Sostinės Pilaitės rajone iškils nauja mokykla „Mokslo aikštė“ – birželį architektūrinės idėjos konkurse varžėsi net 18 dalyvių, o šiandien ekspertų komisija, kurią sudarė ir Pilaitės bendruomenės atstovai, atrinko 3 geriausias idėjas. Pirmąją vietą konkurse laimėjo architektų komandos UAB „DO architects“ projektas „Mokslo aikštė“.

Baigtas vienas iš Sporto rėmimo fondui pateiktų paraiškų vertinimo etapų. Iš 1237 paraiškų keturioms atskiroms sritims – fizinio aktyvumo plėtrą skatinančioms veikloms, įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir kvalifikacijos tobulinimui – tinkamomis pripažintos 1053 paraiškos. Pirmą kartą paraiškų tinkamumą bei kokybę vertino ne keletas žmonių, o kelios dešimtys išorės ekspertų.

Intelektualumas ir šachmatai – lyg sinonimai. Šis protą lavinantis ir strateginį mąstymą skatinantis žaidimas net modernėjančiame pasaulyje nelieka užmirštas, o su išmaniuoju telefonu savo įgūdžius pasitikrinti ar naujus ėjimus atrasti galite bet kada turėdami keletą laisvų minučių.

Liepos 16–18 dienomis skelbiami pagrindinės ir pakartotinės sesijos valstybinių brandos egzaminų (VBE) apeliacijų rezultatai. Informacija teikiama ir mokykloms per duomenų perdavimo sistemą KELTAS.

2019 m. rugsėjo 20–21 dienomis Liudviko Rėzos kultūros centras, asociacija „Lituanistų sambūris“ ir Ugdymo plėtotės centras kviečia lituanistus į konferenciją „Kartu mes stipresni: lituanistikos ir latvistikos jungtys Kuršių nerijoje“.

Tarptautinis projektas Informatinio mąstymo ugdymas mokant(is) tyrinėjant, angl. Teaching ICT with inquiry (toliau – TIWI), kviečia mokytojus prisijungti prie jo įgyvendinimo veiklų.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) liepą paskelbė aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo analizę, aiškiai parodančią – geriausiai darbo rinkoje sekasi baigusiems STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija, matematika) krypčių studijas. Vis dėlto, nemažai norinčių pakliūti į šias studijas baiminasi, kad koją jiems gali pakišti neišlaikyti ar prastai išlaikyti valstybiniai brandos egzaminai.

Tobulėjant telekomunikacijų technologijoms, verslo įmonės intensyviai ieško gerą inžinerinį išsilavinimą telekomunikacijų srityje turinčių specialistų. Šiuo metu jie yra itin paklausūs. Europoje ir kituose žemynuose pradedami diegti ilgai laukti 5G tinklai, kurie žada vis gausėjantiems vartotojams užtikrinti dar spartesnį duomenų siuntimo srautą, spartesnį mobilųjį ryšį, didesnės raiškos televiziją.

Vieni į studijas atvyksta prabangiais automobiliais, kitiems tėvai įdeda maisto, kad turėtų, ką pavalgyti. Šeimų galimybės skirtingos, jų atžalų studentiškas gyvenimas ir išlaidos taip pat. Gyvenantys ten pat, kur studijuoja, kvėpuoja plačiau – gyvendami pas tėvus sutaupo didžiąją dalį išlaidų.

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Pedagogų vertinimo skyrius 2019 metų I pusmetį suorganizavo 9 neformalias diskusijas tema „Gera mokykla: koks šiuolaikinis jos vadovas“. Diskusijose dalyvavo daugiau nei 350 esamų ir būsimų švietimo įstaigų vadovų iš 8 savivaldybių, Lietuvos moksleivių sąjungos ir „Renkuosi mokyti!“ bendruomenių.

Klaipėdos universitete – intensyvios studijos net ir vasarą. Lietuvių kalbos ir kultūros čia mokosi visas būrys užsieniečių. Klaipėdos universiteto auditorijose skamba lietuviškos sutartinės ir vyksta paskaitos. Iš 18 pasaulio šalių čia suvažiavo skirtingų profesijų žmonės, norintys išmokti lietuviškai.

Tęsiant gražią tradiciją, jau antrą kartą į užsienio lietuvių mokyklėles iškeliauja lietuvių autorių grožinės literatūros kūriniai, skirti vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Tikimasi, kad ši Lietuvos dovana paskatins svetur gyvenančius mūsų tautiečių vaikus bei jaunimą dar intensyviau domėtis lietuvių kalba ir skaitant lietuvių autorių knygas stiprinti ryšį su Tėvyne.

Studijuoti skandinavų kalbas vis dar vilioja puikios galimybės rasti darbą. Pasak Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro absolventės Ievos Toleikytės, žmonių, mokančių skandinavų kalbas, paklausa yra didelė. „Mokant vieną iš skandinavų kalbų gana lengva rasti darbą ne bet kur, o dažnai tarptautinėse, aukštos kultūros organizacijose, kuriose atsiveria platesnės tarptautinės karjeros galimybės“, – sako ji.

Prieš keletą metų švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo įvestas minimalus konkursinis balas stojantiems į aukštąsias mokyklas. Iš pirmo žvilgsnio tokiai priemonei būtų galima tik pritarti: koks dėstytojas nenorės, kad į auditoriją ateitų geriau pasirengęs studentas? Naujausia žinia – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo minimalius reikalavimus stojantiesiems įtvirtinti įstatymu.

Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, kurios rezultatai parodė, jog nuolat auga darbuotojų asmeninių savybių ir bendrųjų kompetencijų svarba. Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.),...

Vasara – geriausias metas dalintis ne tik gera nuotaika ir šypsenomis, bet žiniomis apie galimybes, kurios apvers tavo pasaulį aukštyn kojomis! Susitikime festivaliuose, kurių metu galėsi daugiau sužinoti apie savanorystę, sezoninį darbą, festivalius, keliones ar tarptautines mobilumo galimybes.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas ir Tokijo technologijos instituto vizituojantis profesorius dr. Mangirdas Malinauskas daugiau negu dešimt metų dirba lazerinių ir optinių technologijų srityje. Lazerinių tyrimų centre M. Malinauskas kuria technologijas, populiariai vadinamas 4D spausdinimu. Šia technologija galima pagaminti vadinamuosius išmaniuosius objektus. Spausdinti objektai geba keisti formą ir kitas savybes, reaguodami į...

Jaunieji sporto talentai dar besimokydami mokykloje garsina Lietuvą savo pasiekimais. Būtent jie ir jų įvertinimas tampa pagrindine motyvacija bendraamžiams, prasidėjus paskutinei „Lietuvos Maximalistų“ atrankos savaitei sako programos komisijos narys, Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) prezidentas Rimantas Kveselaitis.

Nuo vaikystės sunkiai girdintis Kęstutis Vaišnora vadovauja Lietuvos kurčiųjų draugijai, kuri laikosi pozicijos, kad kol kas specialiosios mokyklos turi likti. Pasak Kęstučio, norint, kad vaikai su klausos negalia galėtų visavertiškai mokytis bendrojo lavinimo mokyklose, visa ugdymo įstaigos bendruomenė turėtų mokėti bent gestų kalbos pagrindus. Tačiau, ar tai yra įmanoma?

Lotynišką posakį „Ex oriente lux“, arba „Iš rytų šviesa“, šiais laikais galima būtų išplėsti pridedant „ir pinigai“. Juk antroji ir trečioji pagal dydį pasaulio ekonomikos, Kinija ir Japonija, yra Rytų šalys. Didžiausių planetos ūkių dešimtuke įsitvirtinusi ir dar viena Azijos valstybė, Indija.