Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Iššūkiai mokyklai: inkliuzijos link

Iššūkiai mokyklai: inkliuzijos link

Inkliuzinis švietimas – tai nuolat kintantis fenomenas. Kisdamas jis įgaudavo įvairius pavidalus, ir šis procesas tebesitęsia ligi šiol. Samprata, politika ir praktika, susijusios su inkliuziniu švietimu, nuolat kinta visose šalyse.

UNESCO kviečia šalis įdiegti inkliuzinio ugdymo požiūrį į švietimo politikos struktūrą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą kaip tolesnį būdą greičiau pasiekti Švietimo visiems tikslus. Inkliuzinis švietimas suprantamas kaip filosofija, kuri teigia, kad mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, turi tokią pačią teisę ugdytis kaip ir kiti, ir gali mokytis bendroje mokykloje. Kad taip įvyktų, švietimo sistemos turi atsižvelgti į mokinių, turinčių įvairių ugdymosi poreikių, įvairovę.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (2006) kaip ir 2010–2020 metų Europos strategija dėl neįgalumo, taip pat Europos Tarybos numatyti strateginiai teisingumo švietime įgyvendinimo uždaviniai iki 2020 metų skatina visose šalyse diegti inkliuzinio švietimo politiką. Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra (EADSNE, www.european-agency.org), kaip pagrindinė Europos Sąjungos organizacija, siekianti tobulinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių švietimo politiką ir ugdymo praktiką, rekomenduoja, kad šio lygio tarptautinės politikos direktyvoms diegti reikia sistemingo duomenų rinkimo ir jų analizės, įrodymų, kuriais būtų vadovaujamasi įgyvendinant atitinkamas inkliuzinio švietimo plėtros nuostatas ir uždavinius. Lietuva jau gyvena ES strategijos „Europa 2020“ siekiais bei Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“, kuria siekiama paskatinti esminius visuomenės pokyčius ir sudaryti sąlygas formuotis kūrybingai, atsakingai ir atvirai asmenybei, gairėmis.

Visos Europos Sąjungos šalys kaip prioritetą išskiria įrodymais grįsto inkliuzinio švietimo politiką. Europos šalių politikai pripažįsta, kad jiems reikalingi aiškūs ir įtikinami įrodymai apie inkliuzinį švietimą, kurie leistų plėtoti ir diegti jį, taip pat taikyti stebėsenai. Be to, aiškūs duomenys apie inkliuzinio ugdymo įgyvendinimą leidžia palyginti Europos šalių turimą informaciją, ją analizuoti ir interpretuoti. Todėl siekiama Europos lygmens susitarimų dėl inkliuzinio ugdymo įgyvendinimo per visas mokymosi visą gyvenimą fazes – nuo pat ikimokyklinio ugdymo iki suaugusiųjų švietimo. Politikos formuotojams reikalingi ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai duomenys apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių ugdymą.

Vaikų, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių (neišskiriant  ir vaikų, turinčių specialius ugdymosi poreikius dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, o dažnai ir neįgalių) ugdymas bendrojo ugdymo švietimo įstaigose vis labiau tampa būtinybe. Visuomenės nuostatos, lemiančios socialinę ir ugdymo politiką neįgaliųjų atžvilgiu po truputį keičiasi įtraukimo (inkliuzijos) naudai.

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.