Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Ko siekiame kurdami nacionalinę kvalifikacijų sandarą?

Ko siekiame kurdami nacionalinę kvalifikacijų sandarą?

Siekiant šalyje sukurti lanksčią ir atvirą švietimo struktūrą, į bendrą erdvę sujungiančią formalųjį ugdymą, neformalųjį švietimą ir savišvietą, taip pat atsižvelgiant į Europos iniciatyvas kurti Europos kvalifikacijų sandarą kaip bendrą švietimo ir profesinio rengimo srities orientyrą, imtasi šalies kvalifikacijų sistemos tobulinimo darbų. 2005–2008 m. vykdytas projektas „Lietuvos kvalifikacijų sistemos sukūrimas“, kuriuo siekta sukurti gerai ūkio reikmes tenkinančią ir palankias mokymosi visą gyvenimą sąlygas užtikrinančią kvalifikacijų sistemą. Centrinis sistemos elementas – visus švietimo sektorius (bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, studijas) sujungianti nacionalinė kvalifikacijų sandara. Projekto nuostatos įteisintos 2008 m. įsigaliojusiame pakeistame Profesinio mokymo įstatyme. Lietuvos kvalifikacijų sandaros projektas parengtas 2007 m. ir jo pagrindu 2010 m. patvirtintas „Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas“ (2011 m. patvirtinti aprašo pakeitimai).

Lietuvos kvalifikacijų sandara nustato šalyje teikiamų kvalifikacijų lygius. Tai yra priemonė klasifikuoti visas šalyje teikiamas kvalifikacijas, nustatyti jų ryšius, vietą hierarchinėje sistemoje. Kvalifikacijų sandara apima visas kvalifikacijas (tiek kvalifikacijas, skirtas darbui, tiek kvalifikacijas, reikalingas tolesniam mokymuisi), į bendrą erdvę sujungia visus švietimo sektorius (bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą, aukštąjį mokslą). Tai kvalifikacijų sistemai suteikia skaidrumo, aiškumo, didesnės vidinės integracijos.

Lietuvos kvalifikacijų sandaroje išskirti aštuoni kvalifikacijų lygiai. Jie išdėstomi pagal hierarchiją atsižvelgiant į kvalifikacijas pagrindžiančią kompetenciją, kvalifikacijų įgijimo būdus ir veiklos sudėtingumo, savarankiškumo, kintamumo kriterijus. Kvalifikacijų lygių aprašai orientuoti į rezultatus, t. y. esminis požymis kvalifikacijų lygiui nustatyti – ne mokymo programa, ne mokymosi būdas ar trukmė, o įgytos kompetencijos. Kadangi kvalifikacijų lygių aprašuose nurodomos atitinkamo lygio kvalifikacijoms įgyti reikalingos kompetencijos,  kvalifikacijų sandara tampa orientyru tiek švietimo teikėjams, tiek besimokantiesiems, tiek darbdaviams, tiek dirbantiesiems. Be to, jau nustatytos Lietuvos kvalifikacijų sandaros sąsajos su Europos kvalifikacijų sandara (susiejimas patvirtintas 2012 m.), todėl nacionalinė kvalifikacijų sandara palengvina orientavimąsi kvalifikacijų sistemoje ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse.

Pokyčiai šalies kvalifikacijų sistemoje (kvalifikacijų sandaros kaip šios sistemos integracinės ašies sukūrimas ir diegimas) padeda plėtoti mokymosi visą gyvenimą sistemą, nes besimokantiesiems lengviau pereiti iš vieno švietimo sektoriaus į kitą, nuo vieno kvalifikacijų lygio prie kito. Kadangi kvalifikacijos grindžiamos kompetencijomis, sukuriamos prielaidos patvirtinti ir ne formaliais būdais įgytus mokymosi pasiekimus. Tai sudarytų sąlygas asmenims geriau pasinaudoti savo mokymosi pasiekimais (pavyzdžiui, ieškant darbo, norint tęsti mokymąsi), palengvintų naujų (nebūtinai aukštesnio lygio) kvalifikacijų įgijimą.

Taigi kvalifikacijų sandaros sukūrimas ir Lietuvos kvalifikacijų sistemos susiejimas su Europos kvalifikacijų sandara padeda siekti didesnio skaidrumo kvalifikacijų sistemoje, mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtros, geresnių besimokančių ir dirbančių asmenų judumo Europoje sąlygų. Tačiau nuo tolesnių švietimo bendruomenės ir kitų kvalifikacijų sistemos dalyvių veiksmų ir pastangų priklausys, kaip šie lūkesčiai išsipildys. Ypač svarbu stiprinti mokymo(si) orientaciją į rezultatus, suteikti kvalifikacijų įgijimo procesui lankstumo, į kvalifikacijų sistemos plėtrą įtraukti visus socialinius dalininkus, siekti visų kvalifikacijų sistemoje vykstančių procesų kokybės.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.