Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Mokyklų savęs vertinimas: procesas ir duomenų panaudojimas

Mokyklų savęs vertinimas: procesas ir duomenų panaudojimas

Lietuvos švietimo sistemai integruojantis į Europos švietimo erdvę, labai svarbi tampa švietimo kokybė.  Švietimo priežiūra ir inspektavimas nuosekliai transformuojasi į mokyklos savęs ir išorinio vertinimo sistemą. Dar 1998 metais Švietimo ir mokslo ministerija švietimo kokybę paskelbė vienu iš švietimo reformos prioritetų. Esminis Lietuvos švietimo reformos bruožas yra pakitusi švietimo kokybės samprata ir požymiai, kuriais remiantis nustatomas kokybės lygis. Mokyklos lygmeniu tai virsta ugdymo kokybės laidavimu (Bitinas, 2000).  Jis neįmanomas be nuolatinio vertinimo ir įsivertinimo. Vertinimu numatoma  galimybė struktūriškai apžvelgti veiklą, užtikrinti  grįžtamąjį ryšį lemiančią bei apibendrinančią įtaką ir pasiekti priimtinus reikalavimus (standartus), garantuoja mokyklos veiklos tobulinimą, geresnės ugdymo kokybės skatinimą. Mokyklos savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcijoje (2009) teigiama, kad Lietuvoje mokyklos savęs vertinimo pradmenys jau yra sukurti. Šiuolaikinio vertinimo, taigi ir savęs vertinimo (įsivertinimo, vidaus audito) idėjos Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas pasiekė 1999 metais.

Remiantis Škotijos mokyklų savęs vertinimo modeliu „How good is our School?“ 2001 metais buvo išleistas leidinys „Vidaus audito metodikos projektas“. Kartu tai buvo pirmas žingsnis bandant sukurti visuotinę mokyklos savęs vertinimo sistemą, kai atsakomybė už informacijos apie mokykloje vykstančių procesų kokybę rinkimą ir panaudojimą susiejama ne tik su švietimo priežiūrą vykdančiomis institucijomis, bet ir su kiekvienos mokyklos bendruomenės atsakomybe bei atskaitomybe visuomenei, atliepiant pasaulines švietimo kokybės valdymo srityje praktikas.

Analizuojant savęs vertinimo procesus, vykstančius bendrojo lavinimo mokyklose, pastebimas dažnai nesąmoningas blaškymasis tarp daugybės įvairių vadybos koncepcijų. Savęs vertinimas yra puikus pavyzdys to, kai iš duomenų kuriamos naujos prasmės. Žinių vadybos kontekste, ypač ją analizuojant iš savęs vertinimo pozicijų, yra svarbūs penki veiksniai, t. y. penki žinotini dalykai:

    • kokia informacija yra reikalinga (žinoti „ką“)
  • kaip informaciją reikia panaudoti (žinoti „kaip“)
  • kodėl konkreti informacija yra reikalinga (žinoti „kodėl“)
  • kur galima rasti informaciją konkrečiam tikslui (žinoti „kur“)
  • kada konkreti informacija yra reikalinga (žinoti „kada“)

Atsakant į šiuos klausimus, galima teigti, kad:

    • mokyklų bendruomenės yra susipažinusios su įsivertinimo metodika, išmoko organizuoti ir vykdyti savęs vertinimo procedūras, tačiau susiduria su sunkumais, kai reikia analizuoti duomenis, juos interpretuoti ir pritaikyti praktikoje;
  • organizuojant savęs vertinimo procesą mokyklų bendruomenėms sudėtinga kurti iliustracijas, t. y. susitarimus dėl tam tikro rodiklio aukščiausios kokybės;
  • Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose vykdomas savęs vertinimas teigiamai  veikė mokyklų bendruomenių pokyčius;
  • savęs vertinimas padeda ugdytis asmenines kompetencijas, atsiranda daugiau galimybių tarpusavio bendradarbiavimui;
  • savęs vertinimo sėkmė dažnai priklauso nuo jo prasmės suvokimo;
  • savęs vertinimo procesas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose pamažu tampa sudėtine mokyklos veiklos ir ypač vadybos dalimi.

Išsamiau skaitykite čia