Bendrosios programos

1. 1. 1.1. Bendrosios programos – nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis dokumentas, padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatytų priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo tikslų. Bendrosiose programose apibrėžiami siektini ugdymosi rezultatai aprašyti, kaip mokinių įgyjamos kompetencijos, pateikiama mokymosi turinio apimtis, detalizuojami ugdymo rezultatų pasiekimų lygių požymiai.

   2. 1.2. Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos (toliau – Bendrosios programos) nuosekliai plėtoja ankstesnių metų Bendrosiose programose įvardintą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį ir atliepia naujus švietimui iškilusius iššūkius – sparčią mūsų šalies socialinio ir ekonominio gyvenimo kaitą ir besiplečiančias galimybes įgyvendinti švietimo naujoves. Atnaujintomis Bendrosiomis programomis stiprinamas asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymas ir sukuriamos sąlygos kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtus ir tvarius žinių pagrindus. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškų vertybių ir kompetencijų ugdymu(si).

   3. 1.3. Bendrųjų programų paskirtis – sukurti ugdymo(si) pamatą, leidžiantį mokiniams siekti bendrojo išsilavinimo, bei apibrėžti ugdymo(si) turinį, kurio pagrindu mokytojai padeda mokiniams siekti konkrečių ugdymosi tikslų. Bendrasis ugdymas, kaip švietimo sistemos pagrindinė dalis, dedanti pamatus asmens ir valstybės savikūrai, suteikia asmeniui visaverčiam, prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius–emocinius gebėjimus, atskleisti ir plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo, atsakingo asmens savimonę. Siekiama, kad bendrasis ugdymas atlieptų visuomenės lūkesčius nacionaliniu lygmeniu užtikrinti visiems mokiniams lygias galimybes siekti išsilavinimo bei tapti išsilavinusiais ir įsipareigojusiais Lietuvos visuomenės nariais.

   4. 1.4. Bendrosios programos atnaujinamos įgyvendinant Švietimo įstatymo 3 straipsnyje apibrėžtus švietimo tikslus ir laikantis Švietimo įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad „švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka tada, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą“. Atnaujinant Bendrąsias programas remiamasi Bendrųjų programų atnaujinimo gairėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. V-1317 „Dėl Bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo“, Tautinės mokyklos koncepcija, pabrėžiant tvirto charakterio, bendražmogiškų vertybių ugdymosi svarbą visų mokomųjų dalykų turiniu, 2008 m., 2011 m., 2014 m., 2016 m. Bendrosiomis programomis, tarptautinių organizacijų rekomendacijomis nacionalinėms švietimo sistemoms.

1. 1. 1. 2.1. Ugdymo Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa tikslas – padėti vaikui ugdytis asmenines savybes, įgyti socialinių įgūdžių ir pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.

      2. 2.2. Ugdymo Pradinio ugdymo bendrosiomis programomis tikslas – padėti mokiniams formuotis moralines nuostatas, kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančius raštingumo gebėjimus, socialinius-emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius.

      3. 2.3. Ugdymo Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis tikslas – padėti mokiniams įgyti šio amžiaus tarpsnio galimybes atitinkančių dalykinių žinių ir gebėjimų, dorinės, kultūrinės, tautinės ir pilietinės brandos pagrindus, tautinį sąmoningumą, įtvirtinti socialinius-emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius, išsiugdyti gebėjimą apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

      4. 2.4. Ugdymo Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis tikslas – suteikti asmeniui bendrąjį išsilavinimą, dorinę, kultūrinę, tautinę ir pilietinę brandą ir įgalinti siekti tolimesnių mokymosi, sėkmingo ir prasmingo asmeninio ir visuomeninio gyvenimo tikslų.

1. 3.1. Mokykla turi užtikrinti kokybišką bendrųjų programų įgyvendinimą visiems besimokantiesiems. Siekdami ugdymo tikslų mokytojai:

1. 3.1.1. Vadovaudamiesi bendrosiomis programomis, parenka mokymosi turinį, tinkamus ugdymo metodus atsižvelgdami į mokinių amžiaus tarpsnių ypatybes, kompetencijų raidą, poreikius ir galimybes, sociokultūrinį kontekstą ir didelę mokymosi galimybių įvairovę.

2. 3.1.2. Mokymosi turinį parenka taip, kad jis skatintų mokinių vertybinių nuostatų ugdymąsi, priimant vertybinėmis nuostatomis grindžiamus sprendimus, įgyvendinant prasmingus pokyčius. Siekiama, kad kiekvienas mokinys nuolat ir nuosekliai įgytų tvirtesnių vertybinių nuostatų.

3. 3.1.3. Mokiniams pateikia užduotis atitinkančias mokinių galias ir skatinančias akademinius iššūkius, išsamų žinojimą, kūrybinį mąstymą, veiklą ir refleksiją. Kiekvienas mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų.

