Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Gamtamokslinis ugdymas pagrindinio ugdymo pakopoje: pasiekimai ir požiūris

Gamtamokslinis ugdymas pagrindinio ugdymo pakopoje: pasiekimai ir požiūris

Gamtos mokslai yra svarbi žmonijos kultūrinio paveldo dalis, turinti didelę įtaką visuomenės raidai. Jie padeda mums suprasti pasaulį, kuriame gyvename, suvokti mūsų planetoje gyvybę palaikančias sistemas ir procesus. Gamtos mokslų laimėjimai ir pažinimo metodų taikymas padeda išspręsti nemaža klausimų, kurie kyla šiuolaikinei visuomenei, kurti ir diegti inovacijas visose gyvenimo srityse. Tad svarbu, kad bendrojo ugdymo mokyklose mokiniai įgytų gamtamokslinę kompetenciją – pasirengtų tapti visaverčiais piliečiais, gebančiais sveikai gyventi, atsakingai taikyti gamtotyros žinias kasdieniame gyvenime ir profesinėje veikloje, spręsti darnaus vystymosi problemas. Pradinio ir pagrindinio ugdymo programose gamtamokslinė kompetencija apibrėžiama kaip „gebėjimas ir nusiteikimas naudotis gamtos pasaulį aiškinančiomis žiniomis ir gamtos tyrimų metodais siekiant atsakyti į iškylančius klausimus, ieškoti įrodymais pagrįstų išvadų bei sprendimų, suprasti žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą“.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose pagrindinio ugdymo pakopoje 5–6 klasėse mokomasi pagal integruotą gamtos mokslų kursą „Gamta ir žmogus“, apimantį biologijos, fizikos, chemijos, Žemės mokslo, sveikos gyvensenos, ekologijos, technikos mokslų žinių elementus. 5 klasėje į šį kursą integruojami ir kai kurie geografijos elementai, o nuo 6 klasės geografija atsiskiria kaip savarankiškas dalykas. 7–8 klasėse, išliekant gana tvirtiems tarpdalykiniams ryšiams, atsiskiria biologijos, chemijos ir fizikos dalykai. 9–10 klasėse mokomasi pagal apibendrinamuosius biologijos, chemijos ir fizikos kursus, kurie skirti baigti formuoti mokinių gamtamokslinę kompetenciją.

Pastaruoju metu Europoje daug dėmesio skiriama gamtos mokslų mokymo problemoms. Pagrindinė sunerimti verčianti priežastis – mažėjanti pasirinkusių su gamtos mokslais susijusias studijas jaunimo dalis. Tokia padėtis kelia grėsmę žiniomis grįstos ekonomikos kūrimui. Žinių visuomenės kūrimas yra pagrindinis ekonomikos plėtros, darbo vietų kūrimo ir socialinės gerovės veiksnys. Kaupiamos ir nuolat atnaujinamos produktyviosios žinios yra ekonomikos pagrindas. Ekonomika vystoma plėtojant mokslo tyrimus ir praktinę veiklą, grindžiamą žiniomis ir informacinių ryšių technologijomis, integruojant į konkurencingų produktų gamybos ir paslaugų teikimo sritis verslą, mokslą ir studijas.

Taip pat pasaulyje ryškėja bendra tendencija – didėja mokinių skepticizmas gamtos mokslų atžvilgiu ir mažėja motyvacija juos mokytis. Tyrimo, atlikto įgyvendinant tarptautinį gamtos mokslų projektą ROSE (The Relevance of Science Education), metu buvo nustatytas neigiamas ryšys tarp įvairių valstybių 15-mečių mokinių domėjimosi gamtos mokslais ir tų šalių žmogaus socialinės raidos indekso (pagal šį indeksą sprendžiama apie žmonių gyvenimo lygį valstybėje). Viena iš galimų priežasčių, kodėl aukštesnio socialinio statuso mokiniai mažiau domisi gamtos mokslais, yra tai, kad gamtos mokslų mokymo ir mokymosi praktika mokyklose nesuspėja su šiuolaikinėje visuomenėje vykstančiais pokyčiais.

Šioje švietimo problemos analizėje, remiantis 2003–2008 metų nacionalinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis ir kitais šaltiniais, apžvelgiama esama padėtis ir iškeliami probleminiai gamtos mokslų mokymo Lietuvos pagrindinio ugdymo pakopoje klausimai.

Išsamiau skaitykite čia.