Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Kūrybiškumo (ne)ugdymas mokykloje

Kūrybiškumo (ne)ugdymas mokykloje

Kūrybiškumo vaidmens didėjimą šiuolaikinėse visuomenėse liudija kūrybinį darbą dirbančių žmonių – mokslininkų, inžinierių, menininkų, dizainerių ir žinias kuriančių bei naudojančių profesionalų – dalies augimas. Ji sudaro apie trečdalį modernios visuomenės, o sukuria apie pusę jos produkto, tai yra tiek, kiek gamybos ir paslaugų sektoriai drauge sudėjus. „Kūrybinės klasės“ vaidmens ir dalies augimas yra didesnė visuomenės transformacija, nei kadaise buvo perėjimas nuo žemdirbių prie pramoninės visuomenės. Ši transformacija sukelia naujų įtampų – visuomenės skilimą į dinamišką, naudojančią moderniausias technologijas, kūrybingą, bet dažniausiai individualistinę, ir tradiciškiau gyvenančią bei dirbančią, bet išsaugančią bendruomenines vertybes ir visuomenės integralumą. Kintant darbo organizavimui ir gyvenimo būdui, persiskirsto ir pajamos – kūrybingos visuomenės dalies naudai. Šios transformacijos metu laimės ne tik tos visuomenės, kurių kūrybinis potencialas bus stipresnis, bet ir tos, kurios gebės persiorganizuoti suderindamos tradicinės bendruomenės socialinius ryšius ir atsakomybę bei kūrybingos bendruomenės vidinę laisvę, toleranciją ir dinamiškumą. Ne mažiau svarbiu už gebėjimą kurti bus gebėjimas pasirinkti tas idėjas ir diegti tas naujoves, kurių ilgalaikis poveikis bus pozityviausias, pagrįstas  prognozavimo, kritinio mąstymo ir vertinimo gebėjimais.

 

Šiame leidinyje pristatomos pagrindinės idėjos, kuriomis grindžiama šiuolaikinė kūrybiškumo samprata, ir trumpai nurodoma, kaip jas sieti su kūrybiškumo ugdymu mokykloje. 10-12 puslapiuose pateikiamos rekomendacijos kūrybiškumą ugdančiai mokyklai.