4. 3.1.4. Ugdymą grindžia aktyviu pažinimo procesu ir mokymosi rezultatų pritaikymu, mokinių įsitraukimu į aktyvų ir sąmoningą mokymąsi. Skatina aktyvų interpretacinį santykį su mokomąja medžiaga, kritinį, kūrybinį mąstymą, problemų sprendimą, mokymąsi iš patirties.

5. 3.1.5. Ugdymą integruoja – stiprina susijusių mokomųjų dalykų turinio tarpusavio ryšį, bendrosiose programose nurodytų tarpdalykinių temų nagrinėjimą organizuoja bendradarbiaudami su kolegomis, siekdami padėti mokiniui formuotis vientisą pasaulėvaizdį.

6. 3.1.6. Bendradarbiaudami su kolegomis ir mokiniais planuoja ugdymo procesą. Su kolegomis tariasi dėl ugdymo turinio pritaikymo pagal mokinių poreikius, integracijos, projektinių darbų, tvarkaraščio galimybių panaudojimo ir pan. Su mokiniais – dėl pamokos mokymosi uždavinių, mokymosi veiklų ir vertinimo kriterijų. Teikia informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams).

7. 3.1.7. Užtikrina pamokos uždavinių, mokymosi turinio, ugdomosios veiklos ir rezultatų vertinimo dermę.

8. 3.1.8. Vertindami mokinių pasiekimus ir pažangą, vadovaujasi mokinių pasiekimų lygių aprašais, prireikus juos pritaiko pagal mokinių mokymosi poreikius. Lanksčiai derina formuojamąjį ir apibendrinamąjį, vidinį mokyklos ir išorinį vertinimą, sudaro sąlygas mokiniams įsivertinti savo mokymąsi ir rezultatus. Parengia ir ugdymo proceso pradžioje supažindina mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) su pasiekimų vertinimo principais ir reikalavimais.

9. 3.1.9. Teikia nuolatinį grįžtamąjį ryšį mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) siekdami užtikrinti nuoseklią mokinio pažangą, gerą savijautą, motyvaciją ir pozityvų požiūrį į mokymąsi.

10. 3.1.10. Kuria su mokiniais savitarpio pasitikėjimu grįstus santykius, sudarančius konstruktyvaus ir pagarbaus bendravimo pamatą ir užtikrinančius sklandų ugdymo proceso įgyvendinimą, besimokančios mokyklos kultūros kūrimą.

11. 3.1.11. Nuolat tobulina savo profesinę kvalifikaciją, domisi savo srities mokslo raida ir pasiekimais, dalyvauja mokytojų savišvietoje ir dalinasi patirtimi su kolegomis, įsivertina darbo pasiekimus.

1. 3.2. Siekdami ugdymo tikslų mokiniai:

1. 3.2.1. Nuosekliai, atkakliai mokosi, įveikdami vis sudėtingesnius akademinius iššūkius, dalyvauja mokyklos bendruomeninės gyvenime, prisideda prie besimokančios mokyklos kultūros kūrimo.

2. 3.2.2. Dalijasi su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir mokytojais, draugais, bendraklasiais savo individualiais pomėgiais ar siekiais, susijusiais su Bendrųjų programų turiniu.

3. 3.2.3. Susipažįsta su pasiekimų vertinimo tvarka ir kriterijais.

4. 3.2.4. Atsakingai ir paisydami akademinės etikos normų naudoja ir remiasi mokymo(si) šaltiniais.

5. 3.2.5. Teikia grįžtamąjį ryšį tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokytojams apie mokymosi sėkmę.

1. 3.3. Siekdami ugdymo tikslų mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai):

1. 3.3.1. Užtikrina mokiniui sąlygas dalyvauti ugdymo procese mokykloje ir mokytis namuose.

2. 3.3.2. Formuoja pozityvias mokinio nuostatas į mokymąsi, skatina siekti mokymosi tikslų ir prisiimti atsakomybę už rezultatus.

3. 3.3.3. Bendradarbiauja su mokykla ir mokytojais siekdami užtikrinti nuoseklią mokinio pažangą, gerą savijautą ir motyvaciją mokytis.

1. 3.4. Siekdamos ugdymo tikslų mokyklų bendruomenės:

1. 3.4.1. Kuria ugdymąsi skatinančią, bendražmogiškas vertybes diegiančią besimokančios mokyklos bendruomenės kultūrą.

2. 3.4.2. Rūpinasi švietimo kokybe.

3. 3.4.3. Bendradarbiauja tarpusavyje ir su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) siekdamos mokinių pažangos.

4. 3.4.4. Užtikrina mokinių pažangos augimo tvarumą.

5. 3.4.5. Užtikrina ugdymui(si) palankią aplinką ir sąlygas.

