Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Lietuvių kalbos pamoka pagrindinėje mokykloje (aštunta klasė)

Lietuvių kalbos pamoka pagrindinėje mokykloje (aštunta klasė)

Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategijoje numatyta:

  1. „Lituanistinį ugdymą įtvirtinti kaip humanistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens bei kūrybingos visuomenės ugdymo – pagrindą, susiejant jį su bendraisiais tautos savarankiškumo užtikrinimo, lietuviškos humanitarinės kultūros, šiuolaikiškos lietuvybės puoselėjimo uždaviniais.“
  2. „Lituanistinį ugdymą bei švietimą Lietuvos bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose ir užsienio lietuviškose mokyklose pakelti į naują kokybės lygmenį ir atnaujinti taip, kad stiprintų lietuvišką tapatybę, tautinį orumą ir asmens savivertę.“

Įgyvendinant šiuos tikslus keliami šie su ugdymo būdu ir pasiekimais susiję uždaviniai:

  • „Įtvirtinti lietuvių kalbos, kaip mokomojo dalyko, humanitarinio ugdymo paskirtį, atsisakant siauro požiūrio į lietuvių kalbą tik kaip į komunikacijos instrumentą.
  • Sustiprinti kūrybinio, kritinio ir etinio mąstymo ugdymą visais ugdymo turinio aspektais.<...>
  • Ugdyti mokinių gebėjimus reflektuoti ir vertinti kalbos reiškinius, literatūros kūrinius, sieti juos su gyvenimu, kelti vertybinius klausimus.
  • Įdiegti kūrybinį ir kritinį mąstymą skatinančius mokymosi būdus bei formas.<...>
  • Užtikrinti, kad mokinių lietuvių kalbos ir literatūros žinios ir gebėjimai reikšmingai bei sistemingai kiltų, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų žinių ir gebėjimų vidurkiu.<...>“

Pirmuoju kritiniu laikotarpiu, atskleidžiančiu, kiek mokiniai pasiekė mokydamiesi skaityti, rašyti, mąstyti, dažniausiai pasirenkama 8 klasė, arba 15-ieji gyvenimo metai. Tarptautiniai skaitymo gebėjimų tyrimai rodo, kad šio amžiaus Lietuvos mokinių pasiekimai nėra aukšti, be to, pastaraisiais metais žemėjo. Šiame leidinyje siekiama atskleisti, kokių duomenų apie vieną svarbiausių pasiekimus lemiančių mokyklos veiksnių – pamoką – turime ir ką šie duomenys sako.

Pagrindinės išvados

Informacijos apie tai, kas vyksta lietuvių kalbos pamokose, gerai teoriškai pagrįstų ir pakankamos apimties tyrimų nėra daug – tik tarptautinis mokinių pasiekimų OECD PISA tyrimas ir mokyklų veiklos kokybės išorinių vertintojų atliekamo pamokų stebėjimo protokolai. Nacionaliniai pasiekimų tyrimai kurį laiką nebuvo atliekami, turime tik 2011 m. nacionalinių tyrimų, kaip tarptautinių tyrimų dalies, ir 2012 m. standartizuotų testų rezultatų duomenis.

Bendra tendencija, kurią atskleidžia šie duomenys – pamokų vienodumas, retokas mokinių smalsumo, mąstymo ir įsitraukimo į mokymąsi skatinimas. Ypač prasti rašymo gebėjimai – atrodo, kad aštuntokai pamokose tiesiog per mažai mokomi rašyti. Taip pat matyti, kad 8-os klasės pamokos yra pačios silpniausios iš visų 12-kos klasių. Todėl galima manyti, kad mokytojams (beveik visada – mokytojoms) trūksta pasirengimo dirbti su paaugliais, ypač berniukais, taip pat šiuolaikiškesnių kūrybiško, įtraukiančio mokymosi metodikų išmanymo.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia​.