Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinis vertinimas – formuojama­sis mokyklų veiklos kokybės vertinimas. Jo paskirtis – sutelkti dėmesį į kokybinį konkrečios mokyklos veiklos vertinimą, stebint pamokinę ir nepamokinę veiklą, bendraujant su mokytojais, mokiniais, kitais bendruomenės nariais, analizuojant Švietimo valdymo informacinės sistemos, Nacionalinio egzaminų centro, moky­klos internetinėje svetainėje esančius, mokyklos vadovų pateiktus duomenis, do­kumentus.

Nuosekliai vykdant bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinį vertinimą, Lietuvos pedagogų bendruomenė spaudoje, internetinėje erdvėje diskutuoja, ak­tyviai aptaria išorinio vertinimo prasmę, naudą mokyklai, mokytojui, vaikui.

Pasitelkusi Vilniaus pedagoginio universiteto tyrėjus, Nacionalinė mokyklų ver­tinimo agentūra (toliau – Agentūra) 2010 metais tyrė mokytojų nuomonę apie jų mokykloje vykusį veiklos kokybės išorinį vertinimą. Mokytojų nuomonė buvo ren­kama standartizuoto grupinio interviu metodu (diskusijų grupėse). Apibendrinus tyrimo duomenis, parengta Mokytojų nuomonės apie mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo vykdymą ir organizavimą bendrojo ugdymo mokyklose tyrimo ir analizės studija.

Šiame leidinyje pateikiama informacija iš minėto tyrimo: apžvelgiamas išorinio vertinimo modelio traktavimas šalies mokyklų pedagogų bendruomenėse, patei­kiamos mokytojų ir mokyklos vadovų nuomonės apie išorės vertintojus, mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo organizavimą ir vykdymą.

Esminės išvados

• Tyrimo rezultatai atskleidė prieštaringą situaciją: pedagogai palankiai verti­na mokyklų veiklos kokybės išorinį vertinimą tiek asmeninės kompetencijos, tiek mokyklos kaip institucijos tobulinimo aspektu, bet tuo pat metu yra ne­patenkinti išoriniu vertinimu, nes vertinimas sukelia stresą.
• Mokytojai, aptardami išorinį vertinimą, nenurodo išorinio vertinimo naudos vaikui.
• Mokyklų bendruomenėse nepakankamai gerai suvokiama formuojamojo vertinimo samprata, išorinio vertinimo principai, vykdymo tvarka ir proce­dūros.
• Mokytojai neadekvačiai suvokia savo vaidmenį išorinio vertinimo, kaip for­muojamojo vertinimo, procesuose: jie save dažniausiai laiko tik pasyviais vertinimo proceso dalyviais (stebimaisiais): per retai mokytojai su išorės vertintojais diskutuoja, bendrai tariasi, kaip vertėtų tobulinti mokyklos veiklos kokybę, ne visada mokytojams aišku, kodėl išorės vertintojai iškelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.
• Išorinio vertinimo veiksmingumui įtakos turi asmeninis pedagogų požiūris, gebėjimas pasinaudoti pateiktais vertinimais. Tyrimo metu pastebėta, kad pozityviai nusiteikusios mokyklų bendruomenės turi daugiau idėjų veiklai to­bulinti.
• Tirtų mokyklų mokytojai dažniausiai palankiai vertino išorės vertintojų savy­bes ir kompetencijas – etišką elgesį, ugdymo proceso išmanymą, nešališką ir objektyvų vertinimą, mokinių ir mokyklos darbuotojų interesų paisymą, korek­tiškumą, taktą, geranoriškumą, siekį padėti mokyklai.
• Išorinio vertinimo kokybei ir konstruktyviai komunikacijai daugiausiai įtakos turi išorės vertintojų bendrosios kompetencijos (ypač komunikavimo, as­meninė).
• Išorės vertinimas, kaip mokyklos veiklos tobulinimas, negali būti laikomas epizodine veikla: iki vertinimo, vertinimo metu ir po jo vertėtų konstruktyviau bendradarbiauti visų lygmenų (Agentūros, mokyklos steigėjo, mokyklos) at­stovams, gerinti bendravimą, bendradarbiavimą, skleisti informaciją ir patirtį.

Išsamiau skaitykite čia.