1. 3.5. Siekdamos ugdymo tikslų savivaldybės:

1. 3.5.1. Sukuria mokinių poreikius atitinkančią mokymosi aplinką, užtikrindamos tokias ugdymosi sąlygas, kurios atitinka mokinių kognityvinės, fizinės ir socialinės-emocinės raidos poreikius.

2. 3.5.2. Prisideda prie ugdymo proceso vykdymo įtraukdamos mokyklas į savivaldos veiklas ir skatindamos vietos gyventojų bendruomenes remti mokyklų iniciatyvas ir į jas įsitraukti.

3. 3.5.3. Sudaro mokykloms galimybes ugdymo procesą organizuoti savivaldybėje veikiančiose kultūros ir verslo įstaigose.

1. 3.6. Siekdamos ugdymo tikslų nacionalinio lygmens institucijos:

1. 3.6.1. Bendradarbiaudamos su švietimo bendruomene, parengia ir skelbia ugdymo procesą reglamentuojančius dokumentus.

2. 3.6.2. Užtikrina prielaidas, kad Bendrąsias programas atitinkantys mokymo(si) ištekliai ir priemonės, būtų prieinami mokytojams ir mokiniams.

3. 3.6.3. Užtikrina prielaidas vertinti kompetencijas, įgalinant mokytojus taikyti individualius mokinių pasiekimus matuojančius vertinimo kriterijus, lanksčiai derinti mokinių įsivertinimą, formuojamąjį ir apibendrinamąjį vertinimą.

4. 3.6.4. Kiekvienos bendrosios programos įgyvendinimui pateikia Įgyvendinimo rekomendacijas, kuriose aprašomi metodiniai programos įgyvendinimo ypatumai. Jos yra rekomendacinio pobūdžio ir atskleidžia praktiškai išbandytus ir moksliškai pagrįstus norimų ugdymo rezultatų siekimo būdus, grindžiamus aktyviu mokinių tarpusavio, taip pat mokinių ir mokytojo bendradarbiavimu. Konkrečius mokymo(si) ir vertinimo metodus, mokymo veiklas ir užduotis mokytojas parenka pats, siekdamas geriausių galimų mokinių mokymosi rezultatų.

5. 3.6.5. Užtikrina galimybes sistemingam mokytojų profesiniam tobulinimuisi, skatina mokytojų savišvietą ir dalijimąsi patirtimi.

6. 3.6.6. Nustato kylančius iššūkius ir suteikia reikiamą metodinę ar kitokią pagalbą mokykloms, vykdant nuolatinę ugdymo kokybės stebėseną.

1. 4.1. Mokinių ugdymosi rezultatai – asmens savybių, vertybinių nuostatų ir kompetencijų ugdymosi pasiekimai. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės svarbu ugdyti stiprų, savo galiomis pasitikintį, nesavanaudišką žmogų. Nors nuolatinė kaita kuria naujus prasmių konstravimo kontekstus, keičia žmogaus santykius su pasauliu, vertybinių orientacijų ugdymas yra pamatinis. Tad vertybės neišvengiamai yra ne tik šeimos, ne tik vaiko ugdymo artimoje aplinkoje, bet ir mokyklos kultūros dalis. Vertybės yra emociškai svarbios, siekiant pageidaujamų galutinių tikslų, jos sudaro asmens tapatybės branduolį, todėl žmogus negali būti neutralus vertybių atžvilgiu. Atnaujintose Bendrosiose programose ypač daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės, pasitikėjimo ugymui. Vertybės Bendrosiose programose ugdomos konkretaus dalyko turiniu, tarpdalykinių temų integralumu, pasiekimais. Vertybinių nuostatų ugdymas Bendrosiose programose glaudžiai susijęs su kompetencijų ugdymu.

2. 4.2. Mokomųjų dalykų turiniu ugdomos pažinimo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrinė, komunikavimo ir skaitmeninė kompetencijos.

1. 4.2.1. Pažinimo kompetencija apibrėžiama kaip motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ji apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios pastangų ir atkaklumo, o motyvacija mokykliniam pažinimui gali būti ir vidinė, ir išorinė, kildinama iš bendrų visuomenės poreikių.

2. 4.2.2. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.

3. 4.2.3. Kūrybiškumo kompetencija – gebėjimas tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus.

4. 4.2.4. Pilietiškumo kompetencija – vertybės, nuostatos, suvokimas ir praktinio veikimo gebėjimai, įgalinantys ugdytis pilietinį tapatumą ir stiprinti pilietinę galią, kartu su kitais kūrybiškai ir socialiai atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą tarptautinėje bendrijoje.

5. 4.2.5. Kultūrinė kompetencija – kultūrinės savimonės ugdymas, grįstas žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.

6. 4.2.6. Komunikavimo kompetencija – asmens gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis ir technologijomis.

