Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Lyderystės kompetencija: kam? kodėl? kaip?

Lyderystės kompetencija: kam? kodėl? kaip?

Mokykla yra pagrindinė švietimo sistemos ir visuomenės pokyčių ašis, todėl veiksminga lyderystė mokyklose reikalinga kaip niekada anksčiau. Nors mokyklos vadovas vis dar yra įsivaizduojamas kaip mokyklos administratorius, turintis atlikti tam tikras vadybines funkcijas, tačiau vien tik gerų administracinių gebėjimų mokyklos vadovui nebeužtenka norint sėkmingai vadovauti šiuolaikinei mokyklai.

Iš mokyklos vadovų vis dažniau tikimasi, kad jie bus ne tik geri administratoriai ar vadybininkai, bet ir mokyklos bendruomenės lyderiai, telkiantys ją bendrai veiklai ir tampantys pavyzdžiu mokykloje ugdomai jaunajai kartai. Sėkmingiausiai dirbantys mokyklų vadovai lyderiai yra atviri ir pasirengę mokytis iš kitų, lankstūs, atkaklūs, nenusimenantys ir su optimizmu žvelgiantys į mokyklos ateitį.

Lyderystė mokykloje paprastai kyla ne iš vieno asmens, o iš grupės asmenų, kurie tiki lyderystės fenomenu ir nori ją skleisti mokykloje. Todėl mokykloje šalia mokyklos vadovo sėkmingai dirba ir mokytojai lyderiai.

Mokytojai lyderiai – tai patyrę specialistai, daugiausia savo laiko praleidžiantys klasėje, bet kartais, esant pokyčių ir naujovių poreikiui, – besiimantys lyderių vaidmens. Mokytojai lyderiai lyderiauja klasėje ir už jos ribų, jie susitapatina su mokytojų bendruomene ir prisideda prie jos veiklos, skatina kitus imtis geresnės mokymo ir mokymosi praktikos.

Mokytojai ir mokyklų vadovai lyderiai savo asmeniniu pavyzdžiu skatina mokymąsi mokyklose, todėl jose turi būti puoselėjama mokymąsi remianti lyderystė – stiprių ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.

Mokytojų ir mokyklos vadovų lyderystės kompetencijai ugdyti daugelyje šalių daug dėmesio skiria aukštojo mokslo institucijos, siūlančios magistrantūros studijas. Dažniausiai šių studijų programų turinys apima pagrindinių įstatymų leidimo, administravimo, vadybos žinių ir gebėjimų ugdymą, reikalingą kasdienei lyderio veiklai mokykloje. Taip pat į šias programas yra įtraukiamas pedagoginių ir andragoginių žinių gilinimas, organizacinės plėtros ir pokyčių valdymo žinių suteikimas, lyderystės gebėjimų ugdymas.

Mokytojų ir mokyklos vadovų lyderystės kompetencija taip pat gali būti ugdoma dalyvaujant įvairiuose neformaliojo švietimo ar kvalifikacijos tobulinimui skirtuose renginiuose. Svarbu, kad mokykloje būtų skiriamas deramas dėmesys visų mokyklos bendruomenės narių gebėjimams ugdyti.

Esant poreikiui mokytojai ir mokyklų vadovai gali kreiptis į aukštąją mokyklą dėl neformaliu būdu įgytos ar išplėtotos lyderystės kompetencijos įvertinimo ir pripažinimo.

Neformaliu būdu įgytų ar išplėtotų švietimo lyderystės kompetencijų vertinimo ir pripažinimo būdus šiuo metu Lietuvos švietimo bendruomenei siūlo projekto „Lyderių laikas” I etapo metu sukurtas neformaliojo mokymosi pagal programą „Švietimo lyderystė” modelis.

 Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.