Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Kam ir kiek naudingas mokinių grupavimas pagal gebėjimus?

Kam ir kiek naudingas mokinių grupavimas pagal gebėjimus?

Mokykloje įprastas grupavimas pagal amžių lemia, kad vienoje klasėje mokosi skirtingų gabumų ir skirtingo pasiekimų lygio mokiniai. Kai ir mokinių skaičius klasėse, ir jų gebėjimų įvairovė yra dideli, bandoma palengvinti mokytojų darbą pergrupuojant mokinius, tai yra sudarant klases ar grupes iš panašaus gebėjimų ar pasiekimų lygio mokinių. Ši praktika vadinama homogeniškuoju mokinių gru­pavimu ir yra priešinga heterogeniškajam grupavimui, tai yra skirtingų gabumų ir pasiekimų lygio mokinių ugdymui drauge. Homogeniškojo ugdymo šalininkams atrodo, kad jis padeda mokytojams veiksmingai tvarkytis su gabumų ir pasiekimų įvairove, todėl yra taikytinas. Bet ar šis argumentas pakankamas?

 

Vakarų valstybėse ginčai dėl homogeniškojo ar heterogeniškojo ugdymo prana­šumo ir priimtinumo vyksta jau gerą šimtmetį. Jų metu suformuluoti abiejų pusių argumentai. Šiuos argumentus, pagrįstus tam tikromis vertybėmis ir atitinkama samprotavimo logika, vis gausiau papildo tyrimų duomenys. Esminiai klausimai, į kuriuos ieško atsakymų diskutuojančios pusės, yra šie:

  • Ar homogeniškasis ugdymas yra naudingesnis mokiniams nei heterogeniš­kasis?
  • Ar visoms mokinių grupėms jis naudingas?
  • Kokioms sąlygoms esant homogeniškasis ugdymas yra naudingas?
  • Jei homogeniškasis ugdymas vieniems mokiniams naudingas, o kitiems – ne, kiek jis priimtinas?