7. 4.2.7. Skaitmeninė kompetencija – asmens gebėjimas pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, kritiškai, kūrybiškai, atsakingai ir saugiai naudotis jomis mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime.

1. 4.3. Bendrosiose programose įgytos žinios siejamos su gebėjimu jas taikyti, kaip mokiniai šiomis žiniomis geba naudotis, numatyti galimas pasekmes, prisiimti atsakomybę. Atnaujintose dalykų bendrosiose programose atskleidžiama, kaip dalyko turiniu ugdomos mokinio kompetencijos. Kompetencijų pasiekimų raida baigiant kiekvieną koncentrą pateikiama 1 priede. Šioje dalyje pateikiami kompetencijų ugdymosi rezultatai baigus ugdymo programą.

1. 1. 1. 4.3.1. Mokinio kompetencijų ugdymosi rezultatai baigus priešmokyklinio ugdymo programą:

Skiria daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus požymius. Atlieka mąstymo pagrindimui būdingą veiklą, pvz., lygina. Kelia klausimus. Atpažįsta problemas. Įvardija vieną ar kelias problemos sprendimo idėjas. Dalinasi idėjomis, žiniomis artimoje aplinkoje. Sprendžia problemas kaip tvarkos kūrimą. Išbando įvairias kūrybinės veiklos priemones ir būdus. Susidūrę su sunkumais tęsia pradėtą veiklą. Užbaigia pradėtą darbą, jį tobulina, rezultatus pristato pasiūlytu būdu. Bendradarbiauja su draugais atlikdamas bendras veiklas. Vertina savo ir kitų nuomonę, paiso savo ir kitų poreikių. Aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Skiria tinkamą ir netinkamą elgesį elementariose situacijose atsižvelgdamas į poveikį kitiems. Atpažįsta situacijas, kuriose reikia suvaldyti emocijas, ir bando tai daryti. Įvardija vertybes, kurios padeda priimti sprendimus. Pritaiko ir paaiškina panaudotus sprendimo priėmimo įgūdžius. Daiktus ir reiškinius apibūdina skirtingais raiškos būdais – kalba ir vaizdinėmis priemonėmis. Išbando įvairias kultūrinės raiškos formas. Naratyviniais žaidimais, vaizduojamaisiais menais ir kitais būdais pakartoja, panaudoja ir plėtoja anksčiau patirtas kultūros raiškos formas. Nusako, ką suvokia apie savo kultūrą ir kuo ji skiriasi nuo kitų kultūrų, žmonių ar tradicijų, su kuriomis yra susidūręs. Aptaria kitoniškumą, kuomet lygina savo aplinkos kultūros reiškinius su tais, kuriuos stebi gyvai ir įvairiose medijose. Skiria akivaizdų elementarų pilietišką ir nepilietišką elgesį. Dalyvauja paprastose mokytojų inicijuotose pilietinėse veiklose. Laikosi asmens higienos reikalavimų. Aktyviai leidžia laisvalaikį, laikosi saugaus elgesio taisyklių.

1. 1. 1. 4.3.2. Mokinio kompetencijų ugdymosi rezultatai baigus pradinio ugdymo programą:

Atpažįsta dalyko faktus kaip nagrinėjamų konkrečių objektų savybes. Paaiškina ir vertina taisyklės ar procedūros rezultatų teisingumą. Iliustruoja naujus faktus, taisykles, remiasi turima patirtimi. Naudoja dalyko žiniomis grįstus metodus, spręsdamas realaus pasaulio problemas. Išskiria esminę informaciją, įvardija kūrybines galimybes pagal vieną ar kelias savybes. Kelia klausimus, kurie padeda įžvelgti problemas bei kūrybines galimybes. Pateikia idėjų pasirinkimo argumentų, atsižvelgia į jų reikšmingumą, aktualumą sau ir aplinkiniams. Atlieka kūrybines užduotis įprastomis ar sąlyginai naujomis aplinkybėmis, imasi iššūkio reikalaujančių darbų. Jei susiduria su sunkumais, tęsia pradėtą veiklą, ieško sprendimų. Išbando įvairias veiklos priemones ir būdus. Sumanymus įgyvendina nuosekliai, iki pabaigos. Iš kelių kūrybos produktų ar sprendimų išskiria svarbiausią, pagal pateiktus kriterijus. Paaiškina savo kūrybos rezultato vertę sau ir kitiems. Apibūdina savo ir kitų kūrybos procesą pagal numatytus kriterijus. Ugdosi kantrybę. Valdo emocijas. Skirtingose situacijose atpažįsta kitų emocijas. Atskiria nesusikalbėjimą, nuomonių skirtumus ir patyčių situacijas. Palaiko darnius santykius. Apibūdina, koks elgesys padeda kurti saugią, pagarbią mokymosi aplinką, pats atitinkamai elgiasi. Apibūdina šalies kultūrines tradicijas, tradicijų reikšmę, pagrindinius Lietuvos kultūros kūrinius ir reiškinius. Paaiškina, kaip įgytos žinios ir įvairios kultūrinės patirtys atveria galimybes kūrybai ir pažinimui, jį keičia, praturtina. Nusako kultūrinių grupių panašumus ir skirtumus. Paaiškina, kodėl nepagrįsti kultūriniai apibendrinimai apie asmenis bei grupes gali būti kenksmingi. Taiko pagrindines komunikavimo strategijas. Naudoja pasirinktas ir mokytojo rekomenduojamas kalbines ir vizualias raiškos priemones. Pritaiko komunikavimo priemones ir formas įvairioms situacijoms asmeninio gyvenimo, mokymo(si) srityse gyvai ir virtualioje erdvėje. Prisistato gyvai ir virtualioje erdvėje raštu ir žodžiu. Skiria faktus ir nuomones išreiškiančius pranešimus. Atpažįsta nepakantumą skleidžiančius pranešimus. Dalyvauja pilietinėse veiklose. Įvardija savo, kaip piliečio, esmines teises ir pareigas, pateikia pilietiško elgesio pavyzdžių. Elgiasi pilietiškai, argumentuoja, kokią įtaką jo veikimas ar neveikimas daro kitiems. Tausoja gamtą, kultūros paveldą. Etiškai elgiasi. Vadovaujasi sociokultūrinėmis normomis, saugos reikalavimais. Moka suteikti pirmąją pagalbą, jei iškyla pavojus gyvybei. Rūpinasi kūnu, asmenine higiena ir aplinkos švara.

1. 1. 1. 4.3.3. Mokinio kompetencijų ugdymosi rezultatai baigus pagrindinio ugdymo programą:

Atpažįsta dalyko sąvokų hierarchinę struktūrą. Įžvelgia dalyko teiginių loginę struktūrą. Vertina žinias naujuose kontekstuose. Kuriasi vientisą pasaulėvaizdį jungdamas skirtingų dalykų žinias ir idėjas. Kelia klausimus, siekia įvertinti prielaidas. Svarsto pridėtinės vertės kūrimo ir naudojimo galimybes, vertina riziką, numato galimą atsitiktinumų įtaką, kai sprendžia problemas, įgyvendina idėjas. Dalinasi žiniomis, idėjomis, patirtimi, kurios gali daryti įtaką kūrybos kontekstui ir aplinkybėms. Naudojasi kūrybinėmis galimybėmis, atsižvelgdamas į skirtingas perspektyvas. Kelia klausimus, analizuoja alternatyvius sprendimus, atsižvelgia į kontekstą. Pateikia idėjų ir sprendimų pasirinkimo argumentų. Etiškai naudoja veiklos priemones, veikimo būdus. Tobulina darbą. Paaiškina savo kūrybos produkto ar sprendimo vertę sau ir kitiems. Keldamas mokymosi tikslus reflektuoja racionalumo, iracionalumo, vertybių vaidmens balansą. Analizuoja stipriąsias ir tobulintinas sritis, atkakliai, garbingai siekia tikslo. Analizuoja ir lygina Lietuvos ir kitų Europos šalių, pasaulio kultūros objektus, reiškinius, kūrinius, jų socialinį ir istorinį kontekstus. Interpretuoja ir vertina šiuolaikinės kultūros tendencijas. Pagrindžia kultūros, kalbos ir istorijos vaidmenį asmens pasaulėvaizdžiui ir tapatybei, aktyviai dalyvauja įvairiapusėje kultūrinėje veikloje ir raiškoje, ugdosi estetinį skonį. Atsakingai, korektiškai naudoja intelektinius produktus. Kritiškai vertina stereotipus, integruoja žinias apie kitas kultūras į kasdienį gyvenimą, siekia dialogiško santykio su kitų kultūrų atstovais. Komunikuodamas naudoja kompleksines raiškos priemones ir formas, pritaiko pranešimą įvairioms komunikavimo situacijoms ir adresatams. Analizuoja įvairialypius pranešimus, remdamasis išplėstiniu kontekstu, atpažįsta netiesiogines intencijas, įvertina pranešimo patikimumą. Atpažįsta propagandos apraiškas žiniasklaidoje. Paaiškina, kas yra manipuliavimas informacija ir kuo jis žalingas. Analizuoja duomenis, rodančius Lietuvos visuomenės pilietinę galią, piliečio teisių ir pareigų situaciją, pilietinės tapatybės savivoką. Inicijuoja ir dalyvauja pilietinėse veiklose. Prisideda prie klasės, mokyklos savivaldos. Prisideda prie kultūros ir gamtos išteklių tausojimo. Prisiimdamas atsakomybę, priima etinius sprendimus. Atsakingai reaguoja, išvengia ir kitiems padeda išvengti neatsakingo elgesio viešojoje erdvėje. Suteikia pagalbą kitiems, prireikus, jos paprašo. Įgyvendina fizinio aktyvumo tikslus, įsivertina asmeninę pažangą. Sveikai maitinasi.

1. 1. 1. 4.3.4. Mokinio kompetencijų ugdymosi rezultatai baigus vidurinio ugdymo programą:

Paaiškina dalyko išmanymo suteikiamą naudą, apibūdina dalyko turinį ir idėjas, naudodamas skirtingas idėjų, faktų ir sąvokų reprezentacijas, pateikia skirtingų mąstymo pavyzdžių apie tą patį reiškinį. Kuriasi vientisą pasaulėvaizdį. Keldamas klausimus analizuoja praktines problemas ir abstrakčias idėjas, įžvelgia alternatyvias problemų sprendimo idėjas, įvertina jų įgyvendinimo perspektyvas, atsižvelgdamas į kontekstą, aplinkybes, galimą riziką. Pateikia idėjų ir sprendimų pasirinkimo argumentų, remiasi pagrįstumo, aktualumo, vertingumo kriterijais. Kuria asmeniškai ir socialiai prasmingus darbus, idėjas, produktus. Rizikinguose dalykuose įžvelgia galimybių. Tikslingai renkasi ir taiko veiklos priemones ir būdus, atsižvelgia etikos ir intelektinės nuosavybės normas, plėtoja originalų kūrybos stilių, aptaria savo ir kitų kūrybos stiliaus ypatybes. Pristatydamas ir vertindamas kūrybos rezultatus, atsižvelgia į originalumo, įtaigumo, išbaigtumo, etiškumo kriterijus, vertę ir vertę kitiems. Pagrindžia kultūros, kaip esminio asmens pasaulėvaizdį ir tapatybę formuojančio komponento, svarbą. Įvairiais aspektais vertina kultūros reiškinius lygindamas Lietuvos kultūros objektus, kūrinius, dabarties kultūros tendencijas. Formuojasi dialogišką santykį su Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūros reiškiniais ir kūriniais, juos lygindamas ir siedamas su platesniais kontekstais. Įgyvendina savo meninius ir kultūrinius interesus, talentus bei polinkius konkrečiomis kultūrinėmis veiklomis. Tikslingai pasirenka ir kūrybiškai naudoja komunikavimo strategijas, kompleksines raiškos priemones ir formas. Analizuoja įvairialypius pranešimus ir kompleksines komunikacines intencijas visose gyvenimo srityse, interpretuoja ir kritiškai vertina pranešimo patikimumą remdamasis įvairiais šaltiniais, yra atsparus propagandos formoms. Įsitraukia į būsimos profesijos komunikavimo diskursą. Inicijuoja, dalyvauja pilietinėse veiklose, naudojasi savo pilietinėmis teisėmis, prisiima asmeninę atsakomybę dėl valstybės stiprinimo, nepakantus pilietinės moralės pažeidimams. Apibūdina galimas pilietinio pasipriešinimo formas, esant reikalui jas taiko. Elgiasi vadovaudamasis moralinėmis, pilietinėmis vertybėmis. Analizuoja gyvenimo būdo ir aplinkos įtaką asmens ir visuomenės sveikatai. Yra fiziškai aktyvus, rūpinasi sveikata.

4.4. Siekiant išugdyti kompetencijas svarbu užtikrinti jų ugdymo nuoseklumą ir tęstinumą, remtis mokinio individualia pažanga, orientuotis į jo gabumus ir stiprybes.

1. 5.1. Vertinimu siekiama:

1. 1. 5.1.1. padėti mokytis teikiant grįžtamojo pobūdžio informaciją apie mokinių mokymosi pasiekimus ir pažangą;

   2. 5.1.2. skatinti mokinį analizuoti savo mokymąsi ir priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi;

   3. 5.1.3. įvertinti mokinio įgytas kompetencijas ir patvirtinti pasiekimų lygį.

1. 1. 5.2. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas sudaro sąlygas:

1. 5.2.1. Mokiniams: gauti informaciją apie savo pasiekimų lygį ir per tam tikrą laiką padarytą pažangą, kuri skatintų apmąstyti savo pastangas, naudotas mokymosi strategijas, numatyti tolimesnius mokymosi žingsnius.

2. 5.2.2. Mokytojams: suprasti ir įvertinti tai, ką mokiniai žino ir ką geba, kad suplanuotų tolimesnį mokymą ir užtikrintų reikiamas sąlygas mokinių mokymuisi.

3. 5.2.3. Tėvams: sužinoti, kaip jų vaikas daro pažangą, gauti informaciją apie jo pasiekimų lygį ir kaip padėti jam mokytis.

4. 5.2.4. Mokyklos vadovams: stebėti pažangą bei pasiekimus, juos analizuoti ir priimti sprendimus dėl pagalbos mokytojams, paskatinti vertinimo ir įsivertinimo kultūros formavimąsi.

5. 5.2.5. Mokyklų savininkams: teikti pagalbą miesto ar rajono mokytojams, ugdymo institucijai siekiant mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos.

6. 5.2.6. Švietimo politikos atstovams: vertinimo informaciją naudoti stebėsenos, nacionalinės pažangos rodikliams, visos švietimo sistemos būklei vertinti ir prognozuoti, kaitai inicijuoti.

5.3. Vertinimo būdai naudojami įgyvendinant Bendrąsias programas.

1. 5.3.1. Mokinio individualios pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui taikomas formuojamasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis atsakas, kai mokytojai, mokiniai renka, interpretuoja, naudoja duomenis apie mokinių pasiekimus ir jais remdamiesi priima sprendimus dėl tolesnio mokymo bei mokymosi. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos diagnozavimas (arba diagnostinis vertinimas), kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba ir kaip toliau planuoti mokymą. Formuojamasis vertinimas (taip pat ir diagnostinis) nesiejamas su pažymiu, nes terminas „formuojamasis“ apibūdina ne patį vertinimą, o funkciją, kurią atlieka vertinant gauti duomenys, kurių pagrindu mokytojas mokiniui teikia kokybinį grįžtamąjį ryšį apie tolesnius mokymosi žingsnius.

2. 5.3.2. Apibendrinamuoju vertinimu įvertinami mokinio pasiekimai baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai planuoti būsimus mokymo bei mokymosi tikslus ir būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, tėvams, pedagogams. Vidiniu apibendrinamuoju vertinimu mokytojas apibendrina mokinio mokymosi pasiekimus ir rezultatus fiksuoja pažymiu ar kita forma. Mokiniai iš anksto supažindinami su vertinimo kriterijais ir skirtingų pasiekimų lygių reikalavimais, aprašytais Bendrosiose programose. Išoriniu apibendrinamuoju vertinimu, apimančiu nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (toliau – NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (toliau – PUPP), įskaitas, brandos egzaminus (toliau – BE), užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys šalies mastu, informuojama mokyklos bendruomenė ir platesnė švietimo bendruomenė apie tai, kaip sekasi siekti užsibrėžtų nacionalinių švietimo tikslų. Taip pat išorinis apibendrinamasis vertinimas naudojamas mokinių pasiekimų sertifikavimui.

3. 5.3.3. Formuojamojo ir apibendrinamojo vertinimo dermę užtikrina pedagogų ir vadovų profesinė atsakomybė, įtrauki mokyklos vertinimo kultūra ir visų su ugdymu susijusiųjų dialogas. Vertinimas, kaip viena iš ugdymo sričių, leidžia identifikuoti, kurie mokiniai patiria socialinę, ekonominę ir kultūrinę atskirtį. Svarbu suteikti papildomą pagalbą šiems vaikams ir jų šeimoms, kad vaikų pasiekimai gerėtų, o vertinant jų pasiekimus vadovautis profesine etika, užtikrinančia visų mokinių pasiekimų vertinimo teisingumą.

1. 1. 5.4. Ugdymo rezultatų vertinimas.

1. 1. 5.4.1. Vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis ne tik baigiant mokymosi ciklą ar jo dalį, bet ir visais mokymo bei mokymosi etapais. Mokytojas planuodamas dalyko ar modulio programos įgyvendinimą, pirmiausiai numato, kokių mokymosi rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokias metodais jie bus renkami, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi tikslams pasiekti.

   2. 5.4.2. Baigus programos dalį ir įvertinus mokinių pasiekimus, vertinimo rezultatai tampa naujo mokymo bei mokymosi etapo pagrindu, kaip svarbi informacija apie mokinių įgytas žinias bei gebėjimus, jiems pasiekti taikytų mokymo bei mokymosi būdų veiksmingumo įrodymu.

   3. 5.4.3. Bendrosiose programose įvardinti mokymosi rezultatai mokytojui yra gairės, rodančios nacionalinius siekinius. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius, mokymosi rezultatų mokiniai siekia skirtingu tempu, apimtimi, skiriasi ir išmokimo kokybė, todėl mokinių pasiekimams vertinti parengti keturių pasiekimų lygių aprašai. Mokinių pasiekimų lygiais remiamasi užtikrinant vertinimo tikslus: mokinio individualios pažangos stebėjimą ir mokinio mokymosi pasiekimų įvertinimą. Siekiant vertinimo patikimumo, kad pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas dirbančių mokytojų sprendimai dėl įvertinimo už mokinio pademonstruotus panašaus lygio mokymosi rezultatus reikšmingai neišsiskirtų, pasiekimų lygiai siejami su pažymiu: slenkstinis lygis (I) – 4, patenkinamas lygis (II) – 5–6, pagrindinis lygis (III) – 7–8, aukštesnysis lygis (IV) – 9–10.

   4. 5.4.4. Vertinant mokinių pasiekimus kaupiami mokinio pasiekimų įrodymai, kurie suplanuoto mokymosi etapo pabaigoje apibendrinami parašant pažymį. Dėl pateisinamų priežasčių ar atsitiktinė mokinio patirta nesėkmė, jeigu ji vėliau buvo ištaisyta, didelės įtakos sukauptam rezultatui nedaro. Rinkdami mokinio pasiekimų įrodymus, mokytojai naudojasi mokyklos kaupiamojo vertinimo tvarka.

   5. 5.4.5. NMPP organizuojami 4 ir 8 klasėse. 4-oje klasėje vykdomi lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir pasaulio pažinimo patikrinimai; 8 klasėje vykdomi lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų patikrinimai. Patikrinimai vykdomi elektronine forma. NMPP yra skirti ugdymo kokybės stebėsenai ir ugdymo proceso tobulinimui.

   6. 5.4.6. PUPP organizuojamas baigiant pagrindinio ugdymo programą. Vykdomi lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, tautinės mažumos gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), gamtos mokslų, visuomeninių mokslų, užsienio kalbų patikrinimai. PUPP yra skirti įvertinti mokinių pasiekimus baigiant pagrindinio ugdymo programą. PUPP rezultatai yra naudojami sprendžiant dėl tolesnio mokymosi pagal vidurinio ugdymo programą.

   7. 5.4.7. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatyti kiekvieno dalyko tarpiniai vertinimai iš apibrėžtos mokymosi turinio dalies. Tarpinių įvertinimų rezultatai sudaro dalį išorinio apibendrinamojo įvertinimo ir naudojami viduriniam išsilavinimui patvirtinti.

   8. 5.4.8. Bendrosiose programose pateikiami ugdymo rezultatai aprašomi per įgytas mokinio kompetencijas. Siūloma atkreipti dėmesį į šiuos kompetencijų ugdymo ypatumus:

1. 5.4.6.1. Kompetencijų ugdymuisi reikia ilgesnio laiko, todėl norint priimti teisingus sprendimus dėl mokinio pasiektų mokymosi rezultatų, tarpiniai momentiniai vertinimai turi būti orientuoti į kokybinį grįžtamąjį ryšį, vengiant skaitinės vertinimo raiškos.

2. 5.4.6.2. Kompetencija atsiskleidžia per veiklą. Jos raiškos būdai gali būti patys įvairiausi, todėl norint gauti išsamią ir visapusišką informaciją apie mokinių mokymąsi, būtina naudoti skirtingus vertinimo metodus, kad mokiniai galėtų įvairiais būdais pademonstruoti savo mokymosi rezultatus. Mokiniams turi būti suteikta galimybė atliktus darbus (kontrolinius, kūrybinius, tiriamuosius ir kt.) patobulinti atsižvelgus į grįžtamąjį ryšį. Keli vertinimo informacijos šaltiniai sudaro sąlygas priimti pagrįstus ir patikimus sprendimus apie mokymąsi.

3. 5.4.6.3. Vienas iš kompetencijos dėmenų yra vertybinės nuostatos, kurių vertinimas įprastiniu būdu yra gana problemiškas. Vertybes geriausiai atskleidžia mokinio pasirinkimai ir veikla, kurie parodo ar vertybės yra įsisąmonintos, ar tik deklaruojamos. Ugdant mokinio sąmoningumą svarbu skatinti mokinio reflektyvų mąstymą ir įsivertinimą. Savo paties darbo ir rezultatų vertinimas reikalingas mokymosi eigoje ir tam tikrų mokymosi etapų pabaigoje, nes skatina mokinį pasistengti, siekti daugiau ir pratintis prisiimti atsakomybę už mokymąsi. Įsivertinimas tampa prasmingas tuomet, kai mokiniai supranta, kodėl jis reikalingas, turi įgūdžių jį atlikti, mokytojas įsivertinimui reguliariai skiria laiko pamokoje ir naudoja įsivertinimo metu gautą informaciją taip, kad mokiniai siektų pažangos.

4. 5.4.6.4. Mokinių asmeninės savybės, gabumai ir polinkiai, mokyklos ir namų aplinka daro didelę įtaką mokymuisi, kompetencijų ugdymosi eigai. Nuo mokytojų jautrumo ir paramos priklauso mokinio savijauta klasėje ir jo mokymosi sėkmė. Mokantis klaidos yra neišvengiamos, todėl svarbu kurti tokią mokymosi aplinką, kur klaidos vertinamos, kaip postūmis mokytis, įveikti sunkumus, ugdytis atkaklumą ir atsparumą.