad vaiko elgesį lemia ne jo...
Rodoma 101 - 1202893 įrašų
Įrašų puslapyje: