Tinklalapio logotipas
Nacionalinė švietimo agentūra liepos 30 dieną skelbia lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (prancūzų), užsienio kalbos (vokiečių) valstybinių brandos egzaminų rezultatus.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Kūrybiški, inovatyvūs ir iššūkius mėgstantys lyderiai – būtent taip personalo specialistai apibūdina mokytojo profesiją besirenkančius jaunus žmones. Šiuolaikinis mokytojas į pamoką ateina nešinas ne tik vadovėliu, bet idėjomis ir motyvacija. Nors technologijų amžius pakeitė mokytojo darbo kasdienybę, pagarba vertybėms išliko tokie pat svarbūs. Ir štai – mokytojo profesijos populiarumas vėl auga.
Šiemet jau aštuntus metus maltiečiai vykdo vaikų paramos akciją „Mažoj širdelėj – didelės idėjos“, kurios tikslas – surinkti lėšų ir mokyklinių priemonių vaikams iš socialines ar finansines problemas patiriančių šeimų. Organizatoriai skatina visuomenę įsitraukti į akciją, kad visi Lietuvos vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų pilnomis kuprinėmis, nejaustų atskirties ir bendraamžių patyčių.
Ankstyvu vaikų lavinimu besidomintys tėvai tikrai žino Renatą Lazdin ir jos sukurtą programą mažyliams „7 Intelektai“ skatinančią nuo pirmųjų dienų atrasti vaiko talentus. Taip, kaip ji pati užčiuopė savąjį pašaukimą, metusi karjerą viešųjų ryšių srityje, Užsienio reikalų ministerijoje ir pradėjusi vystyti savo veiklą su ankstyvuoju vaikų ugdymu.
Tėvai skundžiasi, kad ėmė sirgti vaikai, ir dėl to kaltina darželius, kurie vasarą suvaro visus vaikus į vieną grupę. Tėvai reikalauja laikytis Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymo grupes izoliuoti ir nejungti, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė, į tai nereaguoja ir ministerijos sprendimuose draudimo jungti grupes neįžvelgia.
Tokio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros egzamine nebuvo jau penkerius metus – šimtukus gavo 214 abiturientų. Kol Nacionalinė švietimo agentūra džiaugiasi abiturientų rezultatais, ekspertai svarsto, kad tokį pasiekimą galėjo lemti karantinas bei politikų ir švietimo valdininkų pataikavimas abiturientams prieš Seimo rinkimus.
Mokytojai per savo karjerą kalba nesuskaičiuojamą kiekį valandų, tačiau beveik niekada apie save. Kodėl jie pasirinko šį profesinį kelią – ar tai nulėmė jų asmeninės savybės, o gal – akademiniai pasiekimai? Ar patys jie buvo stropūs mokiniai? Visi atsakymai į klausimus – iš pačių mokytojų lūpų.
Artėjant vasaros pabaigai – bendrųjų programų (BP) 1-10 kl. atnaujinimo darbai nesustoja. Nuo gegužės mėnesio 98 programų atnaujintojais tapę mokytojai bei mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis, užsienio ekspertais, įvairiomis institucijomis ir socialiniais partneriais, pradeda pristatyti pirmuosius rezultatus.
Teikiame svarstyti 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektus. Tvarkaraščiai rengti atsižvelgiant į 2020–2021 mokslo metų vidurinio ugdymo programų bendruosius ugdymo planus.
Jei reikėtų iš naujo sukurti valstybę, o toje valstybėje nupiešti švietimo sistemą ant švaraus popieriaus lapo, tarytum būnant už Johno Rawlso nežinojimo uždangos, absoliuti dauguma švietimą pieštų ryškesnėmis spalvomis nei dabar ryžtasi naudoti. Būtų keliami aukščiausi tikslai, nebūtų ieškoma pasiteisinimų dėl nepadarytų darbų, o švietimo ministras būtų svarbiausias ministras valstybėje.
Vakar paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros privalomojo valstybinio brandos egzamino rezultatai. Tad kokie jie šiemet, ar nuotolinis mokymas nepakenkė rezultatams, kalbame su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidente Sara Aškinyte ir nuotoliniu būdu su Nacionalinės švietimo agentūros direktorės pavaduotoja Asta Ranonyte.
Liepos 20–22 dienomis nuotoliniu būdu vykusioje 26-ojoje Baltijos šalių informatikos olimpiadoje Lietuvos mokiniai laimėjo keturis medalius – du sidabro ir du bronzos.
Pirmoji ponia Prezidento rūmų aplankyti pakvietė Romos lituanistinės mokyklėlės „Bitutė“ vaikus iš mišrių lietuvių ir italų šeimų, kurios šiuo metu svečiuojasi Lietuvoje. Juos lydėjo pedagogės ir mamos, Romos lietuvių bendruomenės narės. Su vaikais pasisveikino ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Liepos 23–29 dienomis nuotoliniu būdu vykusioje tarptautinėje chemijos olimpiadoje Lietuvos atstovai: Kauno technologijos universiteto gimnazijos abiturientas Valentas Olikauskas (mokytoja Birutė Maciulevičienė) ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokinys Povilas Dapšys (mokytoja Audronė Čekytė), apdovanoti bronzos medaliais.
Šiais metais Lietuvoje ženkliai padaugėjo pranešimų apie neteisėtą ir žalingą turinį internete. Stebėtojai įspėja, kad socialiniai tinklai, tokie kaip „Instagram“, tapo naujais vaikų išnaudotojų medžioklės plotais.
Paskelbti valstybinio lietuvių kalbos egzamino rezultatai. Aukščiausią 100 balų įvertinimą šįmet gavo daugiausia abiturientų per paskutinius penkerius metus – 214. Tačiau neišlaikiusiųjų taip pat daugiau nei pernai – jų padaugėjo 200. Nacionalinės švietimo agentūros direktorės Rūtos Krasauskienės teigimu, egzamino rezultatai rodo, kad proveržio nėra, reikia galvoti apie sisteminius pokyčius.
Lietuvoje vis didėjant fiksuojamų koronaviruso atvejų skaičiui į skubų posėdį susirinkusi vyriausybė priėmė sprendimą, kad nuo rugpjūčio 1-osios kaukes bus privaloma dėvėti viešajame transporte, prekybos vietose, masiniuose susibūrimuose. Tuo metu iki mokslo metų pradžios likus mėnesiui laiko vis dar nėra aišku kokia mokslo metų pradžia laukia rugsėjo pirmąją į mokyklas sugrįšiančių moksleivių, taip pat jų mokytojų, kurie į ugdymo įstaigas sugrįš nuo rugpjūčio vidurio.
Mieli kandidatai, rugpjūčio 4 dieną, atvykdami į lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinį brandos egzaminą, privalote ne tik turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje) ar vairuotojo pažymėjimą, bet ir dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), nes privalomą apsaugos priemonių dėvėjimą viešoje vietoje numato ekstremalią situaciją reglamentuojantys teisės aktai.
Būna, kad suvokimas, ką nori studijuoti, ateina vos baigus mokyklą. Būna ir taip, kad jau studijuojant supranti, jog norisi kažko kito. Tiesa, pasitaiko, įgijus specialybę supranti, kad nori toliau mokytis. Bene daugiausia tokių alternatyvų turi pedagogikos specialybę įgyti svajojantys žmonėms – jie gali rinktis pedagogikos bakalauro ar gretutines studijas, sugalvoję vėliau – griebtis metų trukmės profesinių studijų.
Specialiojo pedagogo specialybė šiandien be galo reikalinga mokyklose, tačiau vis dar apipinta įvairiais mitais. Išgirdę pasiūlymą susitikti su specialiuoju pedagogu tėvai neretai išsigąsta. O visai be reikalo! Skaičiuojama, kad beveik 13 proc. vaikų turi specialiųjų ugdymosi poreikių, dauguma jų mokosi bendrojo ugdymo mokyklose. Tad be specialiųjų pedagogų pagalbos – nė iš vietos.
Iki prasidės mokslo metai teliko mėnuo, o mokyklų vadovai ir pedagogai vis dar nežino, kaip ugdymo įstaigos organizuos savo darbą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kalbas apie galimybę pamokas organizuoti mišriu – ir nuotoliniu, ir įprastu – būdu švietimo bendruomenė vertina nevienareikšmiškai.
Rodoma 1 - 203158 įrašų
Įrašų puslapyje: