Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo įrankis

Mokyklos informacinė sistema kaip mokyklos valdymo įrankis

Pagrindinis mokyklos veiklos rodiklis yra aukštas mokinių pasiekimų lygis, nes gerėjant mokinių pasiekimams gerėja ir mokyklos įvaizdis. Tačiau tai nereiškia, kad mokyklos neturi gerinti kitų svarbių sričių, tokių kaip mokymas(is), mokinių pažangos stebėjimas, mokytojų kvalifikacijos kėlimas ir t. t. Visi šie veiksniai turi įtakos mokinių pasiekimams (Selwood, Visscher, 2007). Mokyklų informacinė sistema (MIS) padeda mokyklos vadovams greitai ir tiksliai gauti reikiamą informaciją priimant (vadybinius) sprendimus, gerinant mokyklos veiklos našumą ir efektyvumą. Daugelio tyrimų autoriai pažymi, kad mokyklos administracija teigiamai vertina mokyklos informacinės sistemos teikiamą naudą. Tyrėjai teigia, kad naudojant MIS mokyklos valdymas gerėja, tačiau netolygiai, t. y. vienų mokyklų labiau, kitų menkiau. Verta paminėti, kad kai kurios mokyklos naudojasi ne visomis MIS teikiamomis galimybėmis, – tam įtakos gali turėti žemas administracijos kompiuterinio raštingumo lygis, kvalifikuotų mokymų (MIS naudojimo ar kompiuterinio raštingumo) stygius ir pan.

Pasaulyje ėmus plačiai taikyti kompiuterines technologijas mokyklos administracija pradėjo naudoti kompiuterių programas atlikdama savo veiklą. G. Pegler (1992) nurodo keturis mokyklos valdymo kompiuterizavimo atvejus:

  1. Mokyklos administracijos užduotims atlikti buvo naudojamos pagrindinės komercinės programos, t. y. tekstų rengimo programa („Word“), sąrašų tvarkyklės („list managers“) ir skaičiuoklės („spreadsheets“). Tačiau sukaupti duomenys likdavo tik tame kompiuteryje, į kurį jie buvo suvesti, kompiuterių galimybės saugoti ir perduoti duomenis buvo ribotos.
  2. Pačios mokyklos kūrė ir tobulino specialias, mokyklos poreikiams pritaikytas, programas. Programas kūrė skirtingi programuotojai skirtingomis kalbomis ir skirtingomis platformomis. Todėl mokyklos naudojosi skirtingomis programomis ir taikė skirtingus duomenų įkėlimo metodus.
  3. Kai kurios mokyklos neįsitraukė į mokyklos administravimo kompiuterizavimą. Kadangi jos nepasinaudojo galimybe gerinti mokyklos personalo kompiuterinį raštingumą, vėliau joms buvo sunku pritapti prie sparčiai besivystančių technologijų pasaulio.
  4. Centrinių kompiuterių, esančių kompiuterinių paslaugų įmonėse ar švietimo institucijose, naudojimas. Centriniai kompiuteriai yra labai spartūs, vienu metu galintys aptarnauti daug terminalų. Jais buvo atliekamos administracinės užduotys, apdorojami duomenys ir t. t. Tačiau naudojimosi tokia sistema kaštai buvo dideli ir pati sistema buvo nelanksti.

Tobulėjo technologijos, kompiuteriai tapo greitesni, didesnės atminties, mažesni ir pigesni. Pamažu atsirado į mokyklos administracijos poreikius orientuota komercinė programinė įranga. Sukurtos taikomosios programos buvo naudingos, teikiančios daug naudingų įrankių, skirtų palengvinti darbą mokyklos administracijai ir pagerinti mokyklos valdymą. Lietuvos mokyklos taip pat įsitraukė į kompiuterizavimą. Šiuo metu Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos naudojasi įvairiomis taikomosiomis programomis: tvarkaraščių („Mimoza“, „aSc tvarkaraščiai“, „Lantiv Timetabler“, „Rector“ ir kt.), finansų planavimo („Stekas“, „Rivilė Solo“, „Labbis“ ir kt.), mokinių, pedagogų apskaitos registrais, valdymo sistemomis, elektroniniais dienynais ir kt. Lietuvos mokyklos turi galimybę IS įsigyti savo nuožiūra, todėl mokyklose vyrauja pavienės informacinės sistemos, kurios tarpusavyje nesikeičia duomenimis, pavyzdžiui, elektroniniai dienynai. Tačiau jiems naudojami duomenys iš mokinių registro, tad kai kurios sistemos turi integracinių galimybių. Šiuo metu Lietuvos mokyklose naudojamos įvairios mokyklinės informacinės sistemos ar atskiros taikomosios programos, kurios ateityje galėtų būti sujungtos ir sudaryti integruotą mokyklos informacinę sistemą. Informacinėse sistemose sukaupiama daugybė duomenų, kurie yra priemonė, padedanti atskleisti, nustatyti, išsiaiškinti, suprasti problemas ir jų priežastis, poreikius, tobulintinas sritis, pažangą ir t. t. Svarbu, kad pedagogai ir mokyklos administracija veiksmingai naudotų duomenis ir informaciją. Nors iš pradžių šios pastangos gali atimti daug laiko ir energijos, ilgainiui jos atsiperka (Earl, Katz, 2011).

Išsamiau skaitykite čia.