Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys?

Ikimokyklinis ugdymas: ką apie jo poveikį vaiko raidai sako tyrimų duomenys?

Naujojoje Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo redakcijoje (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, 2011 m. kovo 17 d. Nr. XI-1281) įteisinamas ikimokyklinis vaiko ugdymas nuo gimimo iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis arba pradinis ugdymas. Toliau įgyvendinama Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa (patvirtinta 2011 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-350), kurios paskirtis – „didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą, <...> užtikrinti lanksčias ir kokybiškas ikimokyklinio <...> ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą, atsižvelgiant į individualius vaiko ugdymo poreikius. Kokią naudą duoda ikimokyklinis ugdymas vaikui, koks jo poveikis tolesnei vaiko raidai? Atsakymą bandoma rasti apžvelgiant pasaulyje atliktus tęstinius tyrimus.

Pagrindinės išvados

Tęstinių tyrimų duomenys rodo, kad didžiausią naudą iš ikimokyklinio ugdymo jauniausiajame amžiuje (pirmaisiais gyvenimo metais) gauna kūdikiai iš skurdžių, rizikos grupės šeimų, kuriose patiria nuolatinį skurdą, sensorinį ir emocinį nepriteklių, yra nepakankamai prižiūrimi. Kūdikių ugdymas ne namuose (ne tėvų) kartais vertinamas nepalankiai dėl nesaugaus prisirišimo prie tėvų, kuris siejamas su elgesio sutrikimais tolesnėje vaiko raidoje, susiformavimo pavojaus. Tačiau tyrėjai teigia, kad žalą gali daryti tik nekokybiškos kūdikių ugdymo programos.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai (taip pat ir tęstiniai) rodo, kad ikimokykliniame amžiuje formuojasi pažintiniai vaiko gebėjimai, kurie lemia jo sėkmę pradėjus lankyti mokyklą. Tikslingas ikimokyklinis ugdymas daro teigiamą poveikį mokymosi pasiekimams, tolesnei socialinei ir emocinei raidai. Tačiau teigiamas ikimokyklinio ugdymo poveikis vaiko kalbos, pažintinei, emocinei ir socialinei raidai priklauso nuo pedagoginio proceso, pedagogo ir vaiko sąveikos ypatumų. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų autoriai dažniausiai domėjosi ikimokyklinio ugdymo poveikiu vaikų iš skurdžių šeimų raidai. Ar tinka tirtos veiksmingos ikimokyklinio ugdymo programos vaikams iš pasiturinčių šeimų, vaikams, kurie ugdomi namuose, ar jos turi būti keičiamos, jei taip, tai kaip – vis dar nėra aišku.

Visi tyrimų autoriai pripažįsta, kad tik kokybiškos ikimokyklinio ugdymo programos teigiamai veikia vaikų raidą. Tačiau trūksta patikimos informacijos apie tai, kas lemia ikimokyklinio ugdymo programų kokybę ir kokios programos gali būti laikomos kokybiškomis. Pabrėžiama, kad tai, kokios programos turėtų būti laikomos kokybiškomis, kokiomis savybėmis jos turi pasižymėti, turi būti bendro sutarimo reikalas, pagrįstas kultūrinėmis tradicijomis, vertybėmis, aktualijomis ir prioritetais. Apie ikimokyklinio ugdymo programų kokybę ir poveikį vaiko raidai ir besiformuojančiai asmenybei turi būti sprendžiama remiantis nuolatine stebėsena, kurios tikslas – pagal įvairių rodiklių sistemą vertinti ikimokyklinio ugdymo poveikį pažintinei, emocinei, socialinei ir fizinei vaiko raidai.

Išsamiau skaitykite čia.