Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Meninio ugdymo pamoka: ką reikėtų keisti

Meninio ugdymo pamoka: ką reikėtų keisti

Meninio ugdymo vaidmuo jaunų žmonių gebėjimams plačiai pripažįstamas visoje Europoje. 1999 m. generalinis UNESCO direktorius kreipėsi į visus meninio ir kultūrinio ugdymo srities darbuotojus, skatindamas imtis visų būtinų priemonių meninio ugdymo nuo lopšelio iki vidurinės mokyklos kokybei užtikrinti. Nuo tada visoje Europoje vyko daug renginių, paskelbta meninio ugdymo studijų, vykdyta projektų, o švietimo įstaigos skatintos daugiau dėmesio skirti meninei kultūrinei veiklai.

Atlikti tyrimai patvirtino, kad Europos mokyklų ugdymo programose prioritetas teikiamas skaitymui, rašymui ir matematikai. Kai kuriose Europos šalyse buvo bandoma mažinti programoje numatytą meniniam ugdymui skiriamą valandų skaičių kai kurių kitų mokomųjų dalykų (neva svarbesnių šalies ekonomikai) labui. Be to, kai kurios menų formos (ypač vizualieji menai ir muzika) yra labiau sureikšminamos, nei kitos (tokios, kaip teatras ir šokis).

Iš Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros turimų duomenų matyti, kad Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose padėtis panaši: meninis ugdymas ne visada laikomas svarbia disciplina, o dažniausi meninio ugdymo dalykai mokyklų ugdymo planuose – dailė ir muzika. Meninio ugdymo problematiką analizuojantys mokslininkai pabrėžia, kad Lietuva pagal kūrybingumo, dalyvavimo novatoriškuose projektuose ir bendro inovacijų augimo indeksą yra žemiau Europos Sąjungos vidurkio. Pagal tai, kaip sekasi panaudoti kūrybinį potencialą ekonomikai stiprinti, Lietuva priskiriama prie besivejančiųjų šalių, kartu su tokiomis šalimis, kaip Lenkija, Latvija, Rumunija, Bulgarija, Slovakija, Malta.

Šiame leidinyje, remiantis Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros sukauptais stebėtų pamokų duomenimis, apžvelgiama Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų praktika organizuojant meninį ugdymą, ugdant mokinių kūrybingumą.

Svarbiausios išvados ir rekomendacijos:

• Išorinio vertinimo duomenys rodo, kad dalyje meninio ugdymo pamokų ugdymo procesas nestokoja kūrybiškumo, originalumo, iniciatyvos ir motyvacijos, mokinių idėjos palaikomos, yra pakankamai laisvės saviraiškai, derinamas individualus ir grupinis darbas, ugdoma mokymosi mokytis kompetencija, vertybinės nuostatos.

• Lyginant meninio ugdymo pamokas su kitų mokomųjų dalykų pamokomis matyti, kad mokydamiesi menų mokiniai dažniau patiria sėkmę.

Mokyklose stokojama dėmesio ugdymo turiniui ir procesui: neretai mokinių kūrybingumas siejamas tik su galutiniu kūrybos rezultatu, nepakankamai dėmesio skiriama aktyviai, novatoriškai, kūrybiškai mokinių veiklai, menų dalykų pasiūlos įvairovei, menų ir kitų mokomųjų dalykų integracijai, neformaliojo ir formaliojo švietimo dermei.

• Išorinio vertinimo metu daugelis mokytojų pripažįsta, kad jie yra iniciatyvūs, kūrybingi, bet šiomis savybėmis pamokose nedažnai remiasi, abejoja, ar verta keisti įprastą darbo stilių, nes kūrybiškai, netradicinei, saviraišką skatinančiai veiklai reikia daug pastangų ir laiko. Kūrybingumo ugdymas dažniausiai suprantamas kaip papildoma, neformaliojo švietimo veikla.

• Svarbiausias veikėjas pamokoje – mokytojas, o ne mokinys: daugumoje stebėtų pamokų dirbama pagal mokytojo nurodymus, mokymo užduotys, veikla ne visada atitinka mokinių gebėjimus, poreikius, mokymosi stilių, amžių, menkai motyvuoja mokinius. Taikomi metodai iš dalies tinkami, skatinantys mokinius kurti, kritiškai mąstyti, tenkinti smalsumą, norą veikti savaip.

• Keturi veiklos aspektai, kuriuos vertėtų tobulinti pirmiausia, yra šie: klasės valdymas, mokinių amžiaus ypatumų ir poreikių išmanymas, tinkamų metodų taikymas, ugdymo ir mokymosi vertinimas. Į tai turėtų atsižvelgti tiek mokyklos vadovybė, koordinuodama mokyklos veiklą, tiek kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir mokytojų rengimo įstaigų specialistai, tobulindami įgyvendinamas programas ar rengdami naujas.

• Meninis ugdymas gerėtų, jei mokyklose veiksmingiau būtų analizuojamos ir įgyvendinamosBendrųjų meninio ugdymo programų nuostatos, o ugdymo turinys paveikiau konkretinamas, adaptuojamas atsižvelgiant į mokyklos, klasės kontekstą, konkretaus mokinio gebėjimus.

Išsamiau skaitykite čia.