Tinklalapio logotipas
arrow_back Grįžti

Mokymo(si) aplinka XXI amžiuje

Mokymo(si) aplinka XXI amžiuje

Mokymosi aplinka, kaip vienas esminių kokybiško švietimo veiksnių, pastaruoju metu yra ne tik užsienio, bet ir Lietuvos švietimo politikų dėmesio centre. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad privalu „visose mokyklose sukurti tinkamą mokymosi aplinką“, nes ji, šalia mokymo programų kokybės, labai svarbi ateities visuomenės narių kūrybingumui ugdyti. Šį reikšmingą siekį grindžia esamos situacijos analizė, rodanti, kad „Lietuvos mokyklos, palyginti su EBPO šalių vidurkiu, yra ypač prastai aprūpintos garso bei vaizdo technika ir mokymuisi skirta kompiuterių programine  įranga. <...> 2010 m. tik 4 proc. gimnazijų ir vidurinių mokyklų turėjo modernių gamtamokslinių laboratorijų“ (p. 22). O kadangi šiuolaikinės mokymosi aplinkos kūrimas susijęs su didžiulėmis investicijomis, tam reikia ir palankių švietimo politikos sprendimų.

Mokymosi aplinkos problematika vis dažniau analizuojama ne tik politikos, bet ir mokslo požiūriu. Ir tai suprantama: juk kintant požiūriui į mokymą(si), jo tikslus, turinį, technologijas, subjektą, objektą ir pan., lygia greta turi kisti ir požiūris į aplinką, kurioje vyksta mokymo(si) procesas. Kita vertus, vis dažniau teigiama, kad mokymo(si) aplinka turi būti įgalinanti; įgalinimas čia suprantamas kaip procesas, kurio metu žmonės ar bendruomenės ugdosi gebėjimą tvarkyti savo gyvenimą ir spręsti svarbiais savo gyvenimo klausimais (Kreisberg, 1992, p. 19). Tad natūralu, kad šiuolaikine mokymo(si) aplinka derėtų rūpintis ne menkiau nei kitais didaktinės sistemos komponentais.

Pagrindinės išvados

  • Mokymo(si) aplinka – tai visos edukacinę vertę turinčios žmogaus gyvenimo ir veiklos erdvės, įgalinančios asmeninį individo tobulėjimą, pasiekiamą per mokymo(si) pastangas. Mokymo(si) aplinka apima ir fizinius (pastatai, kabinetai, technologijos ir kt.), ir socialinius (besimokančiųjų santykiai, nuotaika, motyvacija ir kt.) aspektus.
  • Fizinė mokymo(si) erdvė vis dažniau mokslininkų laikoma vienu svarbiausių veiksnių, siekiant užtikrinti sėkmingą ugdymo įstaigos veiklą, sudarant sąlygas mokinių mokymuisi, žinių kūrimui ir dalijimuisi jomis.
  • Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka turėtų būti kuriama atsižvelgiant į šiuo metu vis labiau pabrėžiamą mokymosi paradigmą, pagal kurią mokiniui turėtų būti užtikrinta galimybė mokytis savarankiškai, grupėje ar kolektyve, sudarant tinkamas sąlygas jo saviraiškai ir prigimtinių galių sklaidai.
  • Technologiškai turtinga mokymo(si) aplinka laikytina tokia aplinka, kurioje į ugdymo turinį yra integruota technologijomis grindžiama veikla. Mokymasis technologiškai turtingoje aplinkoje skatina domėtis mokomuoju dalyku, noriai lankyti pamokas, bendradarbiauti su mokytojais, dalyvauti ugdymo veiklose ir pan.
  • Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka turėtų teikti galimybę naudotis įvairiomis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis: nešiojamaisiais kompiuteriais, daugialypės terpės įranga, belaide interneto prieiga, interaktyviosiomis lentomis ir pan.
  • Tarptautiniai tyrimai rodo, kad mokymo(si) aplinka daro didžiulę įtaką mokinių pasiekimams.
  • Siekiant modernizuoti mokymo(si) aplinką, Lietuvoje nuosekliai vykdomas mokyklų kompiuterizavimas, vis labiau rūpinantis užtikrinti spartųjį interneto ryšį, įrengti individualias kompiuterizuotas mokinių ir mokytojų darbo vietas, rengti modernią interaktyviąją mokymo(si) medžiagą, nuolat plėtoti mokytojų ir mokyklų vadovų naudojimosi ir mokymo naudotis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis kompetenciją, adaptuoti ugdymo turinį dirbti elektroninėje erdvėje ir kt.

Visą švietimo problemos analizę galite skaityti čia.