Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Kuo bus naudingi Lietuvai kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai?

Kuo bus naudingi Lietuvai kuriami sektoriniai praktinio mokymo centrai?

Ilgą laiką (apie du dešimtmečius nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo) nepakankamai buvo atnaujinama praktinio profesinio mokymo bazė. Dėl šios priežasties profesinio mokymo įstaigų teikiamų paslaugų ir darbo rinkos poreikių neatitikimo problema tapo ypač aštri. Šią problemą valstybė ėmėsi spręsti investuodama į sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimą, t. y. veiksmingiausiai dirbančių ir perspektyviausių profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros modernizavimą. Tad kokios naudos galime tikėtis iš tokių centrų kūrimo?

  • Rengiant sektorinių praktinio mokymo centrų steigimo Lietuvoje strategiją buvo svarbu ne tik sukurti būsimo centrų tinklo viziją, bet ir surasti šaliai tinkamiausią idėjos įgyvendinimo alternatyvą. Dėl šių priežasčių buvo siekiama išsiaiškinti Lietuvos situacijai ir galimybėms artimų užsienio šalių profesinio rengimo sistemų ypatumus, esminius ir sektinus gerosios praktikos elementus.
  • Nors Europoje sąlyginai galima skirti tris profesinio mokymo modelius: liberalios rinkos ekonomikos, valstybės reguliuojamą ir korporatyvistinį dualinį, tačiau dėl nuolat vykdomų reformų Lietuvos (o ir daugelio kitų Europos šalių) profesinio mokymo sistema perėmė ne vieno, o kelių modelių įvairius bruožus, todėl jas priskirti prie vieno ar kito iš trijų minėtų modelių yra gana sudėtinga.
  • Lietuvos profesinio mokymo sistemą sudaro pirminis, tęstinis profesinis mokymas ir profesinis orientavimas. Valstybė, tardamasi su socialiniais partneriais ir profesinio mokymo teikėjais, nusprendžia, kaip bus organizuojamas profesinis mokymas. Mokinių profesinis mokymas gali būti vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar privačioje įmonėje (pameistrystės būdu), tačiau pastarasis mokymo organizavimo būdas Lietuvoje dar nėra vykdomas.
  • Šiuo metu profesinio mokymo programose praktiniam mokymui skiriama apie du trečdaliai specialybės dalykams numatytų valandų. Todėl praktinio mokymo bazė profesinio mokymo sistemoje tampa viena svarbiausių kokybiško profesinio mokymo ir mokymosi sąlygų.
  • Žymesnių investicijų į profesinio mokymo infrastruktūros plėtojimą ir gerinimą buvo skirta tik nuo 2007 m., pradėjus kurti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą.
  • Sektorinis praktinio mokymo centras – tai modernia praktinio mokymo įranga aprūpinta profesinio mokymo įstaiga arba jos savarankiškas padalinys, susijęs su vienu ar keliais Lietuvos ūkio sektoriais. Pagrindinė problema, kurią siekiama išspręsti investuojant į tokių centrų kūrimą – tai profesinio mokymo paslaugų neatitiktis darbo rinkos poreikiams.
  • Iki 2014 metų Lietuvoje numatyta įsteigti 41 sektorinį praktinio mokymo centrą. Šiam tinklui sukurti numatoma skirti daugiau kaip 400 mln. Lt.
  • Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo Lietuvoje idėjos atsiradimui didelę įtaką turėjo tiek šalies ūkio ir darbo rinkos pokyčiai, tiek pačios profesinio mokymo sistemos negebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios šalies darbo rinkos poreikių.
  • Lietuvoje įsteigus sektorinius praktinio mokymo centrus galima tikėtis, kad: 1) padidės profesinio mokymo sistemos patrauklumas, 2) pagerės profesinio mokymo įstaigų veiklos veiksmingumas ir kokybė, 3) sustiprės profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas su darbdaviais, 4) padidės profesinio mokymo sistemos gyvybingumas.
  • Šiuo metu Lietuvoje atidaryti ir veikia du sektoriniai praktinio mokymo centrai: Kauno statybininkų rengimo centro Medienos technologijų ir baldų gamybos sektorinis praktinio mokymo centras bei šio projekto partnerės – Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos Baldžių rengimo sektorinis praktinio mokymo centras. Panašūs praktinio mokymo centrai veikia ir kitose ekonomiškai išsivysčiusiose Europos šalyse, pavyzdžiui, Škotijoje, Belgijoje, Austrijoje.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia​.