Skaitmeninėms technologijoms tampant neatsiejama šiuolaikinio mokymosi proceso dalimi, specialistai švietimo ir technologijų sąjungą vertina kaip itin teigiamą reiškinį. Technologijų ekspertas Gytis Cibulskis teigia, kad, nors pasaulis technologijas į švietimą integruoja greitesniu tempu, Lietuva taip pat stengiasi neatsilikti.

Tiek užsienio, tiek programavimo kalbų mokėjimas – gyvybiškai svarbus kelią darbo rinkoje besiskinančiam žmogui. Tačiau joje įsitvirtinti labiausiai padėtų dar mokykloje įgyti įgūdžiai integruotis į darbo aplinką.

Lietuvos kinematografininkų sąjungos Kino klube ketvirtadienį, sausio 24 d., 18. 15 val. įvyks geriausių Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ filmų programos peržiūra. Į programą įtraukti filmai yra ne tik lietuviško festivalio laureatai - didžioji jų dalis apdovanota daugelyje svarbiausių, įtakingiausių pasaulio festivalių.

Konkurso tikslas – paremti projektus, kurie įvairiais būdais ir metodais plėtoja draugišką Lietuvos ir Lenkijos jaunimo bendradarbiavimą bei ugdo jaunimo socialines kompetencijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius šią savaitę suplanavo susitikimus su švietimo profesinėmis sąjungomis.

Pastebimos patyčių tarp Lietuvos mokinių mažėjimo tendencijos, rodo naujausio Tarptautinio mokinių gyvensenos ir sveikatos tyrimo duomenys.

Sausio 21–22 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos iniciatyva į Vilnių suvažiavę tarptautiniai ekspertai dalinasi gerąja pedagogų rengimo ir profesinio augimo patirtimi.

Dėl situacijos Žiežmariuose jau sudaryta darbo grupė: Kaišiadorių savivaldybės švietimo padalinio atsakingi specialistai kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Pedagoginės psichologinės tarnybos atstovais bendrauja su mokykla, gilinasi į situaciją ir teiks pagalbą ją sprendžiant.

Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją tradicine šventine jaunimo eisena.

Gilintis, tartis ir kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis. Toks naujojo švietimo, mokslo ir sporto ministro 62-ejų Algirdo Monkevičiaus raminamųjų vaistų receptas įaudrintai švietimo bendruomenei.

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau – Agentūra) organizuoja seminarus Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo išorės vertintojams, kuriuose svarbu išsiaiškinti ir suprasti naują vertinimo formą – rizikos vertinimą.

Kilus skandalui dėl Žiežmarių gimnazijos mokytojos elgesio, kai ši per pamoką nesitvardydama plūdo šeštokus dėl netaisyklingo kirčiavimo, pedagogė darbe nepasirodė – pranešė savaitę turinti nedarbingumo pažymėjimą. Sulaukus jos pasiaiškinimo, bus sprendžiama, ar mokytoja liks dirbti toliau. Situaciją aiškinasi Kaišiadorių savivaldybės komisija, o mokinių tėvai prakalbo ne tik apie psichologinį, bet ir fizinį mokytojos smurtą prieš vaikus.

Didžiausia Lietuvos mokyklų problema – ne tik atskirtis tarp kaimų ir miestų mokyklų. Tuo įsitikinusi švietimo specialistė ir projekto „Mokytojai Lietuvai“ programos vadovė Ugnė Jakubauskaitė. Kalbiname ją apie tai, kokius skaudžiausius skirtumus ji pastebi lygindama Suomijos švietimo sistemą su mūsiške.

Vadovaujantis Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintos gimtųjų kalbų (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) dalies žodžiu (viešojo kalbėjimo) pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo potemės.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje antradienį numatytame susitikime su naujuoju ministru Algirdu Monkevičiumi pedagogų profesinių sąjungų atstovai numatę pakartoti savo reikalavimus, anksčiau išsakytus derybose su buvusia ministre Jurgita Petrauskiene.

Viena versliausių Europos mokyklų neseniai pripažinta Kauno Veršvų gimnazija demonstruoja, kad šiuolaikiškos pamokos – toli gražu nebe „sausa“ teorija. Čia nuo pat pradinių klasių į visus dalykus integruojamos verslumo ir finansinio raštingumo temos. Apie jų naudą liudija auganti mokinių motyvacija bei pasiekimai. Kurti ir valdyti nuosavą verslą čia mokosi net pirmokai.

„Dokumentiniai filmai apie istoriją tikrai pagilina mokinių žinias, jie sužino daugiau faktų, kurių nesuranda vadovėliuose. Papildoma priemonė šalia pamokų, kodėl gi ne“, – sako sostinės Karoliniškių gimnazijos istorijos mokytoja Audronė Čižauskienė.

Mokinius egzaminams papildomai rengiantys pedagogai sako, kad korepetitorių pamokų mokiniams reikia vis dažniau. Ir ne tik abiturientams – specialistų pagalbos ieško net pirmokų tėvai. Tuo metu Kaune startuoja projektas, kai vyresnių klasių mokiniai be atlygio jaunesniems padeda rengti namų darbus. Vilniuje tokias pamokas sekmadieniais lanko jau 100 mokinių.

„Gal mokyklos vadovas neturėjo pakankamai išteklių, bet reaguoti reikėjo“, – apie situaciją Žiežmarių gimnazijoje kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Savaitgalį socialiniame tinkle pasklido įrašas, kuriame girdėti, kaip lietuvių kalbos mokytoja rėkia ant vaikų, vieną jų išvadina tinginiu. Ministras kategoriškas – toks elgesys su mokiniais nederamas, situaciją aiškinasi iš savivaldybės ir ministerijos atstovų sudaryta darbo grupė.

2019 m. sausio 21 d. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (LVJC), didžiausia neformaliojo švietimo įstaiga Lietuvoje, pernai savo organizuojamose veiklose iš viso priėmė 6410 ikimokyklinio, mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo iki 19 metų, rodo LVJC parengta 2018 metų veiklos ataskaita. Centras fiksuoja naujas vaikų užimtumo tendencijas: prieš maždaug penkerius metus populiariausius chorinio dainavimo, gatvės šokių, Rytų kovų menų būrelius dabar nurungė kulinarijos, technologijų ir STEAM (angl....