Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Lietuvos gyventojai ir mokiniai: statistinis portretas

Lietuvos gyventojai ir mokiniai: statistinis portretas

Kintant šalies ekonominėms, socialinėms sąlygoms, vykstant spartiems demografiniams pokyčiams, keičiasi ir visuomenės poreikiai. Visuomenė tampa socialiai pažeidžiama, atsiranda įtampa, nes ne visi visuomenės sluoksniai geba prisitaikyti prie naujų sąlygų, adekvačiai jas priimti. Dėl demografinių pokyčių – gyventojų skaičiaus mažėjimo, spartaus gyventojų senėjimo, gimstamumo mažėjimo – sutrinka demografinė pusiausvyra. Demografiniai pokyčiai lemia naujas sudėtingas socialines, ekonomines problemas, o šios – naujus reikalavimus šalies biudžetui, socialinei sferai, paslaugų plėtrai, švietimui.

Prasidėjus politiniams, ekonominiams ir socialiniams pokyčiams šalyje iš esmės pasikeitė migracijos mastai, kryptys, formos. Pagrindiniai tarptautinės migracijos veiksniai yra ne tik intensyvūs eurointegraciniai procesai, bet ir darbo vietų trūkumas šalyje, nepakankamos galimybės užsidirbti ir užsitikrinti bent jau minimalų gyvenimo lygį, didelis nedarbas, ypač jaunimo, didelė nedarbo teritorinė diferenciacija.

Pagal naujausias Eurostato demografines projekcijas, dėl mažo gimstamumo, ilgėjančios gyvenimo trukmės ir nuolatinio migrantų srauto 2060 m. ES greičiausiai bus beveik toks pat kaip dabar, bet daug senesnių gyventojų skaičius. Lietuvoje iki 2060 metų gyventojų sumažės iki 2,5 mln.

Lietuvos miestų, rajonų ir kaimo vietovių gimstamumo ir migracijos rodikliai atspindi gana sudėtingą padėtį, atsiradusią dėl gyventojų skaičiaus kaitos. Mažėjant gyventojų skaičiui šalyje mažėja mokinių skaičius, o mažėjant mokinių skaičiui kyla naujų uždavinių savivaldybių lygmeniu – reikia racionaliai ir apdairiai pertvarkyti mokyklų tinklą, atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, socialinę, ekonominę ir demografinę jos būklę, bendruomenės poreikius. Reikalingi sprendimai, laiduosiantys švietimo paslaugų prieinamumą.

Optimistinė statistika:

• 0–4 metų vaikų skaičius šalyje pastaraisiais metais vėl pradėjo augti: 2010 m. 0–4 metų vaikų buvo 10,6 tūkst. (arba 6,4 proc.) daugiau nei 2008 m. Labiausiai jų skaičius padidėjo didžiuosiuose ir kurortiniuose miestuose (Neringoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Druskininkuose) ir Visagino, Kauno r. ir Vilniaus r. savivaldybėse.

• 2010 m., lyginant su 2006 m., šalyje naujagimių buvo 6,2 tūkst., arba 16,9 proc., daugiau. Net 46 savivaldybėse 0–1 metų vaikų skaičiaus pokytis, lyginant su 2006 m., buvo teigiamas. Labiausiai naujagimių skaičius padidėjo Vilniaus m. (29,4 proc.) ir Vilniaus r. (21 proc.), Klaipėdos m. (29 proc.) ir Klaipėdos r. (28,7 proc.), Kauno r. (26,5 proc.), Šiaulių m. (22,8 proc.), Birštono (40 proc.) ir Visagino (25,1 proc.) savivaldybėse.

• Vaikai iki 18 metų mūsų šalyje sudaro beveik penktadalį visų gyventojų.

Niūrioji statistika:

• Nuo 2003 m. vaikų dalis šalyje mažėja, šalies gyventojai sensta, mieste gyventojų mažėjimo tempai spartesni negu kaime.

• Jaunų gyventojų (0–24 metų) per pastaruosius penkerius metus sumažėjo beveik dešimtadaliu (9,2 proc.); berniukų (iki 18 metų) skaičius mažėja sparčiau nei mergaičių.

• Nuo 2005–2006 m. m. iki 2010–2011 m. m. mokinių skaičius šalyje sumažėjo daugiau nei penktadaliu – 22,8 proc. Lyginant su 2000–2001 m. m., bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.

• Nuo 2005–2006 m. m. iki 2010–2011 m. m. daugiausia sumažėjo 11–15 metų mokinių – beveik ketvirtadaliu.

• 2010–2011 m. m. kaime buvo tik 10 pradinių mokyklų.

Išsamiau skaitykite čia