Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Istorijos pamoka: mokyti ar mokytis?

Istorijos pamoka: mokyti ar mokytis?

Istorijos mokymas(is) bendrojo ugdymo mokyklose nuolat yra Europos šalių ir Europos Tarybos (ET) dėmesio centre, nes istorijos mokymas(is) labai svarbus formuojant jaunuolių nuostatas ir vertybes: nusiteikimą kurti bendrą Europą, ugdytis tarpusavio supratimą ir demokratinį požiūrį. Istorijos mokomasis dalykas turi įtakos ugdant(is) informacijos analizės ir kritiško interpretavimo, atsakingo diskutavimo opiomis ir ginčijamomis temomis gebėjimus.

Mokant(is) istorijos Lietuvos mokyklose siekiama, kad mokiniai, pažindami praeitį, įgytų gebėjimų aiškintis dabartį, suvokti savąją tapatybę, naudotis įvairiapuse istorine informacija, kritiškai vertinti nagrinėjamą laikotarpį. Šių tikslų siekiama visose bendrojo ugdymo pakopose. Istorijos mokymą(si) reglamentuojančiuose dokumentuose neretai remiamasi konstruktyvistine ugdymo teorija, pabrėžiančia besimokančiojo motyvaciją, aktyvų mokymąsi, pažinimo procesą, padedantį lengviau susivokti pasaulyje, suprasti įvykių prasmę.

Iš Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) turimų duomenų matyti, kad socialinio ugdymo pamokų kokybė, palyginti su visų kitų mokomųjų dalykų pamokų kokybe, yra prastesnė. Darytina išvada, kad šalies mokyklose ugdymo programų nuostatomis ir konstruktyvistine ugdymo teorija vadovaujamasi iš dalies. Įžvelgus šią problemą, detaliau buvo analizuojamas istorijos dalyko mokymas. Šiame leidinyje aptariami 2011–2012 mokslo metais šalies mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo metu sukaupti kiekybiniai ir kokybiniai istorijos mokomojo dalyko duomenys.

Svarbiausios išvados:

  • Stebėtose istorijos pamokose geriausiai buvo vertinama mokinių motyvacija, atsakingumas, aktyvumas, tarpusavio santykiai, mokymosi mikroklimatas.
  • Gerai dirbančio mokytojo veiklos ypatumai: daugumos mokinių įtraukimas į aktyvią veiklą; mokomosios medžiagos siejimas su anksčiau įgytomis mokinių žiniomis, patirtimi; tinkamas papildomų mokymo priemonių naudojimas; aktyviojo mokymosi metodų taikymas.
  • Istorijos mokymas(is) mūsų šalies mokyklose dar ne visada paveikus ir tinkamas. Iš apibendrintų stebėtų istorijos dalyko pamokų duomenų matyti, kad:

○ nepaisant bendrųjų ugdymo programų reikalavimų, metodinių rekomendacijų, mokyklose vis dar vyrauja mokymo (klasikinė) paradigma – pamokoje dominuoja mokytojas;

○ istorijos pamokose planavimas ir uždavinių kėlimas ne visada geras, menkai suvokiama, kad nuo šių didaktikos elementų priklauso ugdymo turinio, metodų, darbo būdų parinkimas;

○ daug istorijos pamokų praranda dalį savo vertės, nes jose trūksta apibendrinimo, išsiaiškinimo, kaip pavyko pasiekti išsikeltus tikslus ir uždavinius;

○ ne visada tinkamai parenkamas ugdymo turinys, metodai, dažnai tik patenkinamas ugdymo ir mokymosi proceso valdymas turi įtakos nepakankamai geriems mokinių mokymosi pasiekimams ir pažangai, kompetencijų ugdymuisi;

○ istorijos pamokose per menkai ugdomos vertybinės nuostatos.

Rekomendacijos:

  • mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo institucijoms reikėtų konstruktyviau remtis naujausiomis mokslo žiniomis, tyrimų išvadomis, o organizuojant mokymus daugiau dėmesio skirti teorinių žinių pritaikymui praktikoje;
  • mokytojai planuodami pamoką turėtų dažniau atsižvelgti į mokinių pasiekimų lygmenį, jų gebėjimus ir tinkamiau apgalvoti pamokos struktūrą, galimas pamokos organizavimo alternatyvas;
  • mokyklose vertėtų palikti mažiau vietos vienkrypčiam mokymui: pripažinti mokinius kaip aktyvius mokymosi proceso veikėjus, gebančius mokytis savarankiškai ir bendradarbiaujant;
  • sudaryti sąlygas mokiniams pamokoje mokytis pagal kiekvieno galimybes ir poreikius: ugdymo ir mokymosi turinį pritaikyti pagal mokinių išmokimo ir gebėjimų lygį, ugdymą ir mokymąsi diferencijuoti ir individualizuoti, taikyti mokymosi motyvaciją skatinančius vertinimo ir įsivertinimo būdus, pateikti aiškius vertinimo kriterijus, tinkamai kiekvienam mokiniui teikti grįžtamąją informaciją apie jo mokymąsi, išmokimą ir daromą pažangą, teikti rekomendacijų sėkmingesniam mokymuisi;
  • kasdien tinkamai ir neskubant apibendrinti kiekvieną pamoką (net ir tuo atveju, jei ne visi išsikelti uždaviniai įvykdyti), pabrėžti išmoktus ir neišmoktus dalykus.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia​.