Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Informacinės technologijos XXI amžiaus mokykloje

Informacinės technologijos XXI amžiaus mokykloje

Prasidėjus XXI amžiui netyla diskusijos apie tai, kaip turi būti ugdomi ir ko turi būti mokomi mokiniai mokykloje. Visuomenė reikalauja, kad mokyklose mokiniai įgytų šiuolaikinių kompetencijų, gebėtų prisitaikyti prie ateities reikalavimų. Mokslininkai teigia, kad vienas iš esminių XXI amžiaus gebėjimų yra skaitmeninis raštingumas.

XX amžiuje raštingais buvo laikomi tie asmenys, kurie gebėjo skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Šiandien tikimasi, kad kiekvienas mokyklinio amžiaus jaunuolis mokės skaityti kritiškai, rašyti argumentuotai, mąstyti logiškai, spręsti sudėtingas matematikos ir gamtos mokslų problemas. Tobulėjant technologijoms ir informacijai tampant lengvai pasiekiamai svarbu mokėti ne tik ją susirasti, bet ir atsirinkti, interpretuoti, analizuoti. Internetinėje erdvėje sparčiai besiplėtojant ir populiarėjant socialiniams tinklams reikia mokytis būti atsakingais informacinių technologijų vartotojais ir gebėti apsaugoti asmeninę informaciją. Kuo jaunesnio amžiaus vaikai pradeda naudotis informacinėmis technologijomis, tuo sudėtingesnis uždavinys tenka mokykloms: manoma, kad būtent jose mokiniai turi įgyti atsakingam ir profesionaliam informacinių technologijų vartojimui būtinų žinių ir gebėjimų.

Remiantis Tarptautinio ketvirtokų skaitymo gebėjimų tyrimo (PIRLS, 2006), Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų 4 ir 8 klasės mokinių pasiekimų tyrimo (TIMSS, 2007) ir Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA, 2006) duomenimis galima teigti, kad šiandien beveik visi mokiniai naudojasi kompiuteriu. Tik 1 proc. penkiolikmečių teigia, kad jie nėra nė karto naudojęsi kompiuteriu. Dažniausiai mokiniai kompiuteriu naudojasi ne mokykloje. 82 proc. penkiolikmečių kompiuteriu naudojasi namuose, 22 proc. – kitose vietose (ne mokykloje ir ne namuose).

Mokinių ir kompiuterių skaičiaus santykis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose yra žemesnis nei kitose išsivysčiusiose šalyse. EBPO šalyse vidutiniškai vienas kompiuteris tenka penkiems mokiniams, o Lietuvoje – beveik aštuoniems.

Dažniausiai kompiuteriu mokiniai naudojasi naršymui internete. 50 proc. ketvirtokų ir 87 proc. penkiolikmečių kompiuteriu naudojasi internetiniams pokalbiams ir internetiniam susirašinėjimui, 55 proc. ketvirtokų ir 90 proc. penkiolikmečių – informacijos paieškai internete. Dažniau nei kitose šalyse Lietuvos penkiolikmečiai naudojasi kompiuteriu programavimui (64 proc.) ir bendravimui su bendraklasiais (83 proc.).

Tarptautinio Informacinių technologijų taikymo švietime tyrimo (SITES, 2006) rezultatai atskleidė, kad informacinėmis technologijomis ugdymo procese naudojosi 63 proc. matematikos ir 65 proc. gamtos mokslų mokytojų, dirbančių 8 klasėse. Lūžis ugdymo procese informacinių technologijų taikymo prasme Lietuvos mokyklose dar neįvyko, nes ugdymo tikslai ir praktinė mokytojų veikla pamokose vis dar orientuojama į tradicinį mokymą. Tokiose pamokose informacinių technologijų taikymas nelemia geresnių mokinių mokymosi rezultatų ir turi ženkliai mažesnę įtaką ugdymo proceso veiksmingumui.

Apibendrinant penkiolikmečių gamtos mokslų pasiekimų skirtumus (PISA, 2006) galima teigti, kad mokiniai tiek iš turtingos, tiek iš skurdžios socioekonominės aplinkos turi vienodas sąlygas naudotis kompiuteriu. Tačiau geriau besimokantys mokiniai yra labiau įgudę naudotis kompiuteriu.

Nors Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje mokyklų kompiuterizavimo ir informacinių technologijų naudojimo pamokose lygis yra labai aukštas, švietimo bendruomenė ir politikai ir toliau rūpinasi mokyklų kompiuterizavimu ir informacinių technologijų naudojimu ugdymo procese. Šiose šalyse modernizuojant mokyklas laikomasi sisteminio požiūrio: neužtenka aprūpinti mokyklas modernia technika ir išmokyti mokytojus naudotis ja, būtina sukurti skaitmeninius vadovėlius, skaitmenines mokymo(si) priemones ir virtualiąsias mokymo(si) erdves tiek mokiniams, tiek mokytojams.