Tinklalapio logotipas
Dalijamės naujai pradėtos iniciatyvos „School Education Gateway“ informacinio biuletenio pirmuoju numeriu. Jame pristatomos pagrindinės „School Education Gateway“ (SEG), Europos Komisijos platformos, skirtos naujam turiniui, veiklai ir plėtrai, švietimo naujienos. Daug edukacinės internetinės platformos informacijos pateikiama 23 kalbomis.
Iki rugpjūčio 31 d. bendrojo ugdymo mokyklų vadovai ir mokytojai kviečiami teikti paraiškas dalyvauti Azijos ir Europos fondo (angl. The Asia-Europe Foundation (ASEF)) kartu su Sofijos universitetu ir Japonijos užsienio reikalų bei Švietimo, kultūros, sporto, mokslo ir technologijų ministerijomis organizuojamoje 15-ojoje mokyklų tinklų konferencijoje „ASEF ClassNet 15“.
event_available
event_busy

arrow_back Grįžti

Vasarai persiritus į antrą pusę, tiek tėvai, tiek moksleiviai pradeda svarstyti: ką veikti toliau? Tyrimai rodo, kad per vasaros atostogas dauguma mokinių praranda dalį savo įgūdžių, o grįžę į mokyklos suolą turi gerokai paplušėti, kad vėl įsivažiuotų į ritmą. Tokios išvados tėvų nedžiugina ir verčia galvoti, ką daryti, kad vasara nenueitų veltui.
Šiandien prasideda papildomas priėmimas į likusias laisvas profesinio mokymo programas. Prašymus Bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje (BPIS) moksleiviai galės registruoti iki rugpjūčio 26 d. Juos gali teikti tiek pagrindiniame priėmime dalyvavę, bet neturintys pasirašytų profesinio mokymo sutarčių stojantieji, tiek nedalyvavusieji pagrindiniame priėmime.
Daugelis abiturientų svajoja studijuoti pačiuose geriausiuose pasaulio universitetuose, tačiau, į juos įstoti sudėtinga, o mokslai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Gabiausi studentai tautiečių prašo padėti jiems įgyventi savo svajonę.
Dauguma savivaldybių – tiek mažesnių miestų, tiek ir sostinės – atstovų mano, kad mokslo metai buvo pailginti tam tinkamai nepasiruošus, negana to, ugdymo įstaigos nėra pritaikytos dirbti per karščius.
1518 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas išleido įsaką – visiems, vežantiems į Vilniaus turgų malkas, duoti iš kiekvieno vežimo po vieną malką Katedros mokyklai apšildyti. Ši mokykla siekė aukščiausių mokslo standartų – ketino būti Lietuvos garbės pavyzdžiu. Todėl vos po vieną malką buvo tikrai negaila. Tačiau mokyklai tai buvo didelė dovana. Kas būtų ta malka, kurią šiandien paaukoję padėtume spręsti mokytojo profesijos ir švietimo sistemos krizę?
Įsibėgėjus paskutiniam vasaros mėnesiui, prasidėjo ir mokyklinių prekių išpardavimas. LRT RADIJAS, pasitaręs su specialistais ir įvertinęs mokyklinių prekių sąrašą, atliko socialinį eksperimentą, per kurį įvertino mokyklinių prekių įkainius prekybos centre ir knygyne.
Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacijos (LMBDA) narės bibliotekininkės Eglė Kazlauskienė (Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje) ir Vitalija Jančauskienė (Tauragės Suaugusiųjų mokymo centras) lankėmės Bergeno (Norvegija) viešojoje bibliotekoje, š.m. birželio 15 d.. Vizito tikslas buvo sužinoti, kaip Norvegijoje mokiniai skatinami skaityti vasaros atostogų metu.
Uostamiesčio mokyklų direktoriai pageidautų didesnių algų. Klaipėdos savivaldybę pasiekė Švietimo įstaigų vadovų profsąjungos siūlymas keisti mokyklų direktorių atlyginimų paskaičiavimus.
Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas 2019 m. pagrindinio priėmimo laikotarpiu pasirašė 12 474 sutartis (2018 m. – 12 216), iš jų 7 419 jau turi vidurinį išsilavinimą (2018 m. – 6 151). Pakviestieji mokytis sudarė 12 196 valstybės finansuojamas ir 278 nefinansuojamas profesinio mokymo sutartis. Daugiausia sutarčių sudaryta Inžinerijos ir inžinerinių profesijų (2 928) ir Paslaugų asmenims (2 388) švietimo sričių programose.
Žaisdamas vaikas pajungia savo vaizduotę ir taip „perdirba“ įspūdžius, sako ikimokyklinio ugdymo pedagogė Rūta Jurėnienė, todėl ji skatina „išžaisti“ vaikystę ir neperlenkti lazdos su veiklomis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šių metų antrajame bendrojo priėmimo į universitetus ir kolegijas etape prašymus su pasirinktais pageidavimais pateikė beveik tūkstančiu daugiau stojančiųjų: šiemet 6 798, pernai – 5 831 asmuo. Studijuoti aukštosiose mokyklose pakviesti 3 839 jaunuoliai (2018 m. – 3 279), tarp jų – 2 058 šių metų abiturientai (2018 m. – 1 986).
Į studijas šalies universitetuose gali papulti bet kas – net dvejetukininkai. Taip teigia studijų ekspertai, sužinoję, kad dalis universitetų nepaiso sutartos nuostatos dėl minimalaus stojamojo balo ir mokamose studijų programose. Mokinių balams neišrankūs universitetai ginasi, kad kartelė numažinta tik tarp nepopuliarių specialybių.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC), kasmet apibendrinantis brandos egzaminų rezultatų ir nacionalinių moksleivių pasiekimų rezultatus pripažįsta, kad atotrūkis tarp geriausių ir silpniausių Lietuvos mokyklų toliau didėja.
Iki naujųjų mokslo metų liko mėnuo. Vilniaus mokyklose vyksta remontai, klasės jau sukomplektuotos, tik mokytojų dar daug kur trūksta – ypač pradinių klasių, o taip pat lietuvių, anglų kalbų, matematikos. Didelio pasirinkimo mokyklos neturi, todėl kartais renkasi tokius pedagogus, kurių anksčiau net nebūtų galvoję samdyti.
Turbūt ne kartą teko girdėti žmones kalbant apie gap year‘ą. Šią sąvoką turbūt geriausiai būtų galima apibūdinti kaip laiko tarpą, kada abiturientai, užuot iš karto stoję į aukštesnės pakopos mokymosi įstaigą, pasirenka turėti laisvus metus, per kuriuos keliauja, plečia savo akiratį, išbando save per įvairias veiklas, dirba, savanoriauja, stengiasi labiau pažinti save ir supančią aplinką.
Tapimas mokytoju – labai aktuali problema šiuolaikinėje švietimo bendruomenėje. Ką reiškia būti mokytoju? Ar mokytojai gali konkuruoti su tokiomis intelektinėmis technologijomis kaip socialiniai tinklai ir robotika? Kaip jiems išlaikyti ir vystyti savo individualumą šiame skaitmeniniame hibridiniame pasaulyje? Agnė Juškevičienė iš Vilniaus universiteto ir Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė iš Vytauto Didžiojo universiteto mano, kad vienas iš atsakymų yra naratyvinė pedagogika.
Prasidėjo paskutinis vasaros mėnuo, o sulig juo vis dažniau aplanko mintys apie artėjantį mokslų sezoną, kuris Lietuvoje oficialiai startuoja nuo Rugsėjo 1 dienos. Tokios mintys apie mokslų pradžią dažnai neramina nebereikalo – juk didelė dalis Lietuvos visuomenės vis dar gyvena nuo algos iki algos, tad bet kokios papildomos, ne kiekvieną mėnesį pasitaikančios, išlaidos reiškia, jog reikės pasukti galvą kaip susidoroti su finansiniais iššūkiais.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas primena, kad profilaktinio sveikatos patikrinimo pažymą, vaikų ugdymo įstaigoms, kasmet privaloma pateikti iki rugsėjo 15 d.
"Labai noriu parodyti, kad šie vaikai gyvena su mumis, nes dalis jų galbūt niekada nebus pastebėti", – sako specialusis pedagogas, fotografas Valdas Kančauskas. Dažnai taip ir likę visuomenės paraštėse specialiųjų poreikių vaikai kuria meną, per jį siunčia vilties žinutes ir svajoja apie žemiškus dalykus.
Mokytojo profesija visada buvo laikoma tarp elitinių profesijų, kurių atstovai yra atsakingi už visuomenės ateitį. Tačiau stojančiųjų į šias studijas nėra daug. Vis dažniau būsimi studentai renkasi socialinius ar technologijų mokslus. Ar tikrai mokytoju gimstama? 29 metų vilnietė Dovilė Bivainė puikiai įsitvirtinusi verslo pasaulyje nepabijojo jo palikti ir sugrįžti prie pašaukimo – ugdyti jaunąją visuomenę.
Rodoma 61 - 805159 įrašų
Įrašų puslapyje: