Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokykloje?

Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokykloje?

Lyderystė ilgą laiką buvo suprantama kaip svarbiausias veiksnys, darantis reikšmingą įtaką organizacijos veiklos sėkmei, tačiau pastaruoju metu ypač akcentuojamas jos vaidmuo mokykloje. Lyderystė laikoma viena svarbiausių veiksnių, lemiančių daugelio mokyklų sričių sėkmę (R. Morzano, T. Waters, B. McNulty, 2011). Lyderystė yra pagrindas mokyklos kaitai į besimokančią organizaciją ir lyderystę mokykloje reikėtų suprasti kaip tam tikrus ryšius tarp žmonių, kuriems įtakos turi kontekstas ir veiksmai.

Neatsiejama mokyklos veiksmingumo sąlyga yra mokyklos vadovo lyderystė. L. Lambert pažymi, kad jeigu mokyklos vadovas, mokytojai, tėvai ir mokiniai veiktų išvien, jie sukurtų lyderių komandą, kuri būtų itin galinga jėga mokykloje.

Viena iš lyderystės plėtros mokykloje prielaidų yra asmens iniciatyvumas ir atsakomybė. Lyderystę skatina dalijimasis patirtimi, kolegų palaikymas, karjeros galimybės, palankus vadovų požiūris į mokytojų lyderystę.

Pagrindinės išvados:

  • Mokyklų lyderystė pagal daromą įtaką mokinių mokymuisi yra antroji pagal svarbą po mokymosi klasėse. Darbuotojų įsitraukimas į mokyklos veiklą priklauso nuo aiškiai nubrėžtų lyderystės ribų.
  • Nėra vieno geriausio lyderystės modelio, kurį galima taikyti įvairiose mokyklose. Nustatytų septynių lyderystės modelių įvairovė atskleidė, kad mokyklose lyderystė reiškiasi įvairiai: tai lemia veiklos kontekstas, mokyklos kultūra ir kt., tačiau yra ir bendrų dėsningumų.
  • Esminės lyderystės plėtros mokykloje prielaidos – veiklos autonomiškumas, galimybė veikti laisvai siekiant užsibrėžto tikslo, mokyklų struktūros įvairovė, procesų reglamentavimo mažinimas.
  • Lyderystės mokykloje modeliai nėra apibrėžti, todėl lyderystė mokykloje vyksta spontaniškai, nėra kryptingos veiklos.
  • Dauguma mokyklų susikūrė pavyzdinius, pernelyg reglamentuojančius, spraudžiančius į siaurus rėmus nuostatus, o tai labiausiai trukdo mokyklos lyderystės plėtrai.
  • Nors mokyklų nuostatose akcentuojama, kad priimant sprendimus dalyvauja mokyklos bendruomenė, tačiau dažnai ši nuostata tik deklaruojama, bet neįgyvendinama.
  • Švietimo įstaigų vadovai finansinių išteklių trūkumą minėjo kaip dažniausią trukdį, siekiant efektyvios mokyklos veiklos.
  • Nors mokyklos lygmeniu mokyklos vadovas lyg ir turi tam tikrą finansinį savarankiškumą, tačiau savivaldos ir nacionaliniu lygmenimis tai yra ribojama.
  • Darbuotojų priėmimas į darbą, jų motyvavimas, skatinimas, karjeros sistemos siaurumas, griežtas krūvio sudarymo reglamentavimas, ugdymo proceso formų apribojimai mažina lyderystės kultūros radimąsi mokykloje.
  • Lietuvos mokyklose stokojama lyderystei palankios kultūros: dažniausiai apsiribojama darbu klasėje, pedagogai labiau pasyviai nei aktyviai dalyvauja bendruose mokyklos kaip organizacijos reikaluose: kalbasi, bet nediskutuoja, nesiūlo, menkai buria kitus iniciatyvoms įgyvendinti, apsiriboja gausiais kasdienos rūpesčiais, ne itin daug veiklos kreipia į perspektyvą.

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